TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kibernetiniai nusikaltėliai bankus plėšia be šūvių

2007 07 23 0:00

Ar bijote, kad kažkas įsilauš į jūsų kompiuterį? Greičiausiai įsilaužėliai pavogs jūsų slaptus duomenis, kodus ir ištuštins banko sąskaitą. Nusikaltėliai dabar nelaksto ginkluoti šautuvais plėšti bankų - jie nebrangiai nusiperka įsilaužimo programas ir švarina bankų sąskaitas sėdėdami prie kompiuterių ir naršydami internete.

Šiandien kibernetinių sukčių (hakerių) tikslai - ne moralinis pasitenkinimas, kad kažkam atsiųstas virusas sugadino kompiuterį ir nuotaiką, o konkreti finansinė nauda.

Tačiau kaip šie įsilaužėliai sugeba pasipelnyti? Kur ir kaip jie parduoda savo sukurtas programas?

Pavogta tūkstančiai sąskaitų duomenų

Prieš kelis mėnesius didžiausios Europoje informacijos apsaugos kompanijos "Panda Software" antivirusinė laboratorija "PandaLabs" atrado "Briz trojano" kenkėjiškos programos variantą, pavadintą "Briz.X". Pasinaudojant juo buvo pavogta daugiau nei 14 tūkst. vartotojų bankų sąskaitų duomenų.

Švedijos banko "Nordea" klientai bendrai prarado daugiau nei milijoną dolerių, įsilaužėliams pasinaudojus "Trojos arklio" tipo kenkėjiškomis programomis.

Sėkmė nusikaltėlius paskatino. 2006 metais kenkėjiškų programų padaugėjo 172 procentais. Tokį jų pagausėjimą labiausiai lėmė kenksmingų kodų vartojimas, pagrindinis iš jų - "Trojos arklio" tipo. Šie kodai sukurti tam, kad užkrėstų konkretų vartotoją ar vartotojų grupes. Nusikaltėlių pasaulis veikia kaip įprastas verslas - sėkminga neteisėta veikla itin suaktyvina juodąją rinką.

Pirkėjams užtenka panaršyti internete

Visų rūšių nusikalstamos programų priemonės parduodamos šimtuose interneto forumų, kurių dauguma yra Rytų Europos valstybėse.

"Gali atrodyti, kad sunku rasti svetaines, kuriose parduodami šie įsilaužimo įrankiai, tačiau taip nėra. Tereikia paieškoti naršykle forumų, kuriuose išnuomojamos "hakinimo" paslaugos ar parduodami "trojanai", - aiškina Luisas Corronsas, "PandaLabs" techninis direktorius. Pasak jo, tokiose interneto svetainėse galima nusipirkti beveik viską.

Lyg eitum apsipirkti už 500 dolerių

Įsivaizduokite, interneto sukčius nori nusipirkti "Trojos arklio" tipo programą. Kenkėjiškų programų kainos svyruoja nuo 350 iki 700 dolerių. Pavyzdžiui, Snatch "Trojos arklys" kainuoja 600 dolerių, o Limbo "Trojos arklys" - maždaug 500 dolerių. Šios abi programos pavagia slaptažodžius, kuriais naudojantis galima prieiti prie tiesioginių bankų sąskaitų.

Jei kibernetiniai sukčiai negali įpirkti už tokias kainas, jie gali įsigyti 50MB Limbo "Trojos arklio" ataskaitą už 30 dolerių. Tai ataskaita apie pavogtą iš vartotojų informaciją. Ją sudaro sąskaitos, elektroninio pašto adresų slaptažodžiai, banko sąskaitų duomenys ir kt. Kūrėjai netgi garantuoja duomenų, nešančių naudą, procentą.

Internetiniame puslapyje nusikaltėliai gali gauti bet kokio dydžio pašto adresų sąrašus. Kainos svyruoja nuo 100 dolerių už milijoną adresų iki 1500 dolerių už 32 milijonus. Galima nusipirkti milijoną ICQ adresų už 150 dolerių.

Be to, sukčiams reikia užsitikrinti, jog antivirusinės programos neaptiks jų nusipirkto kodo. Už 1-5 dolerius galima išsinuomoti paslaugą, kuri apsaugo nuo tam tikrų apsaugos priemonių.

Tada išsiunčiami elektroniniai laiškai siekiant išplatinti "Trojos arklį". Už maždaug 500 dolerių kibernetiniai sukčiai gali išsinuomoti serverį ypatingam siuntimui.

Aukos - 100 000 žmonių

"Trojos arklys" kainuoja 500 dolerių, milijono adresų sąrašas -maždaug 100 dolerių, suma - 600 dolerių. To užtenka, kad pavyktų užkrėsti milijoną vartotojų. Tada pridedame 20 dolerių už užšifravimo programą ir 500 dolerių už siuntimo serverį. Įsilaužėliai jau gali užkrėsti 100 tūkst. žmonių kompiuterių.

Jei jie sugebės bent iš 10 proc. šių žmonių pavogti banko sąskaitų duomenis, atvers prieigą prie 10 tūkst. banko sąskaitų. Įsivaizduokite, kiek maždaug pinigų savo sąskaitoje paprastas žmogus gali laikyti ir padauginkite šį skaičių iš 10 tūkstančių. Tai ir bus kibernetinių sukčių pelnas.

Žinoma, sukčiai stengsis likti nepastebėti. Jie nusigvelbs tik dalį pinigų iš kiekvienos sąskaitos, pavyzdžiui, 100 dolerių. Padauginę iš 10 tūkst. gausime milijoną dolerių.

Taigi kibernetiniai nusikaltėliai gali per labai trumpą laiką tapti milijonieriais, investavę 1200 dolerių.

Kaip nusikaltėliai moka už kenkėjiškas paslaugas? "Paprastai, - aiškina L.Corronsas, - kibernetiniai nusikaltėliai naudoja tiesiogines mokėjimo sistemas, tokias kaip "WebMoney", kurios palieka mažiau pėdsakų ir neleidžia teisėsaugos struktūroms jų susekti."

Internetas panašėja į 1930 metų Čikagą, kai kibernetinių nusikaltimų mafija patyliukais gaudavo didžiulį pelną.

Dabartinis verslo modelis nėra nekintamas. Ateityje jis išsirutulios į naujas formules ir verslo modelius. Apsaugos kompanijos turi būti pasirengusios šiems iššūkiams, tačiau labiausiai turėtų susirūpinti vartotojai. Jei ne, darbas bus bevertis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"