TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltis į Neringą - be privilegijų

2010 03 23 0:00
Šią vasarą iš Senosios perkėlos į Smiltynę keleivius kels naujasis keltas "Nida" ir senasis "Kintai", bet jų švartavimo vieta bus perkelta į kruizinių laivų terminalą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Valstybės kontroliuojama bendrovė Smiltynės perkėla parengė keleivių ir transporto priemonių kėlimo tvarkos pakeitimų projektą. Siekiama apriboti nemokamai vykstančiųjų į Neringą srautą.

Smiltynės perkėlos vadovas Darius Butvydas perkėlos leidimų sistemai žada skaidrumą. "Darbo tvarką reikia keisti ne kosmetiškai, bet iš esmės. Tam gali prireikti ir Vyriausybės sprendimo, kadangi jos nutarimas reglamentuoja, kas gali persikelti keltais nemokamai. Vienas iš tvarkos pakeitimų - privilegijos keltis be eilės panaikinimas. Tai amžinas konflikto židinys", - Klaipėdos savivaldybėje surengtame pasitarime apie sezono naujoves pranešė bendrovės vadovas.

Dotacijos mažėja.

Pasak D.Butvydo, nemokamai perkelti keltu transporto priemones dabar turi teisę Neringos gyventojai, ten registruotos įmonės ir įvairių biudžetinių įstaigų, policijos, sienos apsaugos organizacijos. Tačiau kai kurių struktūrų operatyvinių darbuotojų, pavyzdžiui, Valstybės saugumo departamento, išlygoje nėra. Jeigu keltas - kelio tąsa, lengvatą vykti nemokamai ir be eilės siūloma palikti tik su švyturėliais vykstančių specialiųjų tarnybų automobiliams, kurie visuomet kelyje turi pirmumo teisę.

Neringos ir Smiltynės gyventojai bei savivaldybių juridiniai asmenys, registruoti Kuršių Nerijos adresais, ir toliau gaus nemokamus leidimus. Tačiau deklaruojant gyvenamąją vietą įžvelgiama piktnaudžiavimų, todėl ir tą kategoriją numatoma tikslinti. 2009 metų pabaigoje 3678 asmenys buvo deklaravę Neringoje gyvenamąją vietą, nors nuolatinių gyventojų ten yra apie 2000. "Vasarą Neringos gyventojų padaugėja, rudenį - sumažėja, - sakė migracijos procesus analizavęs D.Butvydas. - Pernai pirmąjį ketvirtį išsirašė 46 asmenys, prisirašė - 43 asmenys, antrąjį atitinkamai 40 ir 91, trečiąjį neišsirašė nė vieno, o prisirašė - 68, ketvirtąjį atvirkščiai - išsiregistravo 78, prisirašė 20. Jų kėlimas kompensuojamas iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų. Bet dotacijos Smiltynės perkėlai mažėja ir jas gauname pavėluotai".

Kėlimo į Neringą tvarkos naujame projekte numatoma atsisakyti nemokamų leidimų biudžetinėms įstaigoms, kad jos pačios geriau kontroliuotų, kam ir kiek jų darbuotojų reikia keltis į Neringą. Žadama atsisakyti ir personalinių leidimų, kurie anksčiau būdavo dalijami miesto įstaigų vadovams, Vyriausybės ir Seimo nariams. Lengvatų turintys keleiviai, be neringiškių, per metus esą nemokamai keliasi daugiau kaip milijoną kartų.

"Senųjų leidimų galiojimo terminas baigėsi, o naujų neišduodame. Pas mane jau buvo atėjęs ne vienas, turėjęs lengvatas, o antroji jų banga, matyt, ateis, kai prasidės vasaros sezonas. Tada ir pamatysiu, kiek tų leidimų buvo išduota", - kalbėjo D.Butvydas.

Senoji perkėla keis vietą

Dėl Danės krantinės remonto ties Senąja perkėla nuo balandžio pabaigos keltų švartavimo vieta persikels prie marių, prie pat Kruizinių laivų terminalo į 27 krantinę. Šalia jos bus įrengtos laikinos kasos, kita infrastruktūra.

Bet žmonėms patekti ten nebus lengva. Kadangi grandinių tiltelis po remonto savo vietoje atsiras tik birželio pabaigoje, o atstumas nuo Žvejų gatvės iki marių netrumpas, keleiviams vežti numatoma panaudoti autotraukinuką.

Tokie nepatogumai turėtų trukti maždaug metus, kol bus įrengta nauja kelto švartavimo vieta kitoje Danės pusėje, Šiaurės rage. Anksčiau buvo planuota, kad Smiltynės perkėla pakeis vietą jau šiemet, bet pradėtos statybos įstrigo. Pasak Klaipėdos uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, dėl bankrutuojančios bendrovės "Klaipėdos hidrotechnika" finansinio nepajėgumo tęsti darbus sutartis su ja bus nutraukta. Kovo pabaigoje numatoma skelbti kito rangovo parinkimo konkursą. Todėl naujo pirso statybos pabaigos galime sulaukti tik kitą pavasarį.

D.Butvydas sako vyksiąs į specializuotą parodą Amsterdame pasižiūrėti, kaip turėtų atrodyti kelto vieta, kaip šiuolaikiškai skirstyti žmonių srautus.

Eilės retkarčiais

Smiltynės perkėlos direktorius sako turįs aibę dar "žalių" idėjų - didins keltų bilietų pardavimo vietų skaičių, jų įvairovę.

Šiemet bus pirmasis sezonas, kai naujojoje Smiltynės perkėloje dirbs trys nauji keltai. Jie plauks dažnai, o prireikus - kels be grafiko. Todėl stovėti ilgose eilėse mašinoms neteks, nebent festivalio Nidoje dienomis ar per Jūros šventę, kai žmonių antplūdis čia neprognozuojamas.

Naujojoje perkėloje grafikai kol kas nesikeis, o Senojoje nuo balandžio vidurio padaugės reisų. Atsižvelgiama į Jūrų muziejaus aktyvesnę veiklą. Nes šiuo metu, pasak D.Butvydo, dažnai keliasi vos po 10 žmonių, keltų judėjimo grafikas išretintas.

Pirmą kartą šiemet vasaros sezono kainas perkėlai tvirtins Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Smiltynės perkėla didinti tarifų nenumato, tačiau kai kurių transporto priemonių, pavyzdžiui, skirtingo dydžio namelių su ratais, vadinamųjų kemperių, perkėlimo bilietų kainą žadama aptarti atskirai.

Pasak bendrovės ekonomikos ir finansų direktoriaus Tomo Masio, 2009 metais Smiltynės perkėlos pajamos buvo 13,7 mln. litų - 10 proc. mažesnės nei užpernai. Pasiekti 600 tūkst. litų pelną padėjo tai, kad, palyginti su 2008 metais, 400 tūkst. litų sumažėjo kreditų palūkanų mokėjimas šioms nukritus nuo 1,5 iki 1,09 mln. litų. Visi 4 bendrovės keltai nupirkti išperkamosios nuomos būdu.

Jeigu kainų komisija nepakeis tarifų, bendrovė šiemet prognozuoja tik 170 tūkst. litų pelną. Žiemą keleivių srautas buvo nedidelis, jau šiek tiek daugiau žmonių keliasi į Neringą kovą. Dėl ekonomikos nuosmukio važiuojančių į Neringą žmonių esą sumažėjo penktadaliu, panaši tendencija turėtų išlikti ir šiemet.

Prieš kurį laiką buvo kilęs klaipėdiečių nerimas, kad Smiltynės perkėlą norima privatizuoti. Bet Susisiekimo ministerija tikino, kad šios įmonės privatizuoti neketinama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"