TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiaulių augintojai rytojaus nebijo

2013 08 08 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vyriausybė pastaruoju metu skelbia skirsianti daugiau dėmesio gyvulininkystei, nukreipiant į šią sritį didesnius valstybinės ir europinės paramos srautus. Kiaulininkystė Lietuvoje – viena iš labiausiai išvystytų gyvulininkystės šakų. Iš visų mėsos produktų lietuviai daugiausia suvartoja kiaulienos.

Bendroje žemės ūkio produkcijos struktūroje kiaulės sudaro apie 12 procentų. Tai 2,5 karto daugiau nei auginama galvijų ir paukščių. Ūkininkai ir verslininkai, auginantys ir parduodantys gyvas kiaules, pastebi, jog šių gyvulių skaičius mūsų šalyje jau daug metų nedidėja. Kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, kelis pastaruosius dešimtmečius banda Lietuvoje gerokai mažėjo. Prieš du dešimtmečius šalies ūkiai augino beveik tiek pat kiaulių, kiek gyveno gyventojų, – apie 3 mln., o dabar jų skaičius nesiekia milijono.

Kiaulienos poreikis nesikeičia

Didžiausia kiaulių augintoja Baltijos šalyse laikomos danų įmonės Lietuvoje „Saerimner“ vadovas Saulius Leonavičius pažymi, jog ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu gamyba traukiasi. Tačiau kiaulininkystės ūkių stambėjimo ar mažėjimo požiūriu didelių pokyčių nematyti. Mažėja tik nedidelių ūkių, kuriuose auginama iki kelių dešimčių gyvulių, nes tokia veikla, jeigu mėsa naudojama ne tik savo reikmėms, bet ir parduoti, ekonomiškai nėra naudinga.

„Jeigu ūkininkas nusiperka turguje paršelį už 180 litų, jam šerti perka kombinuotuosius pašarus, veterinarų paslaugas, tad išaugintos tokios kiaulės gyvas svoris kainuoja 6-7 litus už kilogramą. Ją parduoti už tokią kainą nelengva. Dabar rinkoje gyvo svorio kaina - 5,2 lito. Todėl sunku pasakyti, kaip esant tokioms kainoms kiaulių auginimu užsiimantys smulkieji kaimo verslai gali išsilaikyti“, - svarstė įmonės vadovas. Anksčiau beveik prie kiekvienos kaimo trobos tvarte šeimos per metus išaugindavo po 2-3 paršelius, dabar tokių ūkių liko tik vienetai.

S.Leonavičius pažymi, kad kiaulienos pasiūla sumažėjusi ir kitose ES šalyse - Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje. Mat kiaulininkystės verslas pastaruoju metu dėl griežtų gyvūnų gerovės reikalavimų tampa nuostolingas. Norint įgyvendinti tokius reikalavimus būtina daug investuoti, o seni ūkiai nieko neinvestavo - jie pasitraukė iš rinkos.

Antras svarbus dalykas, kuris veikia kiaulininkystės plėtrą, yra griežti aplinkosaugos reikalavimai. Europoje jie yra patys griežčiausi. „Taigi apibendrinant galima pasakyti, jog kiaulininkystės sektoriuje situacija per daug nesikeičia, augimo nematyti“, - sakė S.Leonavičius.

Įmonės vadovas nesutinka su populiaria nuomone, jog pasiūlos sumažėjimas Vokietijoje ir Danijoje iš dalies susijęs su tuo, kad stambūs Europos kiaulių augintojai verslą iš savo šalių dėl žaliųjų partijų spaudimo perkelia, pavyzdžiui, į tokias valstybes kaip Lietuva, kur tikisi liberalesnių aplinkosaugos reikalavimų bei pigesnės kvalifikuotos darbo jėgos. Esą skaičiai rodo kitką. Vien Danijos ūkių metinė banda siekia 28 mln. kiaulių. Tai 35 kartus daugiau negu Lietuvoje. Tuo metu abi šalys turi panašų žemės ūkio naudmenų plotą. Jokio gamybos perkėlimo į kitas šalis ar į Lietuvą, bendrovės „Saerimner“ vadovo teigimu, nėra. Tiesiog danai senas savo kiaulininkystės tradicijas bei žinias esą stengiasi įgyvendinti kitose šalyse. „Mūsų produkcija – gyvos kiaulės. Dalį jų eksportuojame į Lenkiją, truputį - į Latviją, o maždaug pusę realizuojame vidaus rinkoje. Lietuvoje auginame 400 tūkst kiaulių, o čia vartotojai per metus suvalgo apie 2 milijonus. Skaičiai rodo, jog užimame 20 proc. vidaus rinkos“, - pasakojo įmonės vadovas.

S.Leonavičius

Maras kol kas rinkos netrikdo

Šiuo metu sostinės turgavietėse galima išgirsti kalbų, jog ant prekystalių gali pasirodyti dėl afrikinio maro protrūkio Baltarusijoje paskerstų kiaulių mėsos. S.Leonavičiaus manymu, mėsos kokybės su afrikinio kiaulių maru Baltarusijoje tikrai nereikėtų sieti. „Galiu atsakyti už mūsų įmonę, nes parduodame Lietuvoje savo kompleksuose išaugintas kiaules ir jokių prekybinių ryšių su Baltarusija neturėjome. Nei mes baltarusiams pardavinėdavome kiaules, nei iš jų atsiveždavome“, - sakė įmonės vadovas.

Jo įsitikinimu, Lietuvos, kaip ir kitų Baltijos šalių, veterinarijos tarnybų taikomos priemonės siekiant apsisaugoti nuo galimo afrikinio kiaulių maro užkrato iš Baltarusijos yra kaip tik laiku ir adekvačios. „Atsargumo niekada nėra per daug, nes ši liga labai pavojinga. Todėl visos priemonės, kurios gali sustabdyti užkrato plitimą, yra tinkamos ir sveikintinos. Gal ir keistos tvoros pasienyje, tačiau tai yra fizinis barjeras, kuris 80-90 proc. sumažina riziką. Užkratą gali pernešti ir žmonės, tačiau pavojingiausi ligos platintojai neabejotinai yra laukiniai gyvūnai“, - tikino S.Leonavičius.

Jis kol kas nedrįsta prognozuoti, kaip įvykiai Baltarusijoje koreguos tiek gyvų kiaulių, tiek ir kiaulienos kainas rinkoje. „Šiandien nematome jokių ženklų, kad ligos protrūkis kaimynėje šalyje keistų kainas. Jeigu maras bus suvaldytas, nemanau, kad būtų didesnių pokyčių. Bet jeigu liga peržengs sieną – visko gali būti“, - teigė jis.

Faktai

Lietuvos pramoniniai kiaulininkystės ūkiai realizuoja apie 800 tūkst. kiaulių per metus, jų gaunamos pajamos siekia apie 320 mln. litų.

Šalies vartotojai per metus suvalgo beveik po kiaulę – apie 2 milijonus.

Didžiausia kiaulių augintojų eksporto viltis – Rusijos rinka. Eksportas į šią šalį nutrūko 2011 metais dėl Lietuvoje kilusių kiaulių maro židinių.

Kiaulių augintojų asociacijos skaičiavimais, vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti sukuriamos apie 5 darbo vietos. Kiaulininkystės sektoriuje įdarbinta apie 10 tūkst. žmonių.

Kiaulių augintojai mano, kad Lietuvoje pakanka vietos javams auginti, kiaulidėms statyti ir rekonstruoti, tad bandą galima vėl plėsti iki 3 mln. gyvulių.

Šiuo metu vietiniai ūkiai tenkina tik apie pusę savo šalies kiaulienos poreikio. Likusi dalis reikalingos mėsos importuojama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"