TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiek kainuoja taupyti? (1)

2007 08 06 0:00

Pakalbėkime apie taupymo paslaugas. Nors iš tiesų toks terminas nėra teisingas: palyginkime su "valgymo paslaugomis".

Taupyti, kaip ir valgyti, tenka mums patiems, o finansinės institucijos teikia tarpininkavimo paslaugas: skolina arba investuoja klientų pinigus, kad jie uždirbtų pelną.

Už tarpininkavimo paslaugas tarpininkai pasiima teisėtą užmokestį.

Kartais šis užmokestis būna dalis pelno, gauto paskolinus arba investavus mūsų pinigus (skirtumas tarp palūkanų už išduotas paskolas ir priimtus indėlius, sėkmės mokestis), kartais visą būsimą pelną (kartu su rizika jo negauti) tarpininkai perduoda klientams, o sau pasiima nustatyto dydžio komisinius. Kartais paslaugos kainą sudaro kelių rūšių mokesčiai.

Nors paslaugos mokestis būna nustatytas iš anksto ir gerai žinomas patiems tarpininkams, klientai neretai įvairios ir sudėtingos kainodaros nesupranta.

Šiame straipsnyje nesiekiu lyginti skirtingų bendrovių mokesčių - labiau noriu atkreipti dėmesį į kelių rūšių taupymo ir investavimo paslaugų mokesčius ir jų įtaką mūsų taupymo rezultatams.

Indėliai maitina abi šalis

Visais laikais pati populiariausia taupymo paslauga - terminuotieji indėliai, anksčiau vadinti taupomosiomis sąskaitomis.

Palūkanos už indėlius gali būti skaičiuojamos ir valdomos įvairiai: išmokamos kiekvieną mėnesį ar termino pabaigoje; gali būti pastovios ar kintamos (pritaikytos prie kokio nors rodiklio).

Tačiau santaupų turėtojas už terminuotąjį indėlį atskirai dažniausiai nieko nemoka. Finansų institucija rizikuoja negauti pelno, jei nesugebėtų iš patikėtų lėšų uždirbti daugiau, negu reikia išmokėti palūkanų.

Tačiau nereikėtų turėti iliuzijos, kad ši paslauga iš tiesų nieko nekainuoja: jei tarpininkas uždirbo daugiau - pelnas lieka jam.

Mokesčiai suryja tūkstančius

Investiciniai fondai - nauja vis dar populiarėjanti investavimo paslauga. Čia susiduriame su kelių rūšių mokesčiais. Pagrindiniai - įmokos mokestis (mokame kaskart mokėdami naują įmoką) ir valdymo mokestis (skaičiuojamas pagal sukaupto turto dydį).

Tarkime, investuojame 200 litų per mėnesį į fondą, kuriame taikomas 2 proc. įmokos mokestis ir 1,5 proc. turto valdymo mokestis (tokia kainodara būdinga į akcijų rinkas investuojantiems fondams). Šio fondo grąža - 8 proc. per metus.

Įmokos mokestis suryja daugiausia mūsų investuojamų lėšų pačioje investavimo pradžioje. Per metus sumokėsime 48 litus įmokų mokesčio, kuris, palyginti su visa sukaupta suma, sudarys maždaug 2 proc. Antraisiais ir paskesniais metais įmokos mokestis mokamas tik nuo tais metais mokamų įmokų. Šio mokesčio įtaka kaupiamai sumai mažėja, kai ilgėja investavimo laikotarpis ir didėja sukauptas turtas. Pavyzdžiui, po penkerių investavimo metų visas sumokėtas įmokos mokestis, palyginti su sukaupta suma, sudarys 1,7 proc. (240 Lt), dešimtaisiais - 1,3 proc. (arba 480 Lt).

Profesionalios pagalbos kaina

Valdymo mokestis skaičiuojamas kasdien (1/365-oji jo dalis) pagal sukauptą turtą ir mažina investicijų grąžą. Tačiau kai skelbiamas fondo ar individualus kliento investicijos pelningumas, valdymo mokesčio įtaka jau būna įskaičiuota. Taigi jei paskelbta fondo grąža - 8 proc., fondo iš mūsų aptariamo pavyzdžio valdytojai buvo uždirbę daugiau (maždaug 9,5 proc.), tačiau atėmus valdymo mokestį (1,5 proc.) liko 8 proc. metinė grąža.

Valdymo mokesčio reikšmė didėjant sukauptam turtui ir ilgėjant laikotarpiui didėja. Jei valdymo mokestis yra 1,5 proc. per metus, per vienus investavimo metus šiam mokesčiui atiduosime apie 20 litų, po penkerių metų būsime sumokėję 518 litų, po dešimties - 2380 litų, arba maždaug 7 proc. palyginti su tuo, ką per visą tą laiką sukaupėme ir uždirbome (maždaug 35 500 Lt).

Už ką gi mokame tuos šimtus ir tūkstančius? Už tai, kad su profesionalų pagalba tikimės uždirbti daugiau, nei dėdami pinigus į terminuotąjį indėlį.

Kuo ilgiau - tuo naudingiau

Lietuvos banko birželio mėnesio duomenimis, vidutinė naujai priimtų indėlių, kurių terminas 6-12 mėn., palūkanų norma buvo 4,19 proc. Jei turime fondą su anksčiau minėta mokesčių struktūra, maždaug 6 proc. yra ta fondo grąža, kuri leistų per trejus metus uždirbti daug daugiau, negu pinigus be jokios rizikos padėjus į terminuotojo indėlio sąskaitą.

Tačiau, kaip žinome, investiciniai fondai būsimos grąžos negarantuoja, tik prognozuoja. Taigi ir dėl didelės svyravimo rizikos, ir dėl didelės mokesčių naštos investuoti į investicinį fondą trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui neapsimoka, nebent tikimės daug didesnės nei 6 proc. grąžos.

Investiciniai fondai gali taikyti ir kitų mokesčių, kurie daro tiesioginę įtaką mūsų kaupiamam turtui. Gali būti taikomas sėkmės mokestis, išpirkimo mokestis, konvertavimo mokestis. Apie visus juos galime susižinoti klientų aptarnavimo vietose ir paslaugų teikėjų interneto svetainėse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"