TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltų laivyboje - finansinės skaičiuotės

2008 10 20 0:00
Nors šiemet "DFDS Lisco" nebrangino bilietų, nuo gegužės mėnesio pradėjo aiškėti transporto įmonių sprendimai rečiau naudotis keltais.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Nuo pavasario Klaipėdos uoste mažėjantis krovininių automobilių skaičius keltuose neatskleidžia blogiausio dalyko - vieni vežėjai keltais naudojasi skolon, o kiti dėl nemokumo nutraukia veiklą.

Pasaulį apėmusi finansinė panika lėtina pasaulinės prekybos mainus. Iš inercijos Klaipėdos uostas dar didina generalinių krovinių ir trąšų eksporto mastus, tačiau jautriausiai į ekonomines permainas reaguojanti vieta - ro-ro keltų terminalas - mažina apyvartą ir kelia rūpesčių laivybos operatoriui "DFDS Lisco" bei keltus pakraunančiai ir iškraunančiai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai "Klasco".

Iš Klaipėdos universalūs "DFDS Lisco" jūrų keltai plaukia į Vokietiją, Kylį, Zasnicą bei Švedijos uostą Karlshamną. Vienas krovininis Vokietijos kompanijos "Scandlines" keltas - į Danijos Arhuso uostą.

Keltų laivyba Baltijos jūroje, pastarąjį penkmetį demonstravusi regiono ekonominį kilimą, šiuo metu yra atsidūrusi strateginių galvosūkių stadijoje. Kad padėtis blogėja, galima spręsti iš to, jog didžiausia Europoje keltų kompanija "Stena Line" spalį nutraukė keleivinį susisiekimą linija Helsinkis - Sankt Peterburgas ir ro-ro laivo "Stena Nordica" reisus Karlskronos (Švedija) - Gdynios (Lenkija) linijoje. Priežastis - neekonomiška veikla. Panašiu keliu gali nueiti ir Klaipėdos linijų operatoriai.

Smaugia skolos

"Klasco" jūrų perkėloje, kurios apyvarta keletą pastarųjų metų kasmet didėjo po 20-25 proc., o nuolat į didesnius keičiamuose keltuose nebesutilpdavo technika, nerimo nuotaikos prasismelkė kylant automobilių kuro kainoms. Nors šiemet "DFDS Lisco" nebrangino bilietų, nuo gegužės mėnesio pradėjo aiškėti transporto įmonių sprendimai rečiau naudotis keltais. Skaičiuoti centus privertė skolos: išperkamosios nuomos būdu įsigyti automobiliai daugumai šalies transporto bendrovių virto akmeniu, tempiančiu į dugną.

Didžiausios Klaipėdoje transporto įmonės, turinčios per 200 "Volvo" vilkikų ir puspriekabių-refrižeratorių, savininkas Antanas Gricius mano, kad dėl nesugebėjimo atsiskaityti su bankais šalyje bankrutuos apie trečdalį transporto įmonių. Dėl to esą bus lengviau verstis didiesiems, kuriems iki šiol mažieji kartino gyvenimą numušdami pervežimo kainas. A.Griciaus įmonė - viena iš kelių pagrindinių "DFDS Lisco" klientų.

"Man nemalonu džiaugtis, kad mes, didieji, išgyvensim, o kiti neišsilaikys. Tačiau būdavo, kad mažos įmonės veždavo krovinius pigiau, nei kainuodavo kelto bilietas. Vyrai neapskaičiavo, prisipirko išperkamąja nuoma automobilių. Mes iš pradžių visai nenorėjome jų pirkti išsimokėtinai, bet pritrūkom apyvartinių lėšų. Tačiau neišpirktų vilkikų turime gal tik penktadalį, kiti - daugiau kaip pusę. Dabar matyti, kad išgyvens tik tie, kurių į skolą įsigyti automobiliai sudaro ne daugiau kaip trečdalį automobilių parko", - teigė A.Gricius.

Pasak jo, anksčiau didysis krovinių vežimo iš Vakarų į Rusiją sezonas prasidėdavo jau rugsėjį. Tuo metu net pritrūkdavo mašinų. O dabar spalis - ir jokio aktyvumo.

Paklaustas, ką mano apie transporto įmonių iškėlimą į gretimas valstybes, A.Gricius tai vertino skeptiškai. "Iškėlęs verslą nieko nelaimėsi, ten kainos panašios. Na, nebent Rusijos rinkoje galima dirbti...", - samprotavo uostamiesčio verslininkas.

Keltuose iš anksto vietas rezervuojantis A.Gricius teigia, kad jam, kaip svarbiam klientui, "DFDS Lisco" teikia nuolaidas, todėl jis visada naudojosi keltais ir nenorėtų nieko keisti. Tačiau šiaip gabenti krovinį keltu į Vokietiją kainuoja brangiau, nei vežti sausuma per Lenkiją. Kai kurie klientai jau skolingi vežėjams, todėl tikrasis nemokumo vaizdas atsiskleis tik tada, kai pasipils bankrotai.

"Mes su "DFDS Lisco" atsiskaitome laiku, bet apie skolininkus irgi teko girdėti. Šiemet keltų tarifai pasiekė ribą, kad jei dar labiau pakeltų kainas, mes taip pat savo vilkikus paleistume sausuma", - perspėjo A.Gricius.

Uostas brangsta

"Lietuvos žinių" paklaustas, ar "Stena Line" pavyzdys nepaskatins "DFDS Lisco" keisti tvarkaraščių, šios kompanijos generalinis direktorius Andersas Refsgardas neslėpė, kad labai daug kas priklauso nuo dabartinės finansinės situacijos, veikiančios keltų apkrovimą. "Silpnėja perkamoji žmonių galia, mažėja mūsų keltais gabenamų krovinių kiekis. Kita vertus, mes esame priklausomi nuo kitų paslaugų teikėjų kainų stabilumo - uosto, į kurį plaukia mūsų laivai, �rba krovos kompanijų mokesčių. Pavyzdžiui, kiti įplaukimo uostai oficialiai pateikė nuolaidų arba dabartines kainas taikys ir 2009 metais. Taip, mes galime būti priversti iš naujo apsvarstyti buvimo Klaipėdoje pagrįstumą ir šiuo metu itin atidžiai stebime situaciją", - sakė A.Refsgardas.

Kompanija planuoja 2009 metų pavasarį Klaipėdos - Kylio linijai skirti naują keltą, šiuo metu statomą Italijoje. Tačiau sprendimas priklausys nuo būsimo krovinių srauto, Klaipėdos uosto konkurencingumo ir ekonominės situacijos.

Pasak laivybos kompanijos vadovo, Švedijos linijos keltų apkrovimas šiuo metu stabilus, tačiau yra pagrindo baimintis, kad jis gali kristi 2009 metų pradžioje. O Vokietijos linijose jau dabar susiklostė nepatenkinama situacija. Keleivių aktyvumas šiuo metu pakankamas, bet kompanija 2009 metais plėtros neįžvelgia, nebent susilpnėtų ar baigtųsi finansų krizė.

"Klasco" komercijos direktorius Vytautas Kaunas sako suprantantis ir autovežėjų, ir "DFDS Lisco" padėtį, kai vieni negali mokėti už bilietus brangiau, o kiti negali plukdyti pigiau. Jūrų perkėlos pajamos priklauso nuo krovinių kiekio keltuose. Tačiau laivybos operatoriaus prašymas, kad "Klasco" sumažintų keltų operacijų kainas, šiuo metu negali būti tenkintinas.

"Jau dabar Jūrų perkėla beveik nagauna pelno, o uosto direkcija pakėlė žemės nuomos kainas. Mes esame priversti didinti technikos krovos tarifus, kad nepatirtume nuostolių", - aiškino V.Kaunas.

Uosto rinkodaros direktorius Artūras Drungilas teigia, kad ro-ro verslo sunkumai jam yra žinomi, bet nemano, kad sumažinta Jūrų perkėloje žemės nuomos kaina gali būti pagalbos verslui instrumentas.

"Kiekvienas vežėjas stengiasi maksimaliai taupyti, todėl daugiau krovinių gabena sausuma. Kol kas dar anksti kalbėti apie mokesčių pakeitimus, nes praėjęs mėnuo keltams nebuvo blogas. O jei reikės reaguoti, tai tik per rinkliavas - nuolaidas laivybos kompanijai. Naujos žemės nuomos taisyklės yra teisingesnės, nors vieniems išlaidos didės, kitiems - mažės. Padarius išlygą vienam, liktų nepatenkinti kiti. Įtaka būtų maža, o sumaištis didelė", - svarstė A.Drungilas.

V.Kauno teigimu, ro-ro krovinių srauto išsaugojimas - ne vien privačių kompanijų reikalas, jeigu Lietuva nori likti tranzito valstybe. Susisiekimo ministerija irgi turėtų susirūpinti, ką daryti, kad "DFDS Lisco" nepasitrauktų iš Lietuvos.

Per 9 mėnesius Jūrų perkėlos terminale perkrauta 2,6 mln. tonų krovinių, arba 8 proc. mažiau nei pernai. Nors žvelgiant į uosto statistiką atrodo, kad ratinės technikos kiekis sumenkęs nežymiai, tačiau krovininių automobilių lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo trečdaliu. Treilerių srautas sumenko dešimtadaliu, autotreilerių - 6 procentais. Šiek tiek daugiau (+4 proc.) plukdyta tik lengvųjų automobilių ir keleivių (+1 proc.), atitinkamai 6447 mašinos ir 167 442 žmonės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"