TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keleivių terminalui - Briuselio kontrolė

2010 01 04 0:00
B.Petrausko teigimu, pasirašyta projektavimo darbų sutartis, o iki 2010 metų vasaros bendrovė turės projektą ir galės skelbti statybos konkursą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo jūrinės dalies statybos konkursą uosto vadovybė paskelbė gerokai per anksti. Dėl atsargumo ir apipjaustomo finansavimo transporto įstaigų tarnautojai į projektą įtraukė Europos komisarus.

Klaipėdos uoste už valstybės pinigus iki šiol pristatyta įvairiausių įrenginių: krantinių, privažiavimo kelių, navigacinių sistemų. Šiuo metu, regis, nerastum objekto, kurio reikalingumas keltų abejonių. Metas, kai Valstybės kontrolė priekaištavo dėl fragmentiškos uosto plėtros programos, pataikavimo verslo struktūroms ir nepagrįstų išlaidų, - užmiršta praeitis. Tačiau ne vienas verslininkas tų laikų pasiilgsta, nes anuomet sprendimai, teisingi ar klaidingi, būdavo priimami greičiau. Uosto naudotojus kur kas labiau varo į neviltį neapibrėžtumas ir darbo vilkinimas, kai prieš kerpant seniai sumodeliuotą apdarą, dėl kurio reikalingumo abejonių nėra, vis dar matuojama devynis kartus.

2009-aisiais turėjęs veikti prioritetinis valstybės objektas - keleivių ir krovinių terminalas - dar net nepradėtas statyti. Į situaciją žvelgiant klaipėdiečių akimis, šypseną kelia jo biurokratinis sureikšminimas: prieš dvejus metus sukurtas Terminalo priežiūros komitetas Vilniuje statybos reikalus sprendžia kiekvieną mėnesį.

Pasibaigus senų vilčių išsipildymo terminams, 2010-aisiais pradedamas naujas planų etapas. Dabar prognozuojama, kad terminalas bus statomas trejus metus.

Stebės komisaras

Šį kartą nauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovybė baiminasi ne vietinių auditorių, kurių išvadas buvo galima užginčyti. Daug griežtesnio prižiūrėtojo akis, kai objekto vertė viršija 50 mln. eurų (172,5 mln. litų), į Lietuvą žvelgia iš Briuselio. O keleivių ir krovinių terminalo krantinė su pirsu buvo pirmoji KVJUD numatyta statyba, kuriai planuota gauti lėšų iš Europos Sąjungos (ES) 2007-2013 metų transporto programų. Europiniai pinigai - daug sunkesnė našta negu paprastos uosto investicijos.

Pagal kadaise sudarytą preliminarią 175,5 mln. litų sąmatą objektas į ES priežiūros komiteto kompetenciją pateko. Ir nesvarbu, kad per dvejus metus statybų situacija ryškiai pasikeitė, rangovų parinkimo konkursas gali nubrėžti kur kas žemesnį kainų lygį.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva lapkričio 30 - gruodžio 2 dienomis Briuselyje vyko už projektą atsakingų Lietuvos atstovų susitikimai su ekspertais. Konsultacijų priežastis - kad "visas šis projektas gali būti didelės vertės ir gali būti pripažintas valstybės pagalba, todėl, rengiant galimybių studiją bei paraišką, būtina konsultuotis su JASPERS ekspertais ir Europos Komisijos atstovais". JASPERS - tai techninės pagalbos regionams institucija (Joint Assistance to Suport Projekts in Europian Regions).

Tai girdint daugumą uostininkų apima baltas pavydas dėl bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" projektų, kurie startavo Klaipėdoje 2009 metais pagal numatytus grafikus. Vienas jų - Varnėnų gatvės viadukas - yra keleivių ir krovinių terminalo infrastruktūros dalis. Šis projektas neviršija 50 mln. eurų.

Konkursas ilgėja

Bendrovės Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo vadovas Benediktas Petrauskas teigė, jog būsimas terminalas ir jo funkcionavimui skirta infrastruktūra - Baltijos prospekto 3 sankryžos ir geležinkelio viadukas - vienas stambiausių projektų Klaipėdoje. Jam įgyvendinti bus išleista keli šimtai milijonų litų. Tačiau terminalas gali veikti ir nebaigus sankryžų. Derantis su potencialiu laivybos operatoriumi, o toks jau yra, būtina tiksliai žinoti, apie kokį terminą kalbama, kada atidaryti liniją, kokius skirti laivus.

"Kai bus parinktas krantinės ir pirso rangovas, galėsime pasakyti, kiek viskas kainuos, kiek truks statyba, kada pagal jo grafiką stabdysime savo veiklą: melasos ir lijalinių vandenų krovą, laivų aprūpinimą kuru. Jei nebus galima skirti statybai tiek lėšų, kiek reikia, darbai užtruks. Iš pradžių ES parama planuota 85 proc. vertės dydžio, vėliau - mažesnė, o dabar nežinia, ar sieks bent pusę", - kalbėjo B.Petrauskas.

Pastarąjį kartą, gruodžio 18 dieną, Terminalo priežiūros komitete buvo kalbama apie tai, kad rugsėjį paskelbtas ES finansuojamos jūrinės dalies statybos konkursas, kartą jau pratęstas iki sausio 12 dienos, bus ilginamas iki vasario. Mat Transporto investicijų direkcijos pasiūlymas KVJUD teikti paraišką krovinių ir keleivių infrastruktūros plėtrai buvo išsiųstas tik lapkričio 20 dieną. Paskui už projektą atsakingų Lietuvos atstovų delegacija ėmė aiškintis paramos intensyvumo laipsnį.

Pasak B.Petrausko, ES komisarus domina būsimo terminalo operatoriaus parinkimo klausimas. Tačiau terminalui numatytas žemės sklypas niekada nebuvo laisvas. Todėl natūralu, jog toje vietoje žemę nuomojanti įmonė terminalo valdytoja taps be konkurso, bet su sąlyga, kad investuos į kranto dalį - administracinius pastatus, aikšteles, sandėlius.

Šiuo metu, B.Petrausko teigimu, pasirašyta projektavimo darbų sutartis. Iki 2010-ųjų vasaros bendrovė turės projektą ir galės skelbti statybos konkursą. Pastato architektūrinė vizija buvo sukurta dar prieš porą metų, kai terminalą žadėta pastatyti Lietuvos vardo tūkstantmečio datai paminėti.

Rangovams - lygios sąlygos

"Tai paradoksas. Transporto investicijų direkcijai reikalaujant esame verčiami pradėti statybą, nors nežinome, kiek europinių pinigų gausime. Man tai neatrodo optimalu, geriau būtų priešingai. Dėl mažesnių projektų direkcija sutinka, kad pirma būtų žinomi pinigai. Pavyzdžiui, Perkėlos gatvės rekonstrukcijos konkursą laimėję "Žemaitijos keliai" jau pradeda darbus, kai gautas finansavimas", - keistu reiškiniu stebėjosi KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Tačiau, pasak jo, krovinių ir keleivių terminalo statybos konkursas bus pratęstas iki vasario 12 dienos ne vien dėl to, jog nežinoma paramos suma. "Turime sutikti su kai kuriais pretendentais, kad jų sąlygos dėl geologinių duomenų nelygiavertės. Klaipėdos uoste dirbančios įmonės juos puikiai žino, o užsieniečiams buvo pateiktas tik bendriausias vaizdas. Gruodžio 17 dieną geologinę informaciją išviešinome. Tos įmonės turi atlikti kainos perskaičiavimus. Prognozuoju, kad atplėšime ne vienos, o bent 10 kompanijų vokus. Tada pradėsime tiesiogines derybas dėl kainos su geriausius pasiūlymus pateikusiais pretendentais. Tikiuosi, balandžio pradžioje pasirašysime sutartį. Tačiau nesu garantuotas, kad ir tuo metu bus žinoma ES skiriama suma. Jei negalėsime ištempti sutarties pasirašymo laikotarpio, pradėtus darbus finansuosime savais pinigais. KVJUD yra numačiusi 40 mln. litų, išdėstant juos per trejus metus. Ekspertai sako, kad racionali trukmė tokiam objektui pastatyti - pustrečių metų", - aiškino uosto vadovas.

Parama mažės?

Kodėl Terminalo priežiūros komitete kilo diskusijos dėl operatoriaus? Anot E.Gentvilo, tikrai ne dėl to, kad lietuviai, kaip kalbama uoste, Briuselyje "patys prišnekėjo, ko nereikia". "Jeigu sutarties dydis siekia 50 mln. eurų, JASPERS pagal Europos Komisijos standartą skiria savo kontrolierių, auditorius ir konsultantus. Su jais privalome projektą derinti. Vasarą jie buvo atvažiavę čia, paskui Generalinis direktoratas energetikos ir transporto klausimams pasikvietė mūsų atstovus pristatyti projektą Briuselyje. JASPERS ekspertai suformulavo 12 klausimų, tarp jų buvo ir toks: ar teisingai ir pagrįstai parinktas operatorius? Kai kuriuose ES uostuose suformuojama nauja teritorija, infrastruktūra, o vėliau uosto direkcija skelbia nuomos konkursą. Mūsų teisinės sąlygos ir istorinė tradicija - kitokios. Terminalo priežiūros komiteto posėdyje aptarėme, kad iki gruodžio pabaigos išsiųsime atsakymus. Negaišindami laiko išsiuntėme paaiškinimus 8 dienomis anksčiau", - kalbėjo E.Gentvilas.

Jis neneigė, kad paramos vėlavimas ir sumažinimas gali neatitikti anksčiau numatytų uosto investicinių planų. Bet ar iš tikrųjų Lietuvai skirtos paramos dalį konkrečiam objektui nustato komisarai? "Įdomus klausimas, neturintis vienareikšmio atsakymo. Nustato pati Lietuva, tačiau Briuselis įsikiša, jeigu tai traktuojama kaip parama privačiam verslui. Viską patikrinęs Briuselis gali atimti pinigus. Žinoma, finansavimą galima skirti ir paramos verslui atveju, bet tada dalis būna mažesnė", - dėstė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"