TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiek kainuos ginčai Bendrajame patentų teisme – kol kas lieka neaišku

2013 02 21 12:32
J.Antulis/novamedia.lt nuotrauka

Šią savaitę Europos Sąjungos (ES) Konkurencingumo tarybos posėdyje Lietuva kartu su kitomis 23 valstybėmis pasirašė susitarimą dėl Bendrojo patentų teismo. Susitarime dalyvaujančios valstybės siekia Europoje nustatyti bendras patentų ginčų nagrinėjimo taisykles. Nors naujoji sistema turėtų stiprinti ES konkurencingumą, tačiau kol kas neatsakytas itin svarbus klausimas – kokią įtaką ji turės bylinėjimosi išlaidoms.

ES valstybės ir Europos Parlamentas 2012 m. patvirtino „Europos Sąjungos patento paketą“, kuris susideda iš dviejų reglamentų ir tarptautinio susitarimo, numatant pagrindus bendro galiojimo patento apsaugos sistemai ES. Patvirtinus „Patento paketą“ sukurta bendradarbiavimo galimybė tarp 25 valstybių ES narių, išskyrus Italiją ir Ispanija. 2012 m. gruodį patvirtinus abu reglamentus šalims narėms reikėjo pasirašyti Sutartį dėl Bendrojo patentų teismo, tačiau dar laukia šios sutarties ratifikavimo etapas.

Pagal sutartį dėl Bendrojo patento teismo, kiekviena dalyvaujančioji valstybė gali pasirinkti, kokiai institucijai suteikti teisę nagrinėti ginčus dėl patento pažeidimo. Tai gali būti nacionalinis teismas, konkretaus regiono, pavyzdžiui, Baltijos šalių ar Skandinavijos valstybių, teismas arba centrinis specializuotas teismas. Priklausomai nuo to, kuriai institucijai teisę nagrinėti tokius ginčus suteiks Lietuva, šalies įmonėms gali tapti pakankamai brangu ginti savo teises.

Nei Lietuva, nei Latvija ar Estija kol kas nėra priėmusios oficialaus sprendimo dėl Bendrojo patento teismo vietos pasirinkimo. Bendrąjį patentų teismą sudarys Pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas ir Registras. Pirmosios instancijos teismą sudarys centrinis, vietiniai ir regioniniai skyriai. Centrinis skyrius turės būstinę Paryžiuje su poskyriais Londone ir Miunchene. Regioninis skyrius galės būti sudarytas dviems ar daugiau valstybių, kurios pasirinks turėti bendrą teismo būstinę.

Lieka neatsakytas patentų savininkams itin svarbus klausimas – kokią įtaką naujoji sistema turės bylinėjimosi išlaidoms. Teismo mokesčio dydį nustatys Administracinis komitetas, žyminį mokestį sudarys fiksuotas mokestis, derinant jį su nuo vertės skaičiuojamu mokesčiu, jei ginčo suma viršys nustatytą ribą. Siekiama, kad ginčų nagrinėjimas būtų prieinamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, fiziniams asmenims, nepelno siekiančioms organizacijoms, universitetams ir valstybinėms tyrimų organizacijoms.

Tačiau aktualus bus ir teismo vietos pasirinkimas, nuo kurio priklausys išlaidos atstovams ir jų kelionėms, pasirinkus nacionalinius atstovus. Visoms trims Baltijos šalims būtų labai protinga įkurti Baltijos šalių regioninį teismą – tai būtų naudinga ir šių šalių pareiškėjams, ir pačioms valstybėms bendrai profesinės kvalifikacijos kėlimo prasme.

Tarptautinis susitarimas įsigalios 2014 m. sausio 1 d. arba po to, kai jį ratifikuos mažiausiai 13 susitariančiųjų valstybių, numatant, kad vienos iš jų turi būti Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija, kuriose praėjusiais metais įsigaliojo daugiausia Europos patentų.

Komentarą parengė Jacekas Antulis, advokatės Redos Žabolienės kontoros „Metida“ patentų grupės vadovas, asocijuotas partneris

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"