TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keliems dešimtmečiams skolinasi vis didesnes sumas

2015 02 16 6:00
Du trečdaliai apklaustų bankų prognozuoja, kad būsto paskolų skaičius augs, o nekilnojamojo turto kainos nesikeis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuosavas būstas, regis, išlieka pagrindine lietuvių investicija – už jį paklojamos ir santaupos, o paskola prie banko pririša keliems dešimtmečiams. Praėjusią savaitę dviejų didžiųjų komercinių bankų pateikti skaičiai tai tik patvirtina.

„Swedbank“ ir „SEB“ banko išplatinti duomenys liudija, kad pernai augo ir vidutinė išduodama būsto paskola, ir jų sutarčių skaičius. Pavyzdžiui, pernai SEB banke buvo sudaryta beveik 5 tūkst. naujų būsto paskolų sutarčių. Banko duomenimis, tai yra ketvirtadaliu daugiau negu 2013 metais, bendra suteiktų būsto paskolų vertė išaugo iki 193 mln. eurų.

Be kita ko, SEB statistika rodo, kad vidutinis būsto paskolos laikotarpis išliko nepakitęs – pernai gyventojai dažniausiai skolinosi 22 metams. Tiesa, fiksuojama, kad per metus šiek tiek padidėjo vidutinė būsto paskolos suma − pernai ji buvo beveik 39 tūkst. eurų (134 tūkst. litų), arba 5 proc. didesnė negu 2013 metais.

Kad vidutinės būsto paskolos dydis Lietuvoje toliau auga, rodo ir „Swedbank“ duomenys: palyginti su 2013 m., bankas skelbia pernai sudaręs 11 proc. daugiau būsto paskolų sutarčių. Pateikti duomenys liudija, kad pernai būstui įsigyti šalies gyventojai vidutiniškai iš banko pasiskolindavo 44,8 tūkst. eurų, tai yra, 2 tūkst. eurų daugiau nei 2013 metais, kai ši suma siekė 42,8 tūkst. eurų. Palyginimui: prieš krizę, „Swedbank“ duomenimis, vidutinė būsto paskola siekė apie 50 tūkst. eurų.

„Swedbank“ teigia, kad vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis jau kelerius metus išlieka toks pat ir siekia 21 metus. SEB banko statistika irgi rodo, kad vidutinis būsto paskolos laikotarpis išliko nepakitęs – pernai gyventojai dažniausiai skolinosi 22 metams.

Tikėjosi, kad būsto kainos nesikeis

Dviejų didžiųjų bankų paskelbti duomenys patvirtina anksčiau skelbtas prognozes, kad paskolų kokybė gerės, o paskolų portfelis 2015 metais augs.

Lietuvos banko dar pernai spalį apklausti komerciniai bankai nurodė, kad paskolų namų ūkiams kokybė 2014 metais gerėjo. Tai nurodė apie 40 proc. respondentų. Iš LB apklausos aiškėja, kad 2015 metais bankai tikisi nuosaikaus kredito augimo – šiek tiek daugiau kaip pusę visų paskolų suteikę bankai prognozavo nuo 0 iki 5 proc. sieksiantį paskolų portfelio augimą. Optimistiškiausiai buvo vertinamos fiziniams asmenims teikiamų paskolų portfelio – būsto ir vartojimo paskolų – perspektyvos. Beveik visi apklausoje dalyvavę bankai spalį nurodė kitąmet būsto paskolų portfelį didėsiant.

Minėtoje apklausoje, kalbant apie šalies nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas, du trečdaliai apklaustų bankų tikisi, kad ateinančiais metais nekilnojamojo turto kainos nesikeis, tačiau skirtingų rinkos dalių vertinimo tendencijos nevienodos.

Pavyzdžiui, apie trečdalis apklaustų bankų pernai spalį nurodė, kad 2015 metais sumažės senos statybos būsto kainos. 40 proc. apklaustų respondentų manė, kad komercinės paskirties nekilnojamojo turto kainos artimiausiais metais pakils iki 10 proc. Didesnioji dalis bankų teigė, kad naujos statybos būsto kainos augs – taip nurodė 40 proc. apklaustųjų. Tiesa, vienas apklausoje dalyvavęs bankas 2015 m. tikėjosi netgi daugiau nei 10 proc. metinio naujos statybos būsto kainų augimo, o vienas respondentas nurodė besitikintis naujos statybos būsto kainų kritimo iki 10 proc.

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas, prieš kurį laiką LŽ svarstė, kad tiek būsto, tiek vartojimo paskolų augimo tempas 2015 metais bus greitesnis. Komercinių bankų asociacijos atstovas minėjo, kad galiojantys atsakingo skolinimo nuostatai reikalauja griežtai įvertinti asmenų pajamas ir tai nedaroma vien mechaniškai, kaip buvo prieš ekonominę krizę.

„Padėtis nepalyginamai tvaresnė nei iki 2008 metų. Skolinimas remiasi visai kitais principais. Jei anksčiau, iki krizės, buvo vertinamos ir, pavyzdžiui, vienkartinės besiskolinančiojo pajamos ar jo pajamos, gaunamos vos vienerius metus, tai dabar remiamasi ne optimistinėmis prognozėmis, o vertinama konservatyviai“, – gruodį LŽ yra sakęs S. Kropas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"