TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keltų laivyboje – santūrios prognozės

2015 10 09 6:00
DFDS Seaways“ keltai šiuo metu plaukia nepilni, tačiau pasibaigęs turizmo sezonas nenuvylė. Vidos Bortelienėsnuotraukos

Baltijos regiono keltų laivyba išgyvena ekonominių permainų metą, kai investicijų reikia daug, o jų grąža lėta.

Klaipėdą su Švedija, Vokietija ir Danija jungiančios kompanijos „DFDS Seaways“ keltai šiuo metu plaukia nepilni, tačiau pasibaigęs turizmo sezonas nenuvylė. Pagal tai, kas vyksta Rytų-Vakarų prekybos koridoriuje ir kaip tai veikė uostus, Klaipėdos kryptis vertinama kaip stabili ir perspektyvi dėl Ukrainos ir Baltarusijos krovinių tranzito.

Rinka susitraukė

DFDS Baltijos laivybos padalinio vadovas Andersas Refsgaardas, anksčiau 5 metus vadovavęs kompanijos Lietuvos įmonei „DFDS Seaways“ ir susipažinęs su Klaipėdos uosto specifika, teigia, kad jokio ryškaus proveržio gabenant krovinius jūrų keltais nebus maždaug pusantrų metų. Dėl keleivių – optimizmo daugiau, nes keltuose siūloma vis įvairesnių paslaugų ir vilionių.

Andersas Refsgaardas teigia, kad jokio ryškaus proveržio gabenant krovinius jūrų keltais nebus maždaug pusantrų metų. o dėl keleivių - optimizmo daugiau.

Tačiau Klaipėdos koridoriuje atsirasti vien keleivinių keltų linijai A. Refgaardas galimybės neįžvelgia, nes pajamos iš keleivių neatsvertų išlaidų ir negarantuotų investicijų grąžos.

Ro-ro ir ro-pax laivai, kokius DFDS naudoja Klaipėdos linijose, labiausiai apkrauti visame regione. Tačiau jiems modernizuoti vykdant Europos Sąjungos Sieros direktyvą jau išleista 100 mln. eurų – skruberiams (dūmų filtrams) sumontuoti. Be jų, liko tik du senesnės kartos keltai, nes investicijos į šiuos laivus neapsimokėtų.

DFDS šiuo metu valdo 50 laivų, iš jų 36 – keltai, plaukiojantys Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose bei Anglijos kanale. Aktyvesnis šiemet transporto judėjimas tarp Lamanšo lėmė, kad DFDS antrąjį ketvirtį gavo 6 proc. daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau Baltijos jūroje – prekybos sąstingis. „Nulinį augimą mes laikome neblogu rezultatus, nes kituose uostuose didžiulis kritimas“, – pažymėjo A. Refsgaardas.

DFDS akcijos listinguojamos akcijų biržose, todėl kompanija negali viešai atskleisti informacijos anksčiau, nei apie tai oficialiai paskelbta. Tuo pretekstu atsisakęs įvardyti strateginius planus kompanijos atstovas aptakiai kalbėjo, kad jeigu būtų gauta pasiūlymų įsigyti terminalų Ukrainoje ar Klaipėdos uoste, jie būtų apsvarstyti, nes tokių minčių DFDS turi. Šiuo metu DFDS valdo 7 terminalus, o visas laivybos tinklas apima per 30 uostų ir 42 linijas.

Ro-ro ir ro-pax laivai, kuriuos DFDS naudoja Klaipėdos linijose, labiausiai apkrauti visame regione.

Klaipėda laikosi

Dabar iš Klaipėdos į Daniją plaukia tik krovininis keltas, keleiviai gali nuvykti į Vokietiją ir Švediją, iš ten – pasiekti Norvegiją ir Daniją.

DFDS Seaways“ Keleivių departamento vadovas Vaidas Klumbys nurodė, kad bendras linijų iš Lietuvos į Vokietiją ir Švediją rezultatas per devynis šių metų mėnesius – beveik 150 000 keleivių (neįskaitant vilkikų vairuotojų). Palyginti su praėjusių metų 9 mėnesiais, keleivių sumažėjo kiek daugiau nei 2 procentais.

Vaidas Klumbys:" Pastebime daugiau keliautojų keltais iš Belgijos, Šveicarijos, Olandijos ir Latvijos, tačiau jie neužpildo vakuumo.“

„Švedijos linijoje matomas beveik 4 proc. keleivių srauto didėjimas, o Vokietijos kryptimi patyrėme kiek daugiau nei 9 proc. kritimą. Džiugina tai, kad maršrutu Klaipėda-Kylis daugiau vyksta atostogaujančių žmonių. Pastebime daugiau keliautojų iš Belgijos, Šveicarijos, Olandijos ir Latvijos, tačiau jie neužpildo „vakuumo“, atsiradusio po finansų krizės, kai darbo jėgos judėjimas iš Vakarų Europos persimetė į Skandinaviją“, – teigė V. Klumbys.

A. Refsgaardas pažymi, kad prekybos draudimai tarp ES ir Rusijos neigiamai paveikė krovinių srautus tarp Rusijos ir Vokietijos, todėl DFDS, siekdama adaptuoti savo pajėgumus prie pasikeitusių rinkos sąlygų, nusprendė spalio pirmojoje pusėje ro-ro laivą „Botnia Seaways“ perkelti iš Kylio-Ust Lugos-Sankt Peterburgo maršruto į kitą savo tinklo liniją.

Tačiau įmonė nenutraukė krovinių vežimo paslaugų Rusijos-Vokietijos koridoriuje. „Kompanija ir toliau išlaikys stiprią pardavimo organizaciją Rusijoje ir aptarnaus savo klientus šioje rinkoje. Užtikrindama savo klientų poreikius DFDS sudarė sutartį su kompanija „Finnlines“, jos keltuose nuomos vietas savo klientams. Jeigu rinkos sąlygos pasikeis, ir DFDS matys nuolatinį prekybos tarp Rusijos ir ES augimą, svarstys nuosavo laivo grąžinimą į Rusijos-Vokietijos koridorių“, – situaciją komentavo A. Refsgaardas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"