TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kelionė jūra – ne prabanga, o kasdienybė

2014 07 09 6:00
Šių metų sezonas Klaipėdos uostui turėtų būti pats geriausias – registruoti 64 laivai, laukiama iki 50 tūkst. turistų. LŽ archyvo nuotrauka

Keleivinėje laivyboje pastebimos naujos tendencijos – net pačiuose didžiausiuose kruiziniuose laineriuose žmonės ieško kuo daugiau asmeninės poilsio erdvės ir į tolimas keliones nori gabentis automobilius.

Nemaža dalis lietuvių šeimų vykti keltu į Vokietiją ar Skandinavijos kraštus išsiruošia dėl gana paprastos priežasties – noro išvengti Lenkijos kelių. Tiesa, Lenkijos automagistralės per pastarąjį dešimtmetį gerokai patobulėjo, bet įsispaudęs atmintyje prastas jų įvaizdis dar gajus. Laivinininkai pažymi, kad jūrinių atostogų įpročiai pas mus vis dar nėra tokie stiprūs kaip kitose šalyse dėl gana neilgos pramoginės laivybos istorijos ir dėl ne visada palankaus jūros vėjo. Klaipėdos ro-pax keltuose vyrauja užsieniečiai ir ekonominiai migrantai - kitose šalyse dirbantys lietuviai. O tarp turtingesnių lietuvių sparčiai populiarėjančios atostogos kruiziniame laive taip pat dar nėra masinis reiškinys.

Keičiasi norai

Tapę tikrais europiečiais ir perėmę daugelį vakarietiškų madų, greitu metu pamėgsime ir jūrų turizmą. Todėl pravartu įsiklausyti, kokias įžvalgas pateikia 20 metų žurnalui „Shippax“ vadovaujantis Michelis Louage'as. Kalbėdamas konferencijoje Klaipėdoje apie keleivinės laivybos ateitį jis prisipažino pats gimęs kelte, plaukusiame iš Prancūzijos Kalė uosto į Doverį Anglijoje. Esą nieko nuostabaus, kad gyvenimas jį nukreipė stebėti keleivinės, kruizinės ir ro-ro laivybos.

Pasak „Shippax“ vyriausiojo redaktoriaus, paklausą praranda vien keleiviams skirti kruiziniai laineriai ar vien krovininiai ro-ro keltai. Visa, kas šiuo metu statoma, - tai mišrios paskirties ro-pax laivai. Pastebima, kad į užsienio uostą atplaukę keleiviai vis dažniau nori susipažinti su nauja aplinka važinėdami savo automobiliu.

„Ateina permainos. Sieros direktyva laivybai lems daug pokyčių. Iššūkių laikotarpiu bus matyti, kas toliau vyks. Neaišku, ar ilgai bus populiarios trumpos atostogos renkantis pigius skrydžius, ar sugrįš ilgų atostogų laikas. Anksčiau kruizas buvo viso gyvenimo kelionė, o dabar, pavyzdžiui, Vokietijoje, tai antras keliavimo būdas po automobilių. Kelionių agentūros turistams siūlo nuosavą agentą, tad bet kas atsipalaidavęs gali keliauti po visą pasaulį. Rinktis keleivinius laivus traukia neapmokestinamas apsipirkimas ir interneto ryšio plėtra. Daugeliui smagu keliauti šeimomis ar dideliu būriu su draugais, nes taip pigiau. Laivuose teikiamos tos pačios paslaugos kaip ir krante. Plaukdami jūra žmonės ilgisi senovinės nuotaikos, žavesio, magiškumo. Tad blizgus kruizinių laivų stilius keičiamas jaukumu. Tačiau problema ta, kad daugelis laivų buvo pastatyti nepakankamai erdvūs, o keleiviai reikalauja erdvės“, - dalijosi pastebėjimais M. Louage.

Populiarins kruizus

Baltijos jūros kruizų maršrutai dažniausiai prasideda Danijos Kopenhagos ir Vokietijos Hamburgo ar Kylio uostuose. Pastarasis, prieš mėnesį atidaręs antrąjį kruizinį terminalą, vaizdžiai pademonstravo, kad galima išsiversti be didelių išlaidų ir prabangaus interjero. Dalį sandėlio apdengus skaidriu plastiku, burės imitacija, įrengta asketiška keleivių salė. Jeigu turizmas ilgai neklestėtų, ji lengvai galėtų būti pritaikyta kroviniams. Tačiau Kylis laukia keleivinės laivybos pakilimo dėl neslūgstančio turistų susidomėjimo Liubeko senamiesčiu, kurį pasiekti užtenka valandos. Todėl antrasis terminalas skirtas tik vykstantiesiems į kruizus. O šiems svarbiausia - patogi atvykimo automobiliais ar traukiniais vieta ir bagažo transporteriai.

Keleivinės laivybos konkurencija tapo aktuali net rinkos lyderiams. Ilgai pagal kruizinių laivų turistų skaičių pirmavusi Kopenhaga pernai pirmą kartą pozicijas užleido Sankt Peterburgui. Rusų šiaurės sostinėje ir šiemet pastebimas anšlagas - pavyzdžiui, liepos 1 dieną buvo atplaukę net 7 didieji laivai su 14 tūkst. keleivių. Antra tokia pat terminalo „Jūros fasadas“ apgultis numatoma rugpjūčio 7-ąją. O tai Sankt Peterburgui žada dar didesnį nei pernai kruizinio sezono keleivių skaičių. Tai nulėmė galimybė 72 valandas krante būti be Rusijos vizos.

Kopenhagos ir Malmės jungtinio uosto atstovas Lennartas Pettersonnas pažymi, kad populiarinti savo uostus gali padėti tik geresnės sąlygos ir kruizinės laivybos reklamos plėtra. Internetu naudodamiesi žmonės lygina informaciją ir rinkdamiesi atostogų maršrutą tampa labai išrankūs.

Įžvelgia perspektyvių maršrutų

Klaipėda tebėra turizmo provincija, antrinis kruizų uostas, nors šiemet sezonas turėtų būti pats geriausias – registruoti 64 laivai, laukiama iki 50 tūkst. turistų. Tačiau Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) vadovas Benediktas Petrauskas pažymi, kad siekiant Klaipėdos uostu sudominti kruizų operatorius nereikia pamiršti, jog patiems lietuviams trūksta naujų laisvalaikio formų - mini kruizų. Tolimas atstumas nuo Klaipėdos iki Šiaurės Vokietijos iki šiol neskatino atidaryti pramoginių linijų, tačiau nedidelių greitaeigių laivų maršrutai iš Klaipėdos galėtų būti perspektyvūs.

Praėjusią savaitę Londone organizuojamoje tarptautinėje parodoje "Ro Ro 2014" neseniai atidarytas CKT buvo pristatytas kaip moderniausias tokio tipo terminalas Baltijos šalyse. Jo galimybės – iki pusės milijono keleivių ir 5-6 mln. tonų krovinių per metus. Tikimasi, kad terminalas ne tik sudarys palankias sąlygas plėtoti jūrų transporto paslaugas, bet ir skatins turizmą. Vienu metu naujajame terminale galės švartuotis net trys bet kokio tipo laivai: ro-ro, keleiviniai ir ro-pax keltai bei kruiziniai laivai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"