TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiek dar šokdins naftos kainos?

2013 08 30 15:01
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pasaulio rinkose naujas naftos kainų šuolis. Per savaitę WTI rūšies naftos kaina padidėjo maždaug 6 proc. - nuo 104 iki 110 JAV dolerių už barelį. Aiškinama, jog investuotojai būgštauja dėl karinių veiksmų Sirijoje įtakos naftos kainai.

„Kartojasi jau ne kartą regėtas scenarijus – politinis nestabilumas, virstantis į smurtinį-karinį konfliktą, destabilizuoja naftos rinką“, – primena investicinio banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Panašūs naftos kainos šuoliai dėl smurtinių neramumų, anot jos, per pastaruosius keletą metų ne kartą buvo fiksuojami Libijoje ir Egipte. Naftos kaina kildavo investuotojams nerimaujant, kad tai gali atsiliepti naftos tiekimui ir pasiūlai visame pasaulyje. Vis dėlto rinkų reakcija būdavo gerokai perdėta. Galima teigti, jog dabar, kad ir minėtais atvejais, nafta brangsta ne dėl konkrečios priežasties, o dėl to, kad numanomas pats blogiausiais scenarijus – jei neramumai vienoje valstybėje išplis po visą Artimųjų Rytų regioną, tokį svarbų pasaulinei naftos naftos rinkai. „Baimės akys didelės, o rinkos dalyviai rizikos nemėgsta, todėl naftos kaina šiandien ir pakilo į pusantrų metų aukštumas“, – komentuoja „Finastos“ analitikė.

Anot jos, tai, kas šiandien dedasi Sirijoje, nė iš tolo negalėtų pateisinti naftos brangimo, pavyzdžiui, iki 150 JAV dolerių už barelį. Mat Sirija naftos neeksportuoja jau nuo 2011 metų. Be to, skirtingai nei Egiptas, tai nėra tranzito valstybė. Galų gale Sirija netgi nėra didelio turizmo šalis, dėl ko galėtų nukentėti vietinis verslas. Tad ir naftos kainų šuolį derėtų vertinti kaip trumpalaikį, o ne ilgalaikį reiškinį.

„Žinoma, jei kariniai veiksmai Sirijoje taptų ilgalaikiai ir sugriautų santykius visuose Artimuosiuose Rytuose, naftos brangimas būtų pagrįstas. Vienaip ar kitaip, ateinančiomis dienomis labai tikėtina, kad šio energetinio resurso kaina kops aukštyn.

„Rinkose psichologiniai veiksniai yra ypač galingi. Galų gale dėl to tenka kentėti ir galutiniam vartotojui, pilančiam kurą į transporto priemonę bei visai aibei įmonių, kurios teikia paslaugas ir gamina prekes, – pažymi investicinio banko ekonomistė ir pateikia savotišką prognozę: – Ar gali A95 benzino kaina Lietuvoje vėl pasiekti 5 litus už litrą? Fundamentalių priežasčių kol kas trūksta, tačiau dėl trumpalaikių svyravimų toks scenarijus nėra neįmanomas. Vis dėlto, jei svarstome, ar naftos kainų grafikas artimiausius keletą ketvirčių gali brėžti kilimo tendenciją, tektų pirmiausia atsižvelgti į pasaulio ekonominę būklę. O pastaruoju metu ji gerėja ne tik JAV, bet pamažu ir Europoje.“

Kaip žinoma, naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos tendencijų: kylant ekonomikai, didėja naftos paklausa ir kainos, o recesijos sąlygomis naftos kainos krenta.

Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų dėsningumą: kuo aukštesnės iškastinio kuro kainos, tuo aktyviau kuriamos jo alternatyvos. Lietuvoje šis dėsningumas patvirtinamas pirmiausia vertinant šilumos ūkio permainas – gamtines dujas vis platesniu mastu keičia biokuras. Tie patys ekonomistai prognozuoja, kad naftos barelio kainai ilgesnį laiką užsibuvus ties 200–220 JAV dolerių, šios žaliavos rinka žlugtų negrįžtamai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"