TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiaulių maro paveikti ūkiai sulaukė išmokų

2014 07 24 6:00
Pastarasis netikėtas afrikinio kiaulių maro išplitimas Latvijoje primena, kad ši liga yra sunkiai prognozuojama, todėl Lietuvos kiaulių laikytojai raginami išlikti budūs. LŽ archyvo nuotrauka

Antradienį pradėtos mokėti kompensacijos ūkiams, kurie dėl afrikinio kiaulių maro priverstinai išskerdė kiaules ir dėl to patyrė nuostolių. Kurį laiką vėlavusių išmokų už sumedžiotus šernus jau gali tikėtis ir medžiotojai. Valstybės atstovai su nukentėjusiais ūkininkais žada šnekėtis, kuria linkme kreipti jų veiklą, tačiau atkalbėti nuo žemės ūkio esą nemėgins.

Kiaules dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) priverstinai paskerdusiems ūkininkams iš viso bus sumokėta 3,4 mln. litų. Kompensacijų sulauks 746 buferinės zonos kiaulių laikytojai iš Alytaus miesto ir dalies rajono seniūnijų, taip pat dalies Šalčininkų bei Varėnos rajonų seniūnijų. Pinigus išmokės Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos.

Anksčiau NMA skelbė, kad didžiausios sumos – 2,5 mln. litų – kompensacijoms išmokėti prašo Šalčininkų rajono savivaldybė. Šios savivaldybės pareiškėjas už vieną paskerstą kiaulę, sveriančią 100 kilogramų, gali tikėtis gauti 165 litų dydžio išmoką. Konkrečios kompensacijos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į paskerstų kiaulių skaičių, svorį, terminą, kurį įsipareigojama nelaikyti kiaulių, atstumą iki skerdyklos ir kitus kriterijus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) taip pat pradėjo mokėti kompensacijas medžiotojams, kurie nuo šių metų vasario 7 iki balandžio 1 dienos sumedžiojo šernus ir pristatė jų mėginius į teritorinius VMVT padalinius ištirti dėl AKM, tinkamai užpildė paraiškas bei nurodė banko sąskaitas.

LŽ primena, kad išmokų už nušautus šernus mokėjimo procesas kurį laiką strigo. Išmokas medžiotojams planuota mokėti nuo liepos pradžios, tačiau likus mažiau nei savaitei iki nustatytos datos tarnyba LŽ informavo, kad finansavimas šioms išmokoms dar negautas.

Išmokoms už sumedžiotus šernus skirta iki 1 mln. litų. Vyriausybė vasario 5 dieną nutarė, kad už kiekvieną sumedžiotą šerną išmokės iki 250 litų. Maksimali 250 litų išmoka už kiekvieną sumedžiotą šerną mokama tuo atveju, kai atlikus mėginių tyrimą nustatoma, kad šernas sirgo AKM, arba kai medžiotojai atsisako jo mėsą vartoti maistui. Maro viruso nenustačius ir šerno mėsą nusprendus naudoti maistui, mokama 150 litų dydžio išmoka.

Siūlys alternatyvią veiklą

Vos paskyrus Seimo narę Virginiją Baltraitienę naująja žemės ūkio ministre, premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog artimiausiu metu su ministre vyks į kiaulių maro zoną patekusius regionus aptarti padarinių juose ir pasiūlyti žmonėms alternatyvią veiklą.

Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Božena Zaborovska antradienį LŽ patvirtino, kad bendras žemės ūkio ministrės ir premjero vizitas yra numatytas, tačiau konkreti data bus derinama su Vyriausybės vadovo darbotvarke. "Jau prieš kurį laiką buvo nuspręsta, kad afrikinio kiaulių maro pažeistuose regionuose būtina skatinti alternatyvią veiklą. Šiuo metu išmokamos kompensacijos už paskerstas kiaules, o jas auginusiems žmonėms bus siūloma užsiimti avininkyste, paukštininkyste, galvijininkyste ir kt. veikla. Žemės ūkis – tai viena perspektyviausių šakų, todėl jos tikrai neverta atsisakyti - priešingai, tikimasi, kad ir jauni žmonės, pasinaudoję Europos Sąjungos parama, įsikurs kaime", - LŽ teigė ji.

A. Butkevičius žiniasklaidai yra sakęs, kad remiami bus ir tie regiono gyventojai, kurie nuspręs atsisakyti žemės ūkio veiklos. „Jie turi galimybę kreiptis į Verslo paramos agentūrą su paraiškomis ir gauti finansinę iki 50 proc. paramą užsiimant kitu verslu, tokiu kaip automobilių remontas, jų priežiūra, ir kita veikla, kuri nesusijusi su žemės ūkio sritimi“, - teigė jis.

Priima paramos paraiškas

Buferinėje AKM zonoje žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai turi galimybę pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones kitiems žemės ūkio sektoriams plėtoti arba alternatyviai žemės ūkio veiklai vykdyti. Šiai veiklai finansuoti skiriama iki 22,1 mln. litų paramos lėšų. Nuo šių metų liepos 14 iki rugpjūčio 29 dienos renkamos paraiškos pagal priemonę ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ - jas gali teikti pareiškėjai, vykdantys gyvulininkystės veiklą ir įgyvendinantys investicijas valdoje, kuri yra įregistruota ir kurios daugiau negu 50 proc. patenka į buferinę AKM zoną. Parama bus teikiama tik gyvulininkystės veiklą buferinėje AKM zonoje vykdantiems pareiškėjams ir tik žemės ūkio pirminių produktų (mėsos, pieno ir kiaušinių) gamybai remti. Prioritetiniai sektoriai - galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė, triušininkystė, paukštininkystė.

Numatyta, kad nuo šių metų rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 dienos taip pat bus renkamos paramos paraiškos pagal priemonę ,,Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos alternatyviai žemės ūkiui veiklai vykdyti galės kreiptis pareiškėjai, kurie veiklą vykdo arba vykdys visose kaimo vietovėse, įskaitant ir buferinę AKM zoną.

Virusas plinta kitose šalyse

Neseniai oficialūs šaltiniai informavo apie aptinkamus naujus afrikinio kiaulių maro židinius šalyse kaimynėse. Praėjusios savaitės pabaigoje VMVT pranešė, kad Latvijoje, Valkos regione, apie 30 kilometrų nuo Estijos, AKM nustatytas vienam nugaišusiam šernui ir naminėms kiaulėms.

Ūkis, kuriame buvo laikomos 55 kiaulės, buvo tirtas dėl kiaulių maro, už 3 kilometrų radus nugaišusį šerną. Jo AKM mėginių tyrimai buvo teigiami. Ūkyje šis maras nustatytas vienam kuiliui ir 3 kiaulėms. Gavus tyrimų rezultatus, visos ūkyje laikomos kiaulės buvo paskerstos, o jų skerdenos – sunaikintos.

„Didžiausią nerimą kelia tai, kad pastarasis AKM židinys nustatytas visai kitoje Latvijos dalyje, netoli Estijos sienos. Jis nutolęs nuo dabartinės Latvijoje nustatytos AKM užkrėstos teritorijos apie 250 kilometrų. Šis atvejis rodo, kad AKM yra sunkiai prognozuojama liga ir bet kada gali pasireikšti visai netikėtuose regionuose, todėl dar kartą raginame kiaulių laikytojus išlikti budrius ir laikytis biologinio saugumo priemonių kiaulių laikymo vietose. Latvijos kolegos aiškinasi, kaip virusas pateko į naujus regionus“, - išplatintame pranešime teigė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Latvijoje tai jau 6-as kiaulių ūkis, kuriame nustatytas AKM. Dėl šios ligos jau sunaikintos 154 kiaulės. Laukinėje gamtoje afrikinis kiaulių maras diagnozuotas 24 šernams. Lenkijoje iki šiol nustatyti 9 AKM protrūkiai, visais atvejais šiuo maru buvo užsikrėtę šernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"