TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltų laivybą blaško brangūs degalai

2011 06 06 0:00
Nuo 2015 metų, įsigaliojus naujiems sieros naudojimo apribojimams, kad ir kokia būtų naftos kaina, laivų degalai gali brangti dvigubai.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Baltijos jūros regione keltų laivyba plečiasi sparčiausiai pasaulyje. Tačiau kylančios naftos kainos ir reikalavimas nuo 2015 metų naudoti degalus be sieros verčia pertvarkyti laivus ir uostus.

Laivybos verslo efektyvumo paieškos - užduotis ne pavienėms įmonėms, o miestams ir valstybių vyriausybėms. Toks požiūris neseniai įtvirtintas Rostoke (Vokietija) surengtoje Baltijos jūros konferencijoje. Joje po ekonomikos nuosmukio atigaunantys tarptautinės rinkos dalyviai aptarė Rytų Baltijos uostų perspektyvą.

Prieš kelerius metus Europos Komisijos išleista direktyva dėl Baltijos jūros ekologijos gerinimo (nuo 2015 metų laivai turėtų naudoti mažiau sieros turinčius degalus) iš laivybos įmonių pareikalaus daug didesnių, nei dabar, finansų sąnaudų. Tuomet dar niekas nenumatė, koks didelis ekonomikos nuosmukis laukia pasaulio ir kaip sunku bus verslui užlopyti atsivėrusias finansines duobes.

Tačiau atšaukti direktyvos Europos biurokratai nesirengia. Tai gali lemti keleivinės ir mišrios laivybos sąstingį, nors pasaulinės ekonomikos tendencijos, pasak vokiečių ekspertų, leistų šiam verslui didinti apyvartą po 20 proc. kasmet.

Greičiau ir daugiau

Bendrovės "DFDS Seaways" Keleivių bilietų pardavimo skyriaus vadovas Arvydas Skuodas teigia, kad nuo 2015 metų, įsigaliojus naujiems sieros naudojimo apribojimams, kad ir kokia būtų naftos kaina, laivų degalai gali brangti dvigubai. Teks pereiti nuo mazuto prie dyzelino arba dujų. Tačiau dujų įranga, sumontuota dabartinės konstrukcijos keltuose, užimtų daug vietos, sumažėtų naudingasis plotas. Jau pradedama statyti dujomis varomų laivų, tačiau tą daryti gali tik turtingos valstybės ir tai - ne masiškai. Pasak jo, lengviausia išeitis laivybos verslui būtų užkrauti papildomą naštą keleiviams ir krovinių vežėjams, branginant bilietus. Tačiau tada jūros transportas prarastų konkurencinį pranašumą geležinkelių ir sausumos kelių atžvilgiu.

Kalbant apie Klaipėdą, Vokietijos Kylio linija netektų dabartinio krovinių ir keleivių srauto, o Švedijos linija, kuri susisiekimo alternatyvų turi mažiau, gal tiek daug nenukentėtų. "Baltijos jūroje labai stipri mišrių laivybos linijų, kuriomis plaukioja "ro-pax" keltai, ir uostų konkurencija. Pernai laivų degalų kainos išaugo daugiau kaip trečdaliu. Todėl sąnaudos degalų, kurių kaina sudaro labai reikšmingą visų sąnaudų dalį, gerokai padidino išlaidas. Rinka dar nėra tiek atsigavusi, kad pajėgtų mokėti brangiau. Tai ką daryti? Rostoko konferencijoje prieita prie nuomonės, kad išeitis būtų kelti verslo efektyvumą didinant laivų krovininį metražą, t. y. pertvarkyti dabartinius laivus, kad jie galėtų gabenti daugiau krovininio transporto priemonių. Bet tuomet būtų ilgiau iškraunamas keltas, o juk mašinos duoda naudos, kai važiuoja. Kaip sutrumpinti prastovos laiką? Štai iš čia ir kyla bendra užduotis miestui, uostui ir transportui, nes tenka keisti ne tik laivus, bet ir gerinti privažiuojamuosius kelius, uosto įrenginius. Rostokas yra tokių permainų pavyzdys: jame 2012 metais bus įrengta dvipusė keltų rampa - automobiliai galės vienu metu ir įvažiuoti į keltą, ir išvažiuoti iš jo, tai užtruks tik 15 minučių. Tas pats laivas galės papildomai atlikti dar vieną reisą", - pasakojo A.Skuodas.

Klaipėda, jo manymu, taip pat turėtų geriau prižiūrėti perkėlos prieigas, iki šiol jos duobėtos ir neapšviestos. O naktį atvykėliams vairuotojams Perkėlos gatvės ruožas iki uosto zonos, kur kelias sutvarkytas, ypač pavojingas.

Perkėla plečiasi

Šiuo metu didžiausios Šiaurės Europos laivybos ir logistikos bendrovės "DFDS" keltų laivybos tinklo veikla Lietuvoje neatskiriama nuo Klaipėdos jūrų krovinių įmonės (KLASCO) Jūrų perkėlos terminalo. Laivininkai pastebi, kad gera Klaipėdos linijų padėtis rinkoje susiklostė todėl, kad pasikeitė krovimo ideologija. Per pastarąjį penkmetį - labai nevienodą pagal krovos mastą - terminalo krova auga vidutiniškai po 15 procentų. Šiemet, pasak A.Skuodo, Kylio linijos srautas padidėjo beveik 20 procentų. Tačiau teigti, kad tai lėmė vien gegužę atsivėrusi Vokietijos darbo rinka, negalima, nes keltai, pilni keleivių, plaukia ne tik į Vokietiją, bet ir atgal.

Švedijos linijos keltų talpa visada buvo mažesnė nei Kylio dėl mažesnio Skandinavijos krovinių srauto. Tačiau šiemet keltai plaukė pilni.

Todėl iš įmonės "Stena" nuo gegužės penkiems mėnesiams išsinuomotas didesnis laivas "Stena Feronia" padidino linijos pajėgumą 15 procentų. "Jau nusistovėjo taisyklė, kad didesnė pasiūla sukuria didesnę paklausą. Per kelis mėnesius gali būti pilna ir "Stena Feronia". Šiais metais keleivių, be vairuotojų, skaičius gali pasiekti 200 tūkstančių. Tačiau ar artimiausiu laiku įmonė Klaipėdos linijoms skirs dar vieną keltą, sunku pasakyti, nes rinkoje laisvų laivų nėra daug, o nauji pastatomi negreitai. Apynaujis, o ką jau kalbėti apie naują, keltas gali kainuoti nuo 70 iki 100 mln. eurų. Prieš tai būtina įvertinti, ar prieaugis laikinas, ar nuolatinis", - sakė A.Skuodas.

Dėl didesnės keltų apkrovos KLASCO Jūrų perkėlos terminalo apyvarta šiemet išaugo, kaip teigė jo viršininkas Vaclovas Grigalauskas, net 30 procentų. Pernai automobilių stovėjimo plotas, nugriovus pastatus, įrengus asfaltuotas aikšteles ir pertvarkius eismo schemą, buvo išplėstas tiek, kad dabar vienu metu telpa po 300 išvykstančių ir atvykstančių krovininių automobilių. Tai kainavo ne vieną milijoną litų, tačiau investicijos perkėlos galimybes išplėtė kone dvigubai. Todėl terminalas, pakeitus laivų plaukimo grafikus, galėtų priimti daugiau keltų.

KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža sako, kad šios teritorijos ateitį sunku prognozuoti dėl Vyriausybės numatytos dujų terminalo statybos ties Kiaulės Nugara - prie pat Jūrų perkėlos terminalo. "Jeigu atsiras dujų terminalas, ro-ro verslo scenarijus bus vienoks, jeigu neatsiras - kitoks. Techninių pajėgumų aprėpti visą keltais gabenamų krovinių srautą dabartinėje jūrų perkėloje tikrai yra", - teigė A.Pauža.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"