TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kelias - kompiuterių tranzitas

2011 05 24 0:00
Daugiau įmonių pirmenybę teikia stacionariems kompiuteriams, tuo metu privatūs vartotojai priešingai - labiau perka nešiojamuosius įrenginius.
LŽ archyvo nuotrauka

Šių metų pirmąjį ketvirtį informacinių technologijų (IT) didmenininkai importavo apie 40 proc. daugiau kompiuterių. Tuo metu lietuviškų kompiuterių eksportas į kitas šalis padidėjo beveik dvigubai.

Tiek importo, tiek eksporto statistikoje dominuoja nešiojamieji įrenginiai. Jų šiemet iš Lietuvos eksportuota už 38 mln. litų. Evaldas Rėkus, IT didmenininkės "Also Lietuva" (buvusi "GNT Lietuva") direktorius, sako, kad jie nėra pagrindiniai nešiojamųjų kompiuterių eksportuotojai, - vykstant konsoliduotiems pirkimams bendrovė šių įrenginių už kelis milijonus litų išveža grupės "Also" kompanijoms Latvijoje ir Estijoje.

"Vidinių tranzakcijų neišskiriame į atskirą apyvartą. Be to, esame suvaržyti biržinės akcinės bendrovės tvarkos ir neturime teisės įvardyti tiesioginių savo rezultatų", - aiškina E.Rėkus. Pašnekovo nuomone, didžiausia kompiuterių eksportuotoja galėtų būti kauniškė UAB "Acme kompiuterių komponentai". Juos eksportuoja ir "TD Baltic".

Simonas Sturys, UAB ATEA rinkodaros direktorius, teigia, jog pati bendrovė kompiuterių nebegamina nuo 2008-ųjų pabaigos ir neeksportuoja į kitas valstybes. "Nešiojamųjų kompiuterių eksportas galėjo išaugti dėl to, kad didieji jų importuotojai "TD Baltic", "Acme kompiuterių komponentai", "Also Lietuva" juos išvežioja savo padaliniams Baltijos šalyse ir taip pasiekia didesnį logistikos efektyvumą", - mano S.Sturys.

Ervinas Leontjevas, IT didmenininkės UAB "TD Baltic" vadovas, neatskleidė, kiek kompiuterių reeksportuoja iš Lietuvos, tačiau paminėjo šalis, į kurias juos išveža: Latviją, Estiją, Vokietiją.

Marijus Miceika, "Acme kompiuterių komponentų" atstovas, tvirtina, kad kauniškė bendrovė dabar nešiojamųjų kompiuterių negamina, nors prieš 3-4 metus tai darė. Užsienietiškus nešiojamuosius prietaisus ji eksportuoja į savo padalinius Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje.

Dominuoja nešiojamieji įrenginiai

Raimundas Byčius, UAB "ABC DATA Lietuva" direktorius, sako, kad nuo praėjusių metų rugsėjo dirbančios ir 550 klientų turinčios didmenininkės šių metų pirmojo ketvirčio pajamos siekė 7,6 mln. litų. "Pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek visoje ES nuolat didėja nešiojamųjų kompiuterių, kurių ekrano įstrižainė siekia iki 15 colių ("netbook"), taip pat kompiuterių, kuriais dirbama tik liečiant ekraną ("tablet"), pardavimas. Mažėja stacionarių prietaisų paklausa. Nešiojamieji įrenginiai sudaro 95 proc. kompiuterių pardavimo, stacionarūs - tik 5 procentus. Didelę dalį apyvartos sudaro ir kitos IT prekės: tinklo, programinė įranga, namų elektronika", - vardija R.Byčius.

"ABC DATA Lietuva" prekiauja daugiau kaip 20 tūkst. pavadinimų prekėmis. Nemažėja pirkėjų susidomėjimas "Acer", "Hewlett-Packard", "Dell", "Lenovo" gamintojų kompiuteriais.

"Omnitel" viceprezidentas rinkodarai ir paslaugoms Darius Maikštėnas kalba, kad "Omnitel" nešiojamųjų kompiuterių pardavimas 2011 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo 2,3 karto. "Nešiojamuosius kompiuterius ir patys importuojame iš gamintojų, ir perkame iš didmenininkų. Labiausiai jų pardavimą skatina patrauklūs pasiūlymai, susiję su mobiliuoju internetu ir nešiojamuoju kompiuteriu, specialūs pasiūlymai su kitais partneriais bei platus gaminių pasirinkimas. "Omnitel" importuotus kompiuterius parduoda vietos rinkoje ir neeksportuoja jų į kitas šalis", - dėsto D.Maikštėnas.

"Prime Investment" analitikė Justė Pačkauskaitė augančio eksporto tendencijų nesureikšmina. "Vis tiek importas yra daug didesnis, skaičiuojant litais, ir tai rodo rinkos atsigavimą. Eksportas gali didėti dėl to, kad įrenginiai renkami iš detalių vietoje ir reeksportuojami. Arba IT didmenininkai naudojasi Lietuva kaip tranzitine valstybe. Kai skaičiai maži, vienas kitas didelis užsakymas gali smarkiai juos persverti. Augimą nuo 21 mln. litų lengva padaryti. Greičiausiai kas nors gavo didesnį užsakymą, ir matome Statistikos departamento užfiksuotą įspūdingą augimą", - skaičiuoja J.Pačkauskaitė.

Verslo segmentas didėjo 18 proc.

Asociacijos "Infobalt" vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis sako, kad 2011 metų pirmojo ketvirčio nešiojamųjų kompiuterių pardavimas verslo segmente augo 18 procentų. Šoktelėjęs jų pardavimas užfiksuotas ir privačių vartotojų segmente - įsigyta trečdaliu daugiau nešiojamųjų kompiuterių nei pernai tuo pat metu.

"Išryškėjo ir kita tendencija - verslininkų nupirkti nešiojamieji kompiuteriai savo kaina gerokai aplenkė privačių vartotojų įsigytus prietaisus. Verslo subjektai už kompiuterius buvo pasiruošę mokėti maždaug 500 litų brangiau nei vartotojai. Vienas verslo įmonės įsigytas kompiuteris kainavo vidutiniškai 2448 litus. Pažymėtina, kad praėjusiais metais daugiau įmonių pirmenybę teikė stacionariems kompiuteriams, o privatūs vartotojai priešingai - labiau pirko nešiojamuosius įrenginius", - pasakoja E.Žvirblis.

"Infobalt" prognozuoja, kad kompiuterių paklausos ir pardavimo tendencijos išliks panašios, t. y. ir toliau sparčiai didės nešiojamųjų kompiuterių pirkimas tiek verslo, tiek privačių vartotojų segmente. Šie jau sudaro 68 proc. visų nešiojamųjų įrenginių rinkos dalies. Tačiau pasaulyje 2010-aisiais buvo stebimas gerokai kritęs nešiojamųjų kompiuterių pardavimas, nes vis didesnę rinkos dalį pasisavina planšetiniai kompiuteriai ir išmanieji telefonai.

IT rinka plėtėsi 9 proc.

Asmeninių kompiuterių pardavimo tendencijos glaudžiai susijusios su bendru IT paslaugų rinkos augimu šalies mastu. Daugiau kaip penktadaliu (21,8 proc.), lyginant 2009 ir 2010 metų trečiojo ketvirčio rodiklius, padidėjo kompiuterių programavimo, konsultacinių ir kitų susijusių IT įmonių veiklos pardavimo pajamos.

"Infobalt" pažymi, kad informacinių technologijų rinka pastaruosius dvejus metus atsigauna po ekonominės krizės, tad natūralu, jog visos IT įrangos pardavimas didės ir toliau, kol pasieks prieškrizinį lygį. Kaip rodo Europos tarptautinio tyrimo instituto Europos informacinių technologijų observatorijos (EITO) paskelbta statistika, pernai IT rinka Lietuvoje plėtėsi 9 proc., palyginti su 2009-ųjų rodikliais.

Lengvata internetui

E.Žvirblio nuomone, kompiuterių pardavimui tiesioginės įtakos gali turėti ir lengvata, kurią planuojama taikyti internetui, ir geri Lietuvos šviesolaidinio interneto plėtros rodikliai. Šiuo metu rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas, pagal kurį mažai pajamų gaunantiems namų ūkiams interneto ryšys būtų teikiamas lengvatinėmis sąlygomis. Pasak informacinės visuomenės politikos atstovų, projekte bus numatytas ir abonentinių mokesčių už interneto ryšį subsidijų dydis. E.Rėkus pritaria, kad lengvata šiek tiek labiau stimuliuotų įrangos pirkimą.

Kompiuterių importas Lietuvoje (mln. litų)

2010 m. I ketv. 2011 m. I ketv. Pokytis, proc.

Iš viso kompiuterių 61 86 41

Nešiojamieji įrenginiai 44 66 50

Kompiuterių eksportas (mln. litų)

2010 m. I ketv. 2011 m. I ketv. Pokytis, proc.

Iš viso kompiuterių 25 48 92

Nešiojamieji įrenginiai 21 38 81

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"