TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiaulių ūkiai spąstuose

2014 02 13 6:00
 Paršavedžių ūkiai dėl įvestų VMVT apribojimų patiria nemenkų sunkumų ir nuostolių. Gintaro Mikšiūno nuotrauka

Dėl miškuose aptikto afrikinio kiaulių maro užkrato padidėjusios grėsmės zonai priskirti Alytaus, Lazdijų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonai, iš kurių ūkių draudžiama išvežti gyvas kiaules, išskyrus - į Lietuvos skerdyklas. Kiaulių augintojai ir mėsos perdirbėjai skaičiuoja nuostolius.

„Priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė siekdama suvaldyti užkrato plitimą, yra pavėluotos“, - įsitikinęs Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.

Lietuvoje tarp šernų aptikus afrikinį kiaulių marą, kuris šalį pasiekė iš Rusijos per Baltarusiją, Rusija uždraudė kiaulienos importą iš visos Europos Sąjungos, o Europoje lietuvių turima rinka per maža produkcijai ir gyvoms kiaulėms realizuoti. Per metus Lietuva parduoda apie 1 mln. kiaulių. Kiek truks eksporto į Rusiją draudimas, bus aiškinamasi Maskvoje. Antradienį Vilniuje padėtį svarstė Baltijos valstybių, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Europos Komisijos atstovai.

Kol kas sunku prognozuoti galimus Lietuvos ūkininkų ir verslo nuostolius, tačiau aiškėja, kad tuose rajonuose, kurie paskelbti karantino zona, auginama nedaug kiaulių, tačiau kai kurių jų veikla susijusi su kitose Lietuvos vietose veikiančiomis įmonėmis, todėl stringa ir veislynų, ir paršelių augintojų, ir fermų, taip pat ir mėsos perdirbėjų veikla, o paskersti gyvulius iš karantino zonos irgi nėra kur, nes skerdyklos nenori jų įsileisti.

Ūkiai apmirė

Šalčininkų rajone įsikūrusios „Nemateko“ grupei priklausančios bendrovės „Merkio agrofirmos“ vadovas Kęstutis Radziulis sakė, kad įmonė dėl įvestų apribojimų patiria nemenkų sunkumų ir nuostolių. „Esame ne viso kiaulininkystės ciklo ūkis: mes laikome paršavedes, o atjunkytus paršiukus vežame į kitą kompleksą. Dabar jų neleidžiama niekur išvežti. Į skerdyklas vežti leidžiama, bet tai esą turi būti suderinta su rajono veterinarijos tarnyba. Įmonės padėtis dabar tragiška, stringa pinigų srautai, tuoj nebeturėsime kur dėti atjunkytų paršelių. Papildomų patalpų jiems neturime", - pasakojo K.Radziulis. Kitas „Nemateko“ grupei priklausantis kiaulių kompleksas - "Kupiškio Akmenlitos“ irgi negali normaliai dirbti dėl to, kad negauna paršelių. "Kiekvieną savaitę į Kupiškį jų turime išvežti ne mažiau 600. Dabar vežti negalime, prastovos lemia tūkstantinius nuostolius. Pardavimas sustojo, tačiau mokesčius turime mokėti“, - kalbėjo „Merkio agrofirmos“ vadovas.

Kadangi nežinia, kas bus toliau, įmonė negali planuoti ir pašarų pirkimo. Negana to, nebeturint daugiau patalpų, atjunkytų paršelių tankis jau per didelis, tad kyla grėsmė, jog ūkis nebeatitiks gyvūnų gerovės normų, ir kritimai jau padidėjo dėl per didelio paršelių tankio. „Situacija iš tikrųjų yra sudėtinga. Nėra atsakymų, ar už patirtus nuostolius bus kaip nors kompensuojama“, - sakė agrofirmos vadovas. Jis teigė, kad galimybė gabenti gyvulius į skerdyklas - irgi problema, mat dauguma jų susijusios su eksportu, todėl vengia įsileisti įmones iš karantino zonos.

Nerimas neapleidžia

„Mes - stambūs kiaulių augintojai, o tokia situacija mums kelia nerimą“, - sakė Molėtų rajono „Naujasodžio agrofirmos“ vadovas Petras Gurkšnys. Molėtų apylinkėse užkrato grėsmės nėra, situacija stebima. "Veterinarai tikrina ir prižiūri visus legalius kiaulių augintojus, bet neramu dėl mažų ūkių, kurie laiko po vieną ar dvi kiaules, visiškai neženklintas. Šiais laikas tokių nedaug, bet vis dėlto pasitaiko“, - sakė vieno didžiausių Rytų Lietuvoje kiaulininkystės ūkių vadovas.

Bendrovės „Cestos maistas“ vadovas Gintautas Repčys pasakojo, kad šiai įmonei priklausanti kiaulių ferma įsikūrusi Vilniaus rajone, netoli Nemenčinės. Šis rajonas pavojaus zonai nepriskirtas. „Aplinkinėse teritorijose šernų populiacija kontroliuojama. Jų čia nėra itin daug, tačiau pavojų galėtų sukelti net ir vienas netyčia atklydęs žvėris“, - būgštavo G.Repčys. Jo žodžiais, įmonėje kiaulės auginamos tik vidaus poreikiams, veikia sava skerdykla, kuri yra atsakingai prižiūrima, tačiau jis neslėpė nerimo dėl to, kad kontrolė gali būti nepakankama.

Vienas didžiausių kiaulių augintojų Lietuvoje bendrovės „Idavang” (buvusi „Saerimner”) vadovas Saulius Leonavičius teigė, kad šiuo metu biosaugos reikalavimai yra dar labiau sugriežtinti. „Padarėme viską, kas įmanoma, kad apsaugotume savo kompleksus ir juose esančias kiaules nuo afrikinio kiaulių maro grėsmės“, - teigė jis. Pasak S.Leonavičiaus, įmonė dirba įprastu režimu. Jo manymu, nors karantino priemonės yra labai griežtos, negali būti perteklinio atsargumo.

„Idavang” grupės kiaulių kompleksuose jos darbuotojai bei svečiai, kurie per pastarąsias 48 valandas lankėsi kituose kiaulių ūkiuose ar buvę šalia laukinių šernų ar kiaulių, neįleidžiami į fermą. Jie negali laikyti kiaulių savo namų ūkiuose. Prieš patenkant į fermos ūkinius pastatus būtina nusiprausti tam skirtose patalpose ir apsirengti specialiais drabužiais, dezinfekuoti rankas. Kad būtų išvengta sąlyčio su aplinka, iš administracinio į ūkinį pastatą galima patekti tik per specialų koridorių. Kraunant kiaules transportuoti yra naudojamos trijų dalių rampos, todėl nėra jokio sąlyčio tarp vairuotojų ir fermoje esančių darbuotojų. Sustiprinus biosaugos priemones, į ūkius uždrausta įsinešti bet kokį maistą. Darbuotojai maitinami bendrovės tiekiamu maistu, o jame nėra jokių kiaulienos gaminių.

Kontrolė tiek fermose, tiek ir skerdyklose

Živilė Aleksienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, sakė, kad yra žinomas auginamų kiaulių skaičius penkiuose rajonuose, tiek mažuose, tiek ir dideliuose ūkiuose, ir visi ūkiai informuoti, ką reikia daryti.

„Visos kiaulių laikymo vietos yra užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre ir deklaruojamas kiaulių skaičius. VMVT inspektoriai yra įgalioti sustiprinti kiaulių laikymo vietų kontrolę, įskaitant biologinės saugos priemonių taikymą. Kiaules privaloma suženklinti prieš perkeliant jas iš vienos laikymo vietos į kitą, kad paskirties laikymo vietoje būtų galima atsekti kilmės ūkį. Kiaulių savininko pareigos yra nuolat stebėti kiaulių sveikatos būklę ir kilus įtarimui kreiptis į privatų veterinarijos gydytoją ar teritorinę VMVT. Stambuose ūkiuose yra nuolat dirbantys privatūs veterinarijos gydytojai“, - pasakojo tarnybos specialistė.

Jos žodžiais, visos legalios skerdyklos turi veterinarinį patvirtinimą, jas nuolat kontroliuoja teritorinių VMVT inspektoriai. Į skerdyklas kiaulės iš Lietuvos ūkių atvežamos su važtaraščiais, kuriuose yra detali informacija apie gyvulius ir jų lankytojus. Jeigu kiaulės įvežamos iš kitos ES valstybės, jas lydi vidaus prekybos sertifikatai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"