TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kelionių organizatoriams – dar mažiau laisvės

2015 10 15 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nuo lapkričio mėnesio reikalavimai kelionių organizatoriams bus dar griežtesni, o draustis jiems teks dar didesnėmis sumomis. Tokį sprendimą padiktavo praeiti metai, kai turistai patyrė tiesioginę žalą dėl kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto.

Per dešimtmetį kelionių organizatorių bankrotų beveik patrigubėjo. Įmonių bankroto valdymo (ĮBV) departamento duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį bankroto procesai pradėti net 8 kelionių organizatoriams. Pernai per visus metus šis skaičius siekė 9, 2013 metais – 7, o nuo 2002 metų iki 2008-ųjų krizės kasmet bankrutuodavo vidutiniškai tik po du kelionių organizatoriai.

Stebės ir atpažins potencialius bankrotus

Išanalizavęs kelionių organizatorių bankroto procesus ĮBV departamentas nustatė, kad bankrutuoja skirtingos įmonės tiek pagal patirtį ir dydį, tiek ir pagal turimas skolas. Todėl negalima išskirti, kokie rodikliai ar požymių apibūdina bankrotui pasmerktą kelionių organizatorių. Pasklidus žiniai apie tokios įmonės žlugimą, kritika kaskart žeriama ir Valstybiniam turizmo departamentui (VTD), kuris neva neprižiūrėjo rizikingų rinkos dalyvių.

„Kadangi VTD neturi finansinei priežiūrai atlikti reikalingų priemonių, padedančių nustatyti finansiškai rizikingiausius turizmo paslaugų teikėjus, jis negali identifikuoti turizmo paslaugų teikėjų, kuriems potencialiai gresia bankrotas ar nemokumas. Sukurta sistema leis VTD nuolat vykdyti kelionių organizatorių veiklos stebėseną ir taip užtikrinti, kad turistai ir valstybė bus apsaugoti nuo finansinės žalos“, – LŽ sakė VTD Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėja Dalia Skučaitė.

Rizikų vertinimo ir valdymo sistema, anot jos, suteikia galimybę iš anksto identifikuoti potencialiai didžiausią žalą turistams ir valstybei galinčius padaryti turizmo paslaugų teikėjus bei parinkti tinkamiausias turizmo paslaugų teikėjo stebėsenos ir kontrolės priemones, pavyzdžiui, stabdyti veiklos pažymėjimo galiojimą.

Didės draudimo našta

D. Skučaitė apibendrino, kad gegužę priimtos naujosios Turizmo įstatymo nuostatos parengtos atsižvelgus į praėjusių metų kelionių organizatorių nemokumo ir bankroto atvejus, dėl kurių žalą patyrė turistai. Nuspręsta išplėsti reikalavimus norintiems gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Antai kelionių organizatorius privalės pateikti patvirtinimą, kad per pastaruosius penkerius metus nedalyvavo kito kelionių organizatoriaus, kuriam buvo iškelta bankroto byla, kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir buvo padaryta žala turistams, veikloje.

Įstatymas taip pat nustatė griežtesnes prievolių užtikrinimo sąlygas, terminus ir patikslino prievolių užtikrinimo sumas – jos turi būti pakankamos ir prireikus didinamos. „Kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma turės siekti 200 tūkst. eurų. Kai kelionės užsakomaisiais skrydžiais neorganizuojamos, draudimo suma turi siekti 50 tūkst. eurų“, – nurodė VTD atstovė.

Ūkio subjektams, nuotolinės prekybos būdu parduodantiems organizuotas turistines keliones ir atskiras turizmo paslaugas, taikomi tokie pat reikalavimai kaip kelionių pardavimo agentams.

„Sunkiai suvokiamos sumos“

Kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ atstovas Tadas Rimkus naująją tvarką kritikavo. „Manau, kad įstatymo rengėjai parengė neadekvačias priemones“, – LŽ konstatavo jis. T. Rimkui atrodo „sunkiai suvokiamos sumos“, kuriomis turės draustis didieji kelionių organizatoriai. Nepriklausomai nuo kelionių organizatoriaus dydžio, rinkos dalies ir pan., draudimas turės būti ne mažesnis nei kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų suma, įskaitant ir dar neįvykdytas sutartis. „Tai reiškia, kad privaloma būti apsidraudus tokia suma, už kurią organizatorius bus pardavęs kelionių. Būtent ši nuostata mums ir kelia daugiausia klausimų“, – aiškino jis ir pridūrė, kad sąlygos kelionių organizatoriams vis griežtėja ir nuolat keičiamos.

LŽ primena, kad spalio 5 dieną dešimčiai dienų buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ pažymėjimas, nes, kaip teigė VTD, įmonė nepateikė turimo draudimo įrodymų. Tąkart T. Rimkus žiniasklaidai nurodė, kad pagal pirmo pusmečio įvykdytą pardavimą įmonei pritrūko mažos dalies draudimo, nors pagal devynių mėnesių pardavimą reikalaujamos draudimo sumos užteko ir net buvo viršijami reikalavimai.

Stambieji žaidėjai sunerimę

Didiesiems kelionių organizatoriams naujas Turizmo įstatymas kelia abejonių.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“, pasak įmonės advokato Edmundo Rusino, remia VTD siekį apsaugoti vartotojų interesus bei užtikrinti stabilią kelionių organizatorių veiklą turizmo rinkoje. Tačiau įstatymas esą reglamentuoja tik principinius aspektus, todėl itin svarbūs tampa įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, o šie dar nėra parengti iki įstatymo įsigaliojimo likus mažiau kaip mėnesiui.

„Kaip matyti iš rengiamų poįstatyminių aktų projektų, jų nuostatos jau prieštarauja įstatymo normoms. Kelionių organizatoriai apribojami pertekliniais reikalavimais, kurie realybėje sunkiai įgyvendinami. Kuriant šiuos aktus neatsižvelgiama į išsakytą poziciją bei kelionių organizatorių pagrįstas išvadas, o apsiribojama valstybės institucijų atstovų laisva teisės normų interpretacija, prieštaraujančia įstatymui“, – teigė E. Rusinas.

Šios interpretacijos, anot advokato, kelia abejonių, ar pavyks įstatymo pakeitimus sėkmingai įgyvendinti praktikoje ir ar tai tikrai apgins vartotojų interesus bei skatins konkurenciją. „Tikimės, kad pavyks išvengti situacijos, kai lapkričio 1 dieną įsigaliojus įstatymo pakeitimams daugelis kelionių organizatorių formaliai atsidurs už įstatymo ribų“, – pridūrė jis.

SKAIČIAI – Rizikinga veikla

Įmonių bankroto valdymo departamentas (ĮBVD) pažymėjo, kad kelionių organizatorių bankroto procesai sudaro nedidelę visų įmonių bankroto procesų dalį (0,42 proc.).

Kelionių organizatorių bankroto lygis, kasmet siekiantis 2–3 proc. visų veikiančių kelionių organizatorių, viršija bendrą įmonių bankroto lygį šalyje (apie 1,8 proc.), o tai rodo veiklos rizikingumą.

Bankroto priežastys – nepastovus pajamų srautas dėl turizmo rinkos nepastovumo, paslaugų sezoniškumas, didelės skolos ir apyvartinių lėšų trūkumas.

Didžiąją bankrutuojančių kelionių organizatorių dalį sudaro 7 metus ir ilgiau gyvavusios įmonės, taigi ilgametė patirtis šioje rinkoje nepadeda išvengti nemokumo.

Nuo 1993 metų iki 2001-ųjų buvo pradėtas tik vienas kelionių organizatoriaus bankroto procesas. Nuo 2002 metų bankroto procesai kasmet pradedami mažiausiai dviem kelionių organizatoriams. ĮBVD tyrimas rodo, kad bankroto procesai pradedami per vėlai – kai skolos vidutiniškai 3 kartus viršija balanse nurodytą turto vertę.

Iš viso nuo 1993 metų iki 2015-ųjų birželio 30 dienos pradėti 72 bankroto procesai kelionių organizatoriams. Iš 72 kelionių organizatoriams pradėtų bankroto procesų 1 bankroto byla nutraukta, 44 kelionių organizatoriai išregistruoti, o 27 kelionių organizatorių bankroto procesai tebevykdomi. Vieno kelionių organizatoriaus bankrotas 2014 metais pripažintas tyčiniu.

Pradėti kelionių organizatorių bankroto procesai 2002–2015 m.

MetaiBankrotų skaičiusBankroto lygis, proc.
20022nėra duomenų
200331,19
200441,75
200520,79
200620,76
200720,72
200820,71
200993,01
201051,62
201161,82
2012103,11
201372,05
201492,46
2015*82,27

* pirmą pusmetį

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"