TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltai į Švediją plaukia iš modernaus uosto terminalo

2015 05 27 14:05
Švedijos liniją aptarnauja du keltai - „Athena Seaways“ ir „Regina Seaways“. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotraukos

Kompanijos „DFDS Seaways“ jūriniai keltai į Karlshamną Švedijoje nuo antradienio plaukia iš Centrinio Klaipėdos terminalo. Modernaus jūrų komplekso veikla praturtins šalies jūrų turizmo įvaizdį ir kels uosto konkurencingumą.

Perkelti keltų liniją – tai ne tik sudėlioti naujas rodykles ir iškelti terminalo iškabą Minijos gatvėje. Verslininkams pakeisti požiūrį, nusistovėjusias sąlygas ir transporto organizavimo schemas prireikė nemažai laiko. Kai šiemet sausį danų valdoma Klaipėdos bendrovė „DFDS Seaways“ apsisprendė maršrutus atskirti - Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT) naudoti Švedijos linijos keltams, o Vokietijos ir Danijos linijas kuriam laikui palikti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO jūrų perkėloje, - gamybinis pasirengimas šiam įvykiui truko keturis mėnesius.

Švedijos liniją aptarnauja du keltai - „Athena Seaways“ ir „Regina Seaways“, praėjusiais metais šiuo maršrutu vyko daugiau nei 90 tūkst. keleivių, per 40 tūkst. lengvųjų automobilių bei 60 tūkst. krovininio transporto priemonių.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, tai vienas svarbiausių projektų uoste, sumanytas skatinti jūrų turizmą ir kurti naudą miestui bei valstybei. Jis tikisi, kad pietinėje uosto dalyje esantis jūrų perkėlos terminalas, į kurį DFDS keltai plaukia 14 metų, bus efektyviai naudojamas kitų laivų krovai.

Projektas istorinis

Terminalo veiklos priešistorė ištįsusi laike dėl objektyvių priežasčių. Miestiečių noras apleistą uosto dalį paversti jūrinio turizmo objektu gimė prieš du dešimtmečius, nors planuota, kad terminalas bus atidarytas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga – 2009-aisiais. Dėl strigusio gyventojų iškeldinimo, ilgo finansavimo proceso projektas iš mirties taško pajudėjo tik 2011 metais. KVJUD bei privačios investicijos buvo suplanuotos taip, kad darbai vyktų paraleliai. Kadangi hidrotechninė dalis pradėta statyti vėliau, bendrovė taip pat negalėjo numatytu laiku baigti kranto objektų. Terminalas atidarytas 2014 metų gegužę. Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryžos plėtra tebevyksta, todėl iki rudens, kol dirba kelininkai, CKT naudos laikinąjį įvažiavimą ties Dubysos gatve pro „Statoil“ degalinę.

CKT vadovas Benediktas Petrauskas spaudos konferencijoje apie svarbų uosto įvykį sakė, kad iš 7 dalių sudarytas objektas, į kurį investuota maždaug 250 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir privačių lėšų, atidarytas pernai birželį ir iki šiol buvo naudojamas piko metu švartuoti kruizinius lainerius bei laikinai stovėti užsukantiems specializuotiems laivams – pernai priimta 120 laivų. Tačiau tokia veikla apėmė tik dešimtadalį terminalo pajėgumo. Reguliari linija apkraus terminalą iki 35 proc., o perkėlus kitas „DFDS Seaways“ linijas, apie ką šiuo metu svarstoma, dar liktų rezervo plėtrai.

„Džiaugiamasi, kad CKT veiklą pradėjo „DFDS Seaways“ Švedijos linija. Projektuodami ir statydami šį objektą konsultavomės ne tik su keltų verslo specialistais, bet vertinome kitur veikiančių terminalų privalumus ir trūkumus, kad mūsų būtų technologiškai pažangus. Todėl pas mus konsultuotis jau buvo atvykę ir švedai, ir vokiečiai. Toks dalinimasis patirtimi taip pat yra nauda“ - teigė B. Petrauskas. Jis nurodė, kad CKT aktyviai ieško naujų krovinių srautų ir naujų linijų, bet šiuo metu nė viena laivybos kompanija ketinimų plaukti į Klaipėdą nereiškia. A. Vaitkaus pastebėjimu, tam didžiausią įtaką daro ES sieros direktyva, dėl kurios brangstant laivybos paslaugoms dalis krovinių iš jūros perkeliama į sausumos kelius. Jis mano, kad paskui ekologinius sprendimus anksčiau ar vėliau bus priimti ir ekonominiai, vėl skatinantys pačią švariausią transporto rūšį – laivybą.

Permainų dar bus

„DFDS Seaways“ vadovas Jonas Nazarovas patvirtino, kad CKT pasirinko dėl infrastruktūros kokybės. „Terminalas įgijo gyvasties. Savo konsultacijomis galėjome šiek tiek prisidėti jį kuriant, dabar galime praktiškai išbandyti technologinius privalumus. Ir pamatyti rezultatą. Bendrovė jau daugiau nei 14 metų dirba Klaipėdos uoste, kuris yra vienas iš DFDS grupės centrų. Natūralu, kad naujasis terminalas reiškia ir tam tikras naujas galimybes – jo vieta ir infrastruktūra neabejotinai yra patrauklesnė keleiviams, o reguliuojama rampa leis greičiau ir kokybiškiau iškrauti bei pakrauti krovinius. Svarstysime ir kitų linijų perkėlimą, galbūt po metų“, - kalbėjo J. Nazarovas. Į gražius keltus prieš kurį laiką investuota 250 mln. eurų.

Ne mažiau svarbus dalykas ir tas, kad trumpesnis keltų plaukimo atstumas uoste iki CKT negu iki jūrų perkėlos šiek tiek sutaupys kelionės laiko, o Vilniaus plento ir Baltijos prospekto ašis supaprastins kelią į terminalą ar iš kelto į užmiestį norintiems patekti vairuotojams.

CKT krovos operatore pasirinkta KLASCO, turinti ilgiausią šių darbų patirtį uoste. Pasak bendrovės vadovo Audriaus Paužos, ieškoma partnerių ir rengiama studija, kuri atsakys, kokiai veiklai atlaisvinta nuo ro-ro krovos teritorija būtų tinkamiausia. Bet didelėms permainoms reikia kelerių metų laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"