TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiauliški spąstai

2016 08 12 6:00
Niekas nenori gyventi šalia kiaulių kompleksų, todėl jų kaimynystėje būstus turintys žmonės jaučiasi esantys įkalinti. Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Kaimynystėje dygstantys kiaulių kompleksai stumia gyventojus į aklavietę: dėl apylinkėse tvyrančio tvaiko kai kurie ryžtųsi ir išsikelti, tačiau niekam nereikia jų namų. Tie, kuriems pasiseka rasti pirkėją, už būstą gauna gerokai mažiau, negu investavo į jį.

Pavyzdžių, kaip šalia Lietuvos gyvenviečių įkurdinti kiaulių kompleksai pavertė vietos žmonių gyvenimą nepakenčiamą, – ne vienas. Vien žinia apie tokius planus kaimynystėje užgniaužia gyventojams kvapą. Negana to, kad tenka jausti diskomfortą, pablogėjusios gyvenimo sąlygos, kaip pripažįsta nekilnojamojo turto (NT) ekspertai, kerta per būsto vertę.

Išsigando smarvės

„Lietuvos žinios“ neseniai rašė, jog Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijoje planuojamas atnaujinti bendrovės „Smokvila“ kiaulių kompleksas sulaukė didžiulio Čekiškių ir kitų aplinkinių kaimų pasipriešinimo.

Į teismą, savivaldybę kreipęsi bendruomenės atstovai tvirtino, kad kiaulių kompleksas, kuriame per metus ketinama užauginti apie 25 tūkst. kiaulių, pakenks jų sveikatai. Esą teritorija, kurioje stovi ferma, buvo smarkiai išplėsta, taigi veikla bus vykdoma vos už 70 metrų nuo tankiai gyvenamos zonos.

Anksčiau dienraščio kalbintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gintaras Karosas aiškino, jog paprasčiausias ir teisingiausias būdas išspręsti susidariusią situaciją – nestatyti komplekso arti gyvenvietės. Juk kad ir kokias modernias technologijas žadama taikyti, jos nebus pakankamai efektyvios. Tai rodo tiek Lietuvos, tiek Vakarų patirtis. Pašnekovo teigimu, užsienyje diegiamos šiuolaikiškos technologijos kvapų nesustabdo – jie sklinda 5 kilometrus ir toliau.

Riešės seniūnijos gyventojų nuogąstavimus patvirtina keletą metų Kalvarijos savivaldybėje trukusi vietos gyventojų kova su bendrovės „Saerimner“ kiaulių kompleksu. Žmonės ir dienomis, ir naktimis buvo priversti kęsti smarvę, sklindančią iš komplekso, nes aiškiai suprato: išsikraustyti gyventi kitur neišeis

Išsikelti nepavyko

Kalvarijos savivaldybės bendruomenių asociacijos pirmininkas Valdas Aleknavičius tvirtino pats patyręs, kad kiaulių kompleksų savininkų kalbos šimtu procentų skiriasi nuo realios situacijos. Esą norėdami įeiti į rinką jie dokumentuose viską nurodo taip, kaip pridera, tačiau vietos žmonių nesupažindina su galimomis grėsmėmis ir poveikio jų gyvenimo kokybei nesuvaldo.

„Kalvarijos savivaldybėje problemų kėlė ne tarša, bet siaubingas kvapas. Ištisą parą smirdėdavo srutomis, ypač naktį – žmonės turėdavo miegoti užsidarę langus. Kas nepatyrė to, nė neįsivaizduoja tokio diskomforto. Ir tai truko ne vienus metus. Reikėtų, kad komplekso valdytojai patys apsigyventų šalia ir pajustų tą „malonumą“ savo kailiu, – įsitikinęs pašnekovas. – Tačiau aplinkos apsaugos departamentas mums atsakydavo, kad kvapas nėra tarša. Vietos gyventojams labai sudėtinga išspręsti šią problemą.“

V. Aleknavičius sakė, kad žmonės pateko į aklavietę: kai kurie norėjo išsikelti toliau nuo kiaulių komplekso, bet neatsirado pirkėjų, norinčių įsigyti jų namus. „Būsto, esančio šalia kiaulininkystės komplekso, vertė nukrito, nekilnojamasis turtas visiškai prarado paklausą. Niekas nenori tokio diskomforto. Taigi gyventojų įdėtos investicijos neatsiperka, be to, jie lieka spąstuose, nes negali išsikraustyti“, – aiškino jis.

Bendruomenė drauge su savivaldybe vis dėlto pasiekė, kad kiaulių komplekso apimtis būtų gerokai sumažinta. Gyvenimo sąlygos smarkiai pagerėjo – blogo kvapo bemaž nejaučiama. Tačiau gyventojų NT vertė, pasak pašnekovo, vis tiek neatsitiesė – netoli fermų įsikūrę būstai NT rinkoje tebėra nepaklausūs. Išlieka rizika, kad dėl komplekso bus priimti bendruomenei nepalankūs sprendimai arba kiaulių augintojai neįgyvendins jiems keliamų reikalavimų.

„Savivaldybėje buvo planų statyti ir antrą kompleksą. Jis nuo mano namų būtų nutolęs per 2 ar 3 kilometrus. Kadangi vieną kompleksą jau turime, niekas nenorėjo įsileisti antro. Net jei jis būtų tvarkingas, neskleidžiantis kvapo, žmonės vis tiek bijotų, nes turi skaudžios patirties“, – kalbėjo V. Aleknavičius.

Naujakuriai smalsauja

Radviliškio rajone įsikūręs danų bendrovės „Litpirma“ kiaulių kompleksas taip pat sutrikdė ramų vietinių gyvenimą. Savo pavardės nenorėjusi atskleisti Radviliškio rajono Šiaulėniškių bendruomenės narė pasakojo, kad prieš 4–5 metus gyventojams reikėjo surengti daug žygių ir protesto akcijų, kol buvo išsireikalauta papildomų apsaugos priemonių nuo blogo kvapo.

„Aišku, jis vis dar šiek tiek jaučiamas, to nepaneigsi, tačiau gerokai silpniau. Pasiekėme, kad komplekso savininkai tas vadinamąsias lagūnas, kuriose laikomos srutos, uždengtų. Žmonės susigyveno su kartais jaučiamu nemaloniu kvapu“, – neslėpė moteris.

Nors gyventojams teko susidurti diskomfortu, pašnekovė sakė nepažįstanti nė vienos šeimos, kuri būtų išsikėlusi dėl kiaulių komplekso. Be to, atsiranda ir naujakurių. „Mūsų miestelis nemažas, atsikrausto naujų žmonių. Tiesa, iš besižvalgančiųjų būsto yra tekę girdėti klausimų, kaip čia šalia to komplekso sekasi gyventi, ar nesmirdi“, – dėstė bendruomenės narė.

Nuvertėja vien nuo fakto

Audrius Šapoka, bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas, patvirtino, kad įvairūs pramonės objektai, gyvulių ūkiai paprastai neigiamai paveikia NT patrauklumą ir jo kainas. Tačiau kiekvienas atvejis individualus, įtakos turi veikiau arti esantiems individualiems namams.

„Kiaulių fermos, be abejo, veikia kainos patrauklumą, tačiau kiek – sunku pasakyti. Juo labiau kad kiaulių kompleksai yra dislokuoti rajonuose, kuriuose prekyba NT ir taip gana vangi. Aišku, jei gyventojai norėtų išsikelti iš kiaulių kompleksų kaimynystės dėl pablogėjusių sąlygų, NT pirkėjai tai įvertintų“, – pabrėžė ekspertas.

A. Šapoka sakė turįs labai akivaizdų pavyzdį, kaip įvairūs pramonės objektai paveikia NT vertę. Tai – Klaipėdos Jakų gyvenvietė, kurioje per pastaruosius 10–11 metų pastatyta ganėtinai daug individualių namų. Tačiau ji ribojasi su laisvąja ekonomine zona (LEZ), kurioje tuo pačiu laikotarpiu irgi kilo naujos gamyklos, kiti pramonės objektai. Šių įmonių kaimynystė Jakų gyventojams kelia didelį susirūpinimą. Jie skundžiasi, kad dėl tokių objektų plėtros daugėja papildomų rūpesčių, didėja sergamumas įvairiomis ligomis, jaučiami nemalonūs kvapai. Taigi NT kainos šioje gyvenvietėje smarkiai sumažėjo.

„Kiek žinau, ten buvo atlikti tyrimai ir nustatyta, kad joks taršos lygis neviršija leistinų normų. Tačiau vien žmonių kalbos, jog yra kvapas, triukšmas ar dar kokių nors nepatogumų, be abejo, mažina nekilnojamojo turto patrauklumą. Kita vertus, tai taip pat parodo, kad tokių objektų gretimybė neduoda didelės naudos, priešingai – tolesnei pramonės plėtrai trukdo gyventojai, o pramonės objektai kelia rūpesčių gyventojams“, – kalbėjo A. Šapoka.

Pašnekovo žodžiais, teigiamos įtakos individualių namų vertei gali turėti kitokios paskirties komerciniai objektai, pavyzdžiui, prekybos ar verslo centrai, kurie neretai sutvarko aplinkinę infrastruktūrą.

Tomas Brazionis, bendrovės „Inreal“ Vilniaus biuro vertinimo skyriaus vadovas, sutiko, kad vien faktas, jog šalia yra gyvulininkystės ūkis, smukdo NT patrauklumą – potencialių pirkėjų sumažėja iki minimumo. Vis dėlto kartais tai gali pritraukti pirkėjų, nusiteikusių investuoti į turtą mažiau ir susitaikyti su aplinka.

„Be abejo, jei nuolat jaučiamas diskomfortas, NT vertė natūraliai krinta. O jei dar vietiniai pultų masiškai pardavinėti turtą, jau vien dėl padidėjusios pasiūlos kainos turėtų keistis“, – sakė T. Brazionis.

Geriausia – kompromisas

V. Aleknavičiaus manymu, kiaulių kompleksai galėtų būti statomi ir ne visiškai nuo gyvenviečių nutolusiose teritorijose, tačiau tam būtinas tinkamas dialogas su gyventojais. Jie iš suprastėjusių gyvenimo sąlygų turėtų gauti bent šiokios tokios naudos.

„Jeigu žmonės sutinka kentėti už tam tikrą kainą, čia yra jų sprendimas. Bet niekas apie tai nekalba. Jei kompleksų savininkai ateidami į gyvenvietę pasiūlytų kokį nors sandorį, pavyzdžiui, dėl investicijų į viešąją infrastruktūrą, gyventojų patiriamas diskomfortas gal neatrodytų taip baisiai“, – svarstė pašnekovas.

A. Šapoka pabrėžė, kad užsienio investuotojams dislokuoti įvairius gyvulių kompleksus dar atokiau nuo miestų gali neapsimokėti dėl darbo jėgos pasiūlos. „Man regis, tokiais atvejais reikia bandyti ieškoti kompromisų. Esu įsitikinęs, kad galima rasti gerų alternatyvų, gerų sklypų, gerų vietų, kur kompleksai nemaišytų bendruomenėms, o jos netrukdytų tokių kompleksų plėtrai arba statyboms“, – tvirtino jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"