TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Keturių valandų skrydis laivu į Nidą

2010 07 14 0:00
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Rytas, devinta valanda. Kauno keleivių prieplaukoje jau svilina baisus karštis. Suūkia laivas, išlydintieji dar moja nuo kranto. O 56 keleiviai patraukia į nostalgija dvelkiančią ir naujus įspūdžius siūlančią vandens kelionę laivu - Nemunu į Nidą.

Atgimęs "raketos" tipo laivas iš Kauno į Nidą šįryt išplaukė dar tik kelintą kartą, tačiau kelionių vandens keliu išsiilgusių žmonių jau gausu. Kai plaukiama reguliariu maršrutu, laisvų vietų laive beveik nelieka, o per šeštadienio reisą keleivių būna maksimalus skaičius.

Tai ne šiaip kokia paprasta kelionė į pajūrį perkaitusiu autobusu ar traukiniu - tai tikra atostogų ar savaitgalio pramoga. Termometro stulpelis jau rytą kyla per 30 laipsnių, o laivo keleiviams vėsus galingas vėjas, pučiantis virš Nemuno, taršo plaukus. Susirinkusieji - lyg rūpesčius už borto išmetęs atostogų gerbėjų klubas.

Laivas išskleidžia po vandeniu savo galingus sparnus ir finišo tiesiojoje Nidos link skrodžia upe 60 kilometrų per valandą greičiu. Pro akis lekia Lietuvos istorijos paminklai, Nemuno skalaujamų pakrančių gamta, kai kam - tiesiog jaunystės prisiminimai.

Atgaivintos senos tradicijos

Vandenį sparnais sklendžiantis laivas "Aistė" galėtų parausti ne tik nuo saulės kaitros, bet ir nuo apkalbų ant denio. Čia kone kiekvienas vyresnio amžiaus keleivis dalijasi prisiminimais, kaip dar sovietmečiu panašiu laivu plaukdavo į Nidą, ir negaili pagyrų atgaivintam reisui vidaus vandens keliu.

"Smagu matyti laive daug jaunimo, kuris dar niekada nėra plaukęs "raketa". Vyresni žmonės tiesiog prieina ir pasakoja savo išgyvenimus. Jie dėkoja, kad atkūrėme šį reisą, prisimena visada su šeimomis plaukdavę iš Kauno į Nidą. Tai buvo tradicija. Taip gera, kad galime tą tradiciją atgaivinti", - džiaugiasi keliones organizuojančios UAB "Nemuno linija" direktorius Alfredas Eitutis.

Maršrutu taip pat domisi užsieniečiai. Šeštadienį tarp keleivių bus ir švedų šeima. Vos prieš savaitę sužinoję, kad galima plaukti Nemunu, jie užsisakė bilietus į laivą - apžiūrės Nidą ir kitą dieną, "Aiste" grįžę į Kauną, keliaus atgal į gimtinę.

Pomėgis tapo verslu

Nuo šeštojo dešimtmečio pabaigos iki aštuntojo pradžios "raketų" - greitaeigių laivų, turinčių povandeninius sparnus, - gamyba klestėjo, o jų pavadinimas tapo bendriniu tokio tipo laivų vardu. Verslininkas teigia, jog anksčiau reisai upe buvo labai populiarūs. Vis dėlto reguliarūs maršrutai nutraukti jau seniai - daugiau kaip prieš dešimt metų, nors laivyba Nemune turi senas tradicijas.

A.Eitutis prisimena nuotrauką, kurioje dar prieš pirmąją rusų okupaciją įamžinti Kauno centre, Nemune, plūduriuojantys penki garlaiviai. Šiandien Nemuno "autostrada" - beveik tuščia.

Verslininkas sako, kad dvi "raketas" įsigijo iš gailesčio - kitaip jos būtų virtusios istorija ir metalo laužu. "Ekonomikos pakilimo metais "raketas" norėta supjaustyti. Tokie laivai vieninteliai buvo pritaikyti kelionėms Nemunu. Mintis juos nupirkti kilo iš pilietiškumo, juk reikėjo išsaugoti "raketas", - pasakoja A.Eitutis.

Įgulos nariai padaro išimtį ir įsileidžia net pas penktos kategorijos laivavedį kapitoną Danių Druskį. Šis žmogus - tikra legenda, nes "raketos" šturvalą paėmė į rankas dar 1984 metais.

Tikisi ne pelno, o pilietiškumo

Prieš penkerius metus "Nemuno linijos" pradėtas projektas, pasak bendrovės direktoriaus, kainavo milijonus. Sutvarkyta mobili prieplauka, nupirkti ir restauruoti keturi laivai, iš jų du - "raketos" tipo. Jau keletą metų "Aiste" plaukiama į užsakomuosius reisus, o dabar pradėta mąstyti ir apie kitokio greitaeigio laivo pamainą. Jis šiek tiek žemesnės klasės, plukdo 52 keleivius, tačiau yra toks pat greitas ir gali pasiekti iki 70 kilometrų per valandą greitį. Net 1300 litrų dyzelino - tiek "Aistė" sudegina skrosdama bangas nuo Kauno iki Nidos ir atgal, be to, jai dar reikia penkių dešimčių litrų tepalo - nemenkos sąnaudos.

Verslininkas tvirtina, kad apie pelną kol kas neverta kalbėti. Vyras nė nebando skaičiuoti, kada investicijos atsipirks, ir vadina projektą pilietiškumo akcija. "Kol bilietai padengs reisų išlaidas, keleiviai turės galimybę pamatyti gražių vaizdų", - sako A.Eitutis. Jis tikisi, kad ir tautiečiai nestokos pilietiškų paskatų plaukdami Nemunu.

Už borto - istorija

Laive aplink svečius nuolat sukasi besišypsanti Eitučių šeima - žmona Lina su dukra Aiste, kurios vardu ir pavadintas laivas, šeimininkauja bare, sūnus Povilas čia yra tarsi penktas įgulos narys, o Alfredą kaip medų bitės nuolat apspinta keleiviai. Šeimininkas paįvairina žmonėms kelionę istorinėmis žiniomis, taigi tai jau lyg ir papildoma paslauga - visas informacijos paketas.

240 kilometrų maršrutas Kaunas-Nida, atrodo, nepaliko abejingo nė vieno. Nemuno slėnis, piliakalniai, bažnyčių bokštai... Galima paganyti akis į gražią istorijos paminklų puokštę, bet dalį jų užstoja sužaliavę medžiai. Gražiausiai atsiveria Seredžiaus, Veliuonos, Sudargo piliakalnių didybė, nuo vandens į slėnio šlaitus kylantys miesteliai, Vilkijos, Seredžiaus, Skirsnemunės, Jurbarko bažnyčių bokštai.

Daugiau kaip 100 kilometrų iki Nidos laivas upę ir marias skrodžia Lietuvos ir Europos Sąjungos išorinio pasienio ruožu. Prie Smalininkų kelionę trumpam nutraukia pasieniečiai. Nors kišenėse visi jau ieško asmens dokumentų, šįsyk pasieniečiai nesiropščia į laivą jų tikrinti - paprašo keleivių sąrašo, kitų reikalingų duomenų ir patraukia savais keliais. Tada vėl išgirstame garsinį įspėjimo signalą ir, įsibėgėję istorijos vingiais, skriejame Kuršių marių link. Krantuose

- Kaliningrado srityje esanti Ragainė ir jos didingos XIII amžiaus pilies griuvėsiai, Tilžė ir į ją vedantis Prūsijos karalienės Luizos vardu pavadintas tiltas. Lekiame tarp dviejų valstybių.

Žemiau Tilžės - nuožulnūs pievų toliai. Didžiausioje Lietuvos saloje įsikūrusi Rusnė, paukščių žiedavimo stotimi išsiskiriantis Ventės ragas ir "Aistę" jau skalauja Kuršių marių vandenys. Čia priešais laivo pirmagalį atsiveria Neringa - tik iš tolo. Po gero pusvalandžio švartuojamės Nidos uoste.

Laivas sustoja, variklio gausmas nutyla, nelieka nepajutusiųjų karščio bangos. Kelionė truko beveik keturias valandas - tai kelia nuostabą, nes neteko mąstyti apie laiką, jis neprailgo. Baltai pasipuošusi įgula ir laivo šeimininkai atsisveikina iki reiso atgal - į Kauną, o šypsniais apsiginklavę keleiviai palikdami "Aistę" dėkoja už įspūdžius. "Graži ta Lietuva, ką?" - šalia tyliai, lyg sau, sumurma garbaus amžiaus vyras. Regis, kelionės tikslas ne vien fiziškai, bet ir morališkai jau pasiektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"