TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kelininkai pasuks į Lenkiją

2009 07 27 0:00
Dauguma kelininkų įmonių vis dar laukia Europos lėšomis finansuojamų projektų, tačiau kai kurios jų nebesulaukusios bankrutuos arba persikels dirbti į Lenkiją.
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybei šiemet skaudžiai apkarpius Kelių programos biudžetą, kelininkai dėl lėšų ir darbų stygiaus jau gerą pusmetį balansuoja prie bankroto ribos. Todėl kaimynėje Lenkijoje pradedami įgyvendinti dideli kelių projektai mūsų šalies įmones gali ne vieniems metams išvilioti iš savo krašto.

Kol valdžia svarstė, nurėžti ar ne daugiau nei pusę milijardo litų iš Kelių programos, o kelininkai laukė galutinio sprendimo, merdėjo net tie kelių projektai, kuriems ES parama garantuota - konkursai nebuvo skelbiami. Šįmet kelių projektams įgyvendinti paskelbti tik 6 konkursai. Pasak kelininkų atstovų, to nepakanka šio sektoriaus įmonių veiklai užtikrinti, tad jų ateitis jau antrą pusmetį lieka neaiški.

Viltis - ES lėšos.

Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas LŽ tikino, kad kelininkų padėtis vis dar sudėtinga. Jo teigimu, kol valdžia sprendė, kiek sumažinti Kelių programos lėšas, kelininkai ilgai laukė galutinio sprendimo ir negalėjo planuoti darbų.

"Per tą pusmetį buvo planuojami darbai, orientuojantis į kitokio dydžio lėšas. Iki liepos mėnesio jau yra panaudota daugiau nei 500 mln. litų iš Kelių programos lėšų, tad antrajam pusmečiui lieka keli šimtai milijonų litų. Norėtųsi, kad greičiau būtų vykdomos ES lėšų gavimo procedūros, nes iki šiol yra paskelbti vos kelių projektų konkursai", - kalbėjo jis.

Anot R.Gradausko, Kelių direkcija projektų konkursus pradėjo skelbti tik liepos mėnesį. Pašnekovas tikino, kad tuose konkursuose gali dalyvauti ne tik stambios kelių bendrovės, bet ir itin smulkios, kurių specializacija, pavyzdžiui, gaminti kelio ženklus ir įrengti atitvarus.

"Darbai, kuriems atlikti skelbiami konkursai, nėra maži - jų apimtis siekia po 40-50 mln. litų, todėl ne visos įmonės pajėgios imtis tokio užsakymo. Smulkiosios įmonės, kurios gali atlikti darbų tik už 5-10 mln. litų, dideliuose projektuose dalyvauja kaip subrangovai", - aiškino jis.

Išgyvens ne visi

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiais metais buvo paskelbti 6 viešieji pirkimai darbams, finansuojamiems iš ES struktūrinės paramos. Šiuo metu iš jų 5 jau yra įgyvendinami, dėl vieno tebevyksta viešųjų pirkimų procedūros. Bendra šių darbų vertė sieks 181,3 mln. litų.

"Iki 2009 metų birželio 30 dienos rangovams, atliekantiems darbus, kurie finansuojami iš ES struktūrinės paramos, pervesta 258 mln. litų. Iki kitų metų pabaigos numatoma išasfaltuoti per 237,79 kilometrų šalies kelių. Darbams pagal šiuos projektus finansuoti šiais metais planuojama teikti paraiškas ES struktūrinei paramai gauti", - dėstė Kelių direkcijos Ryšių su visuomene skyriaus konsultantas Evaldas Tamariūnas.

Asociacijos "Lietuvos keliai" vykdomasis direktorius R.Gradauskas negalėjo pasakyti, kiek darbuotojų atleido ar pavasarį į sezoninį darbą nepriėmė įmonės, tvarkančios šalies kelius. Jis tikino, kad įmonės dabar vengia pateikti tokius duomenis neva dėl įtemptos situacijos. Jo paties nuomone, daugumos įmonių vadovai vis dar laukia Europos lėšomis finansuojamų projektų, tačiau kai kurios jų nebesulaukusios bankrutuos.

Pasak R.Gradausko, kelininkai pernykštes skolas iš valstybės susigrąžino, tačiau šį pusmetį atsirado naujų. Viešai nurodyti tų skolų sumą asociacijos vadovas atsisakė neva prašomas kelininkų.

Vilioja kaimynų projektai

R.Gradauskas pažymėjo, kad kaimynės Lenkijos valstybinių kelių darbų apimtis yra daugiau nei 16 tūkst. kilometrų, jiems šalis skyrė apie 30 mlrd. zlotų, t. y. 24 mlrd. litų.

"Be jokios abejonės, mūsų kelininkai dalyvaus Lenkijos kelių projektuose, kurie truks ne vienus metus, ir pradėję juos įgyvendinti vėliau neatsisakys dėl smulkių projektų Lietuvoje. Neramu, kad susiklosčius tokiai situacijai nebebus kam prižiūrėti mūsų krašto kelių, o tai vėliau valstybei kainuos gerokai brangiau", - nuogąstavo jis.

Pažadėtų pinigų neužtenka

Kelių direkcijos duomenimis, 2009 metais Kelių priežiūros ir plėtros programoms (KPPP) skirta 775 mln. litų, 2009 metų birželio 30 dieną Kelių direkcija iš biudžeto gavo 593,67 mln. litų, iš jų 110,9 mln. litų grąžintos 2008 metais pasiskolintos KPPP lėšos ir apmokėtos 2008-ųjų skolos bei dalis skolos už 2009 metais atliktus darbus, suteiktas paslaugas ir kelių priežiūrą.

"Gegužės pradžioje sumažinus Kelių programos sąmatą iki 564,9 mln. litų, nebeliko lėšų daliai įsipareigojimų pagal dvimetes sutartis įvykdyti, taip pat keliams rekonstruoti, saugaus eismo programoms įgyvendinti, projektavimui ir kitiems darbams kelių sektoriuje atlikti. Be to, 2010 metams buvo prognozuota apie 250 mln. litų Kelių direkcijos skola rangovams. Jeigu Kelių direkcija nepervestų ir numatytos pinigų sumos, t. y. 292,98 mln. litų, sudėtinga situacija kelių sektoriuje taptų itin dramatiška, nes net ir minėtos sumos neužtenka kelių priežiūros darbams atlikti, ypač rudens ir žiemos laikotarpiui", - pabrėžė E.Tamariūnas.

Pasak jo, jei bus sumažinta arba išvis neišmokėta ir ši numatyta suma, kelių infrastruktūros sektoriuje ir visoje transportavimo grandinėje gali būti apskritai nutrauktas finansavimas valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms. Taip pat nebūtų lėšų savivaldybėms apmokėti už vietinės reikšmės kelių ir miestų gatvių priežiūros bei remonto darbus. Kelių direkcijos skola 2010 metų pradžioje padidėtų iki 550 mln. litų. "Tai neišvengiamai sukeltų transporto sektoriaus įmonių bankrotus ir skaudžias socialines pasekmes", - apibendrino E.Tamariūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"