TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keliai sodybų link ištuštėjo

2011 10 16 23:23

Prieš sunkmetį masiškai sodybas, kaip antruosius namus, pirkę miestiečiai šiandien apie idilė kaime nebenori nė girdėti - mada praėjo, finansinės galimybės sumažėjo, be to, dabar sunku parduoti brangiai įsigytą turtą.

Šiuo metu sodybų pasiūla viršija paklausą maždaug dešimt kartų. Dažniausiai ekonomikos pakilimo metu įsigytomis sodybomis bando atsikratyti tie, kurie nuolat jose negyvena.

Tačiau parduoti sodybą už įsigijimo kainą pasiseka retam, nes dabar kaina kritusi bene perpus. Kai kurie skelbimai nekilnojamojo turto svetainėse "kabo" net kelerius metus. Nekilnojamojo turto specialistų nuomone, laimingesni tie investuotojai, kurie iki burbulo sprogimo pirko ne sodybas, o butus šalies kurortuose. Juos šiandien mielai įsigyja pirkėjai iš Rytų.

Griuvėsių nebenori

Sodybų kainos šiuo metu yra du tris kartus mažesnės nei iki krizės, per metus registruojami vos keli sandoriai. Taip teigia nekilnojamojo turto bendrovės "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis. "Didžiausia problema, kaip apsaugoti turimą turtą. Jeigu žmonės perka namą nuolat gyventi, viskas gerai. Tačiau jei perkama gyventi savaitgaliais, tenka sukti galvą, kaip sodybą apsaugoti nuo vagysčių", - aiškino L.Juozaitis.

Nekilnojamojo turto specialisto pastebėjimu, norinčiųjų parduoti sodybas dabar beveik 10 kartų daugiau nei pageidaujančių pirkti. Prieš krizė brangiai įsigiję sodybas miestiečiai sunkmečiu norėtų jų atsikratyti, nes į "antrus namus" nebežiūri kaip į būtinybę.

Sodybų kainos, pasak L.Juozaičio, dugną pasiekusios 2009 metais, nei kyla, nei krinta. Jo nuomone, tokia padėtis dar kurį laiką nesikeis. "Parduoti pavyksta tas sodybas, iki kurių yra geras privažiavimas, supa gražus kraštovaizdis, kurios šalia miško, ežero ar marių, netoli (10-15 kilometrų) nuo artimiausio miesto. Svarbiausia - privažiavimas, nes jeigu žiemą neįmanoma sodybos pasiekti, sniego nuvalyti, jos vertė labai krinta", - dėstė L.Juozaitis.

Anot jo, vandens telkinys šalia sodybos nebėra būtina sąlyga, žmonės dažniau pageidauja didesnio žemės sklypo, kuriame patys galėtų išsikasti tvenkinį. "Pigiau nusipirkti 3-5 hektarų sklypą ir išsikasti tvenkinį, nei nusipirkti sodybą šalia ežero ar marių", - paaiškino pašnekovas.

L.Juozaičio nuomone, optimaliausias sodybos sklypo dydis - 50 arų. Tačiau pirkėjų poreikiai skirtingi: vyresni žmonės ieško sodybos šalia miesto, kad atsitikus nelaimei būtų įmanoma sulaukti policijos ar gydytojų; jaunesni ir turtingesni dairosi kur nors atokiau, miške, kur žmonių mažiau. "Nors sodybos atpigo, kainų kritimas yra santykinis, ypač turtą keičiant į turtą. Anksčiau Klaipėdoje už 200 tūkst. litų pardavės butą galėjai už tokią pačią sumą nusipirkti sodybą. Dabar sodyba kainuoja 100 tūkst. litų, bet tiek pat - ir butas Klaipėdoje", - svarstė nekilnojamojo turto specialistas.

Neparduoda kelerius metus

Nekilnojamojo turto skelbimų portale Domoplius.lt šiuo metu skelbiama apie 1150 sodybų ir 1797 sodų (sodų bendrijose) pasiūlymų. Jų kaina svyruoja nuo 2,5 tūkst. litų už paprastą sodybėlę Biržų rajone iki 4 mln. litų Klaipėdos rajone už įrengtą modernią sodybą, kurioje galima priimti svečius ar rengti įvairius pokylius.

"Pastebime tendenciją, kad sodybų pasiūla padidėja pavasarį, artėjant šiltajam sezonui. Tačiau metų laikai neturi didelės įtakos kainai, gal labiau - pardavėjo noras kuo greičiau parduoti ar besikeičianti padėtis nekilnojamojo turto rinkoje", - LŽ teigė projektų vadovas Evaldas Narbuntovičius.

Pasak jo, sandorių skaičius nuo 2008 metų mažėjo ne vienetais, o kartais. Per krizę pardavimas praktiškai sustojo, o šiuo metu situacija šiame segmente beveik nepakitusi, parduodamos tik pavienės sodybos. Domoplius.lt duomenimis, sodybų kainos nuo krizės pradžios sumažėjusios 30-60 proc., priklausomai nuo vietos.

"Nekilnojamąjį turtą parduoti ne visada pavyksta taip greitai, kaip norėtųsi. Tikrai būna atvejų, kai sodybų šeimininkai įdeda skelbimą, kuris skelbimų portale "kabo" metus ar dvejus, o gal net ir daugiau. Tai rodo, kad šios sodybos tiesiog nesudomina potencialių pirkėjų dėl įvairiausių priežasčių - netinkamos kainos, vietos, prastos būklės ir t. t. Visuomet paklausiausios buvo sodybos, esančios arčiau didmiesčių, didesnių vandens telkinių ar upelių. Sklypo dydis taip pat yra vienas pagrindinių pasirinkimo pirkti kriterijų. Neretai žmonės renkasi sklypus, kurie yra šalia miško ar pušyno", - sakė E.Narbuntovičius.

Iš kontaktų su klientais E.Narbuntovičius susidaręs nuomonę, kad sodybas laisvalaikiui ar vasarai praleisti pirkėjai dažnai įsigyja iš sukauptų grynųjų pinigų, o jei pirkėjas planuoja įsigytoje sodyboje investuoti ir teikti tam tikras paslaugas, dažniausiai kreipiasi paskolos į banką.

Skolon - dešimtimis kartų mažiau

"DnB NORD būsto" vadovas Gediminas Jankauskas teigia, kad domėjimasis sodybų rinka po ilgokos pauzės prasidėjo pernai, o 2011 metais ji buvo "daug linksmesnė nei 2010-aisiais", sandorių būta gerokai daugiau. Pasak jo, sodybų pirkimo sandorių kiekis labai priklauso nuo sezoniškumo. "Rudenį, kai oras pabjūra, iki pat pavasario sandorių mažiau, o kai nutirpsta sniegas ir žvyrkeliai tampa pravažiuojami, rinka vėl atsigauna", - sakė jis.

G.Jankauskui sodybos atrodo ne investicijų, o labiau prabangos prekė, kurią įsigyja turtingesni klientai. Todėl jos esą dažniausiai perkamos už nuosavas arba tik iš dalies skolintas lėšas. "Tie, kurie nori auginti vištas ar sodinti burokėlius, veikiau pirks ne sodybą, o namuką kaime ar sodo namelį. Šių ir kaina gerokai mažesnė", - svarstė pašnekovas.

Bankas "Swedbank" per pirmąjį šių metų pusmetį pasirašė 6 paskolos sutartis sodybai (sodo namui) pirkti ar statyti. Vidutinė paskolos suma siekė apie 80 tūkst. litų, o paskolos ir užstato santykis - apie 75 procentai. Iki krizės "Swedbank" tokių paskolų suteikdavo 20-30 kartų daugiau. "Antrojo būsto įsigijimas dažniausiai susijęs su gerėjančia finansine padėtimi ir ateities lūkesčiais. Manome, kad šio nekilnojamojo turto rinka kol kas išliks stabili", - LŽ prognozavo "Swedbank" Būsto finansavimo skyriaus vadovas Tomas Pulikas.

SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika LŽ pabrėžė, kad bankas pirmiausia siekia suteikti finansavimą perkantiesiems pagrindinį šeimos būstą. "Palyginti su prieškriziniais metais, besiskolinančiųjų ne pagrindiniam būstui pirkti gerokai sumažėjo. Šiuo metu didžioji dalis paskolų išduodama pagrindiniam būstui įsigyti. Žinoma, visais laikais buvo ir bus žmonių, kurie turėdami galimybių domisi ne pagrindinio būsto, pavyzdžiui, sodybos pirkimu. Skirtumas tik tas, kad anksčiau tam įtakos dažnai turėjo spekuliaciniai tikslai - tikėtasi ateityje įsigytą turtą parduoti brangiau. Dabar žmonės tai vertina labiau kaip priemonė turto vertei išsaugoti. Juolab kad dabar žemės ir nekilnojamojo turto kainos sumažėjusios", - aiškino V.Doveika.

Skolinantis ne pagrindiniam būstui įsigyti banke taikomos kitokios finansavimo sąlygos nei pirkti pagrindinį būstą. Klientai turi skirti didesnę savo lėšų dalį (40 proc. turto vertės), taip pat taikomas trumpesnis paskolos suteikimo laikotarpis - maksimalus terminas 25 metai.

Sėkmingesnės investicijos kurortuose

"Ober-Haus" Kauno regiono vadovas Saulius Umbrasas mano, kad ne tik sodybų, bet viso "antrojo" būsto, skirto miestiečių poilsiui ir pramogoms, paklausa Lietuvoje smarkiai sumažėjusi. Anot jo, beveik nesikreipia norintieji įsigyti tokį būstą. Prieš krizę tokių paklausimų buvė gerokai daugiau.

S.Umbraso nuomone, iki nekilnojamojo turto burbulo sprogimo daugelis perkančiųjų antrąjį būstą jį vertino ne tik kaip priemonę praleisti laisvalaikį, bet ir kaip į investiciją. "Turto kainos kilo, žmonės manė, kad jos nekris, dalis žmonių turėjo laisvų pinigų, kiti lengvai gaudavo paskolas banke. Buvo susidėję daug veiksnių. Dabar jų stipriai sumažėjo", - LŽ sakė specialistas.

S.Umbrasas prognozuoja, kad antrojo būsto rinkos atsigavimas didžiąja dalimi priklausys nuo finansinio sektoriaus, tai yra nuo galimybės mažesnėmis palūkanomis skolintis daugiau pinigų iš bankų. Tačiau ankstesnį mastą šio segmento rinka vargu ar bepasieks, mat žmonės daug rimčiau vertina investicijas, svarsto ar tikrai reikia antro būsto.

Spekuliacijos tikslais antrojo būsto dabar jau niekas neperka. Tačiau ne visi, kurie taip darė, pralošė. "Įsigijusieji butą ar sklypą Druskininkuose, manau, padarė teigiamą investiciją. Visur kitur Lietuvoje kainos stipriai krito, o Druskininkuose - mažiau. Ten dabar daug butų perka baltarusiai ir rusai. Taip pat ir pajūro zonoje. Aišku, kainos sumažėjusios, bet paklausa išlikusi", - teigė S.Umbrasas. Specialisto nuomone, sėkmingiau investavo tie, kurie ekonomikos pakilimo metais pirko ne sodybas, o butus kurortiniuose miestuose.

"Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis atkreipė dėmesį, kad gražių sodybinių sklypų šalia ežerų yra ribotas skaičius ir jų nedaugėja. Todėl, jo nuomone, laimėjo ir tie, kurie, pasidavė madai, pirko tokius sklypus kaip investiciją. S.Vagonis taip iliustravo dabartinę rinkos padėtį: pirmojo būsto pardavimo skaičius, palyginti su 2008 metais, sumažėjo beveik dvigubai, antrojo - dar daugiau. "Antrasis būstas yra prabanga, ne realus poreikis, todėl, užėjus krizei, minčių pirkti tokį būstą nebelieka, juolab kad nemažai lietuvių antrąjį būstą, taip pat ir sodybas kaime ar miesteliuose, pirko už skolintas lėšas ir krizės sąlygomis ši rinka tapo labai nelikvidi", - teigė S.Vagonis.

Rinkotyros specialisto pastebėjimu, būsto rinka dar neatsigavusi, vienintelis pozityvus reiškinys - didėjantis sandorių skaičius. Pernai jų padaugėjo 30 proc., šiemet pirmą pusmetį - apie 10 procentų. O ir kainos išlieka stabilios: nuo dugno truputį atsispyrė tik pats pigiausias būstas didmiesčių miegamuosiuose rajonuose. "Antras būstas visada yra investicija, ji paklausiausia tik ekonomikos pakilimo laikais, kai žmonės turi atliekamų pinigų", - reziumavo S.Vagonis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"