TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltų laivybą veikia ekonomika ir migracija

2008 06 09 0:00
Kiekvieno kelto pakrovimą Rostoko uoste valdo vienas žmogus, o procesų greitis - infrastruktūros kokybės ir technologijų reikalas.
LŽ archyvo nuotrauka

Nerimaujantys dėl Klaipėdos jūrų perkėloje šiemet juntamo prekių mainų lėtėjimo mūsų verslininkai tinkamu pavyzdžiu laiko Rytų Vokietijos patirtį, rodančią, kad didinti uostų apyvartą skatina jūrų linijų įvairovė ir vystoma pramonės veikla.

Klaipėdos uoste prieš 15 metų iš Tarptautinės geležinkelio jūrų perkėlos, žinomos dar ir Mukrano vardu, išsirutuliojęs keltų laivybos verslas pastaruoju metu pasiekė keleivių pralaidumo viršūnę. Laisvas darbo jėgos ir turistų judėjimas tarp Klaipėdos ir Vokietijos bei pietinės Švedijos taip padidėjo, kad įsigyti bilietus į keltus tenka gerokai iš anksto.

Nors vokiečių nostalgiškas susidomėjimas Klaipėdos kraštu blėsta,

tačiau Baltijos valstybės traukia tolimesnių šalių gyventojų dėmesį. Be to, pakilus degalų kainoms, kelionė automobiliu sausuma brangsta sparčiau nei keltų bilietai.

Tačiau ratine technika (ro-ro) gabenantiems kroviniams skirtos vietos keltuose tuštėja. Krovininių automobilių kiekis Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") Jūrų perkėlos terminale šiemet, palyginti su praėjusiųjų metų 5 mėnesiais, sumažėjo beveik 2 tūkstančiais. Laisvas vietas deniuose užima privatūs automobiliai ir keleiviniai autobusai. Bendras Jūrų perkėlos terminalo tonažas, taigi ir "Klasco" pajamos, išlieka tokie patys kaip pernai.

Dominuoja lietuviai

Laivybos operatorės kompanijos "DFDS Lisco" keleivių marketingo ir pardavimų grupės vadovas Arvydas Skuodas teigia, kad per praėjusius metus šios kompanijos linijose į Klaipėdą ir Latvijos sostinę (linija Kylis-Ryga) keleivių skaičius, be vilkikų vairuotojų, padidėjo nuo 123 tūkst. iki 140 tūkst., arba 14 procentų. Šiemet iki vasaros pradžios keleivių prieaugis Vokietijos linijose buvo ne toks žymus, o siekti aukštesnių rodiklių trukdo kajučių skaičius.

"Kad išsaugotume keleivių srautą, šiemet bilietų kainų nekėlėme, netgi priešingai - palyginti su 2006 metais, bilietai atpigo 2 litais. Nuplaukti į Kylį dabar kainuoja 397 litus, į Zasnicą - 326 litai", - sakė A.Skuodas.

Pasak jo, pernai dviems keltams pradėjus kasdien plaukti į Karlshamną Švedijoje, vietoj 6 kartų per savaitę, keleivių linijoje padaugėjo 23 proc., šiemet 5 mėnesių prieaugis - dar 13 procentų. Ši linija pagal keleivių skaičių prilygo abiejų Vokietijos linijų keleivių srautui, nes darbo jėgos migracija nė kiek nemažėja. Net 85 proc. Švedijos linijos keleivių, kurių pernai plaukė 67,6 tūkstančio, sudarė lietuviai. Pagal keleivių kilmę lietuvių skaičius Vokietijos linijų keltuose pernai pirmą kartą peržengė 50 proc. ribą.

Pernai "DFDS Lisco" veikla buvo pelninga. Tačiau per metus dvigubai pabrangus laivų kurui, keltų bilietus numatoma branginti keičiant užsakymų sistemą. A.Skuodo teigimu, artimiausiu metu planuojama pritaikyti "paskutinės minutės" kainą - ji būtų didesnė nei perkant bilietą iš anksto. Šiuo metu Vokietijos linijoje iš anksto išperkama 60 proc. bilietų, Švedijos linijoje - 20 procentų.

Nors antrasis metų ketvirtis rodo, kad vokiečių turistų jau mažėja, kitų kraštų keleivių vasarą laukiama daugiau. Todėl šiemet "DFDS Lisco" prognozuoja keleivių ir lengvųjų automobilių gausėjimą 7 proc., o tolesnę verslo plėtrą tikisi užtikrinti laivybos paslaugų kokybės investicijomis.

Šiuo metu pagrindinė kompanija DFDS Italijoje stato universalų, ro-pax tipo, keltą, kuris nuo 2009 metų vasaros sezono plaukios tarp Lietuvos ir Vokietijos. Juo vienu metu galės vykti 600 keleivių ir 2500 linijinių metrų krovinių. Dabar iš penkių "DFDS Lisco" keltų pats didžiausias "Lisco Optima" gali talpinti 324 keleivius.

DFDS vadovybės įsitikinimu, patogus keltas bus puiki alternatyva sausumos kelionėms per Vokietiją ir Lenkiją, kur didėja kelių mokesčiai ir vargina automobilių spūstys.

A.Skuodo pastebėjimu, pačią plačiausią keleivių verslo perspektyvą turi Zasnico linija. Čia pernai atidarytas naujas tiltas sujungė Riugeno salą ir žemyninę Vokietiją, todėl ši kryptis traukia į Lietuvą vykstančius austrus, šveicarus, ispanus, airius.

Vokiečių dėmesys keltams

Pastaruoju metu vyravęs ro-ro pervežimų pakilimas ir Klaipėdos uoste 2007 metais pasiektas tonažo pikas (3,7 mln. tonų) šiemet rekordais nedžiugina. Pasak "Klasco" generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno, perkėlos rezultatai laikosi ties pernykšte riba. "Augimas beveik lygus nuliui. Tačiau, pavyzdžiui, Rytų Vokietijos uostuose, ypač Rostoke, matome ta patį. Ir esame tikri, kad gyvenimas nesustos. Kaip įprasta, mums "padeda" lenkai, kurie didina kelių mokesčius ir taip skatina vežėjus naudotis keltais", - teigia V. Greičiūnas.

Krovinių pervežimų tempus tiesiogiai veikia ekonomikos pokyčiai. Kaip ant mielių Europoje kylančios degalų ir maisto kainos skatina vartotojus apriboti išlaidas ne būtiniausioms prekėms. Ypač pastebimas nuosmukis statybų rinkoje: sumažėjo statybinių medžiagų importas, o recesija skatina Lietuvos transporto kompanijas dirbti vis dar stiprioje Vokietijos rinkoje.

"Klasco" Jūrų perkėlos terminalo ekonominiams rezultatams keleivių skaičius nedaro reikšmingos įtakos, kadangi krovos kompanijos bilieto kainą yra tik vienas euras (3,4 Lt).

V.Greičiūnas sako, kad jam imponuoja Rytų Vokietijos uostų būdas kelti ro-ro terminalų našumą mažinant dirbančiųjų skaičių, naudojant modernią kranto įrangą. O nedarbą vokiečiai mažina steigdami prie uostų pramonės įmones: medienos apdirbimo, biodyzelino ir kitas. Pavyzdžiui, Rostoko uoste, kuris sujungtas su priemiestiniu Varnemiundės kruiziniu uostu, priimančiu iki 100 laivų per metus, veikia moderni informacinė sistema. Į artimiausią Danijos Rothby uostą keltai plaukia 13 kartų per parą kas dvi valandas. Automobilių iškrovimas ir pakrovimas trunka tik 15 minučių. Šia linija dažniausiai naudojasi lenkai, nuosavais automobiliai vykstantys į darbą Danijoje ir atgal.

Keltų kroviniai Rostoko uoste, krovos mastu panašiame į Klaipėdos (abu 2007 metais krovė apie 27 mln. tonų krovinių) sudarė daugiau kaip 60 procentų. Rytų vokiečiai, susijungus valstybei, pradėjo nuo nulio. Dabar Rostoką su Švedija, Latvija, Estija, Norvegija, Danija, kitais Vokietijos uostais ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis jungia laivybos kompanijų "Scandlines", "TT-Line", "Tallink", "Finnlains", "Norlines", "UPM" ir "Spliethof" linijos, kuriomis 2007 metais gabenta 2,4 mln. keleivių ir daugiau kaip 16 mln. tonų krovinių. Klaipėdoje keleivių - dešimt kartų mažiau, ro-ro ir kitų krovinių tonažas - penkiskart menkesnis.

Lietuviai svarsto lėtai

V.Greičiūnas pažymi, kad Klaipėda yra, ko gero, vienintelis regiono uostas, neturintis ne tik specializuoto keltų terminalo, bet net paprasčiausios lanksčios rampos automobiliams palikti laivą. "Kritus marių vandens lygiui ar pakeitus kelto tipą, klojam ant rampos lentas, rąstelius. Primityvios priemonės trukdo pagreitinti keltų krovimą, kelia laivybos partnerių nepasitenkinimą. Rampa - krantinės priklausinys, todėl ją įrengti privalo Uosto direkcija. Nors ta konstrukcija kainuoja tik 1,5-2 mln. litų, visi pažadai -šnekų lygio", - kritikuoja uosto valdininkus V.Greičiūnas.

Naują kombinuotą, krovinių ir keleivių, terminalą Klaipėdoje numatoma atidaryti 2011 metais (pagal Vyriausybės programą - 2009 metais). Tikimasi, kad dabartinis Jūrų perkėlos terminalas dėl to neliks tuščias. Kompaniją "DFDS Lisco" tenkina dabartinė keltų švartavimo vieta. Netrukus "Klasco" perkėloje įrengs sandėlį, kuriame bus kaupiami keltais gabenamai popieriaus ritiniai, kiti pakuoti generaliniai kroviniai.

Be to, Uosto direkcija Smeltės pusiasalio marių pusėje pradeda statyti krantinę, kuri suteiks galimybę "Klasco" papildomai krauti iki pusės milijono tonų generalinių ar skystų krovinių.

Pasak bendrovės "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo" direktoriaus Benedikto Petrausko, būsimasis terminalas nekonkuruos su esamu, jis skirtas naujoms laivybos linijoms. Jau dabar aktyviai ieškoma laivybos partnerių, o vietos linijai, pirmiausia dairomasi Rytų Vokietijos uostuose. Manoma, kad naujas geografinis taškas galėtų būti Rostokas, ar pusiaukelėje tarp Rostoko ir Liubeko esantis sparčiai besivystantis Vismaras, kurio savivaldybė pernai nusprendė iki 2011 metų pastatyti modernų ro-ro terminalą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"