TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kiekvienam – po litrą spirito per mėnesį

2015 12 04 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia lietuvių rekordus: 2014 metais Lietuvoje visi vyresni nei 15 metų gyventojai per metus suvartojo vidutiniškai po 15,4 litro gryno spirito, arba beveik po 1,3 litro per mėnesį. Tai daugiau nei po 10 litrų vyno ar po 23 litrus alaus arba po 15 litrų alkoholinių kokteilių kiekvieną mėnesį visus metus. Tiek alkoholio Lietuvoje parduodama. Bet ar tikrai išgeriame daugiau negu pagaminama ir importuojama?

Tai nėra tarptautinis sąmokslas prieš mus ar šmeižtas – pačios Lietuvos statistikos departamentas pateikia labai panašius duomenis: esą visi vyresni nei 15 metų gyventojai 2014 metais suvartojo vidutiniškai po 14,9 litro gryno alkoholio, taigi spirito, 2013 metais – po 15,2 litro spirito. Skaičiuojant kiekvienam Lietuvos gyventojui – pernai per metus visi nuo naujagimio iki nepaeinančio senolio suvartojome vidutiniškai po 12,7 litro gryno spirito, užpernai – beveik tiek pat.

Panašius mūsų rekordų skaičius skelbia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo ataskaitoje: esą Lietuvoje 2013 metais daugiausia alkoholio pasaulyje – vidutiniškai po 14 litrų gryno spirito per metus – suvartojo kiekvienas vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2014 metais pagal alkoholio suvartojimo rodiklį (15,4 litro gryno spirito per metus) Lietuva nusileido tik Baltarusijai (17,1 litro) ir Moldovai (16,8 litro). Kitos Baltijos valstybės į alkoholio mėgėjų dešimtuką nepateko.

Parduoda tai, ko nepagamina ir neimportuoja

„Lietuvos žinios“ siekia atsakyti į klausimą: kas išgeria tiek alkoholio mūsų vardu? Nes akivaizdu, kad nei kūdikiai, nei seneliai po keliolika litrų spirito per metus neįveikia.

Vadovaudamiesi Statistikos departamento pranešimu apie alkoholio vartojimą, kitaip tariant, apie užfiksuotą jo legalų pardavimą Lietuvoje, anksčiau rašėme apie dar labiau šokiruojantį faktą: per metus Lietuvos mažmeninės prekybos ir visuomeninio maitinimo įmonėse stipriųjų alkoholinių gėrimų parduodama 2 kartus daugiau, negu šalyje jų pagaminama ir importuojama.

Tokius nesuvokiamus skaičius užfiksavo oficialioji valstybės statistika: alkoholis nepagaminta ir neimportuotas, bet jis parduotas. Verta priminti, kad kalbame tik apie legaliai parduodamą alkoholį.

Skaičių labirintai

Ekonomistas Rimantas Rudzkis svarstė, kad pardavimo ir gamybos bei importo skaičių nesutapimai 2 kartus galbūt galėtų būti pateisinami tik vertinant trumpo laikotarpio rezultatus, bet kadangi tokia padėtis yra keletą metų iš eilės, tai esą būtų galima paaiškinti nebent Statistikos departamento klaida arba nesuderinta metodika.

„Mano žiniomis, Lietuvoje jau seniai nekaupiama visa statistika. Gal klaidų būna ir dėl to, kad duomenys renkami iš įvairių šaltinių – gamybos, prekybos įmonių, muitinės, – kalbėjo ekonomistas ir dėliojo prielaidas: – Gal informacija gaunama ne iš visų įmonių, nes statistinių duomenų apie alkoholio gamybą ir importą galėjo nepateikti subjektai, kurie pagrindines pajamas gauna iš kitų veiklos sričių nei alkoholio gamyba ir importas. Be to, yra daugybė smulkių gėrimų gamintojų, kurie atsiveža gėrimų cisternas, išpilsto juos į tarą arba panaudoja gaminti kokteilius“.

Ši R. Rudzkio prielaida, kad Lietuvos statistikos departamentas gali negauti informacijos apie didelę dalį importuoto arba eksportuoto alkoholio, paremta tuo, jog tokias statistines ataskaitas privalo teikti tik įmonės, per metus įvežančios arba išvežančios daugiau kaip atitinkamai 290 tūkst. ir 215 tūkst. eurų vertės alkoholinių gėrimų. Vadinasi, tokių apimčių neviršijančių verslų gali būti neribota daugybė, tada jų importuoto ir statistikos nematomi alkoholio upeliai susilietų į galingą upę, o jų įvežti gatavi arba iš įvežto spirito čia pagaminti gėrimai atsirastų ant lentynų prekybos vietose – taigi pakliūtų į oficialią pardavimo statistiką.

AB „Vilniaus degtinė“ rinkodaros direktorius Darius Šiaudinis stebėjosi didžiuliais statistikos duomenų apie pagamintą ir importuotą bei parduotą alkoholį nesutapimais: „Tai jau būtų kosmosas.“ Pasak jo, dalis pagamintos produkcijos iš tiesų laikoma sandėliuose, tačiau likučiai per kelis mėnesius parduodami, o stipriųjų gėrimų gamyba kasmet išlieka panašaus lygio.

Klaidina metodikos

Statistikos departamentas LŽ aiškino, kad iš tikrųjų alkoholinių gėrimų gamybos ir užsienio prekybos negalima lyginti su mažmeninės prekybos rodikliais. Mat stipriųjų gėrimų gamyba ir užsienio prekyba statistikoje yra matuojama sąlyginiais 100 proc. alkoholio vienetais ir netgi ne gryno spirito laipsniais (96,5 proc.), o mažmeninė prekyba ir silpnųjų gėrimų visos apimtys – dekalitrais. Vėliau silpnesnių alkoholinių gėrimų kiekiai, naudojant koeficientus, paverčiami į 100 proc. alkoholio vienetus.

„Tai mums kasdienis darbas, o statistikos vartotojus tokie dalykai gali ir suklaidinti“, – LŽ aiškino Statistikos departamento Užsienio prekybos statistikos skyriaus vedėja Irena Jocienė.

Pasak departamento Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėjos Laimos Brakauskienės, gali būti netikslumų ir dėl to, kad statistikai neskaičiuoja kiekvienos rūšies gėrimo pardavimų, todėl mažesnio stiprumo gėrimas gali patekti į stipresnių sąrašą arba atvirkščiai. Ji užtikrino, kad departamento pateikiama informacija apie legaliai parduodamus alkoholinius gėrimus yra teisinga, nes dabar visi gėrimai, tarp jų ir atsivežami iš ES valstybių, privalo būti deklaruojami muitinėje. Be to, visi gauti duomenys gretinami su Valstybinės mokesčių inspekcijos akcizų surinkimo rezultatais. Tiesa, ši informacija oficialioje statistikoje atsispindi kelis mėnesius vėliau, negu mokesčių inspekcijoje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas LŽ irgi patvirtino, kad neatitikimų Statistikos departamento skelbiamuose rodikliuose gali būti dėl skirtingų skaičiavimo metodikų.

Vidiniam vartojimui

Alkoholio vartojimo Lietuvoje rodiklius Statistikos departamentas nustato irgi pagal atskirą metodiką – visi mažmeninėje prekyboje parduoti gėrimai paverčiami 100 proc. alkoholio vienetais ir padalijami iš vidutinio gyventojų skaičiaus per apskaitomą laikotarpį. L. Brakauskienė teigė negalinti paaiškinti, kodėl Statistikos departamento nurodomi vartojimo rodikliai skiriasi nuo tų, kuriuos pateikia Eurostat, EBPO ar PSO. Šios institucijos, anot jos, nurodo tik 2010 metų gamybos, užsienio prekybos bei vartojimo rodiklius. Būtent tie metai buvo paskutiniai, kai tarptautinės organizacijos kreipėsi informacijos į Statistikos departamentą.

„Nuo to laiko alkoholio statistikos jokioms tarptautinėms organizacijoms nesiuntėme, o apie kokius nors kitus jų vėliau naudotus informacijos šaltinius nežinome“, – sakė departamento skyriaus vedėja.

Ji pažymėjo, kad nusistatyti alkoholio skaičiavimo metodikas yra kiekvienos ES valstybės prerogatyva.

R. Rudzkis abejojo Statistikos departamento pateikiamais alkoholio vartojimo lygio rodikliais, nes visuotinės statistikos šalyje seniai nėra, tačiau realiai rodikliai, jo nuomone, galėtų būti ir aukštesni. „Pas mus realiai gyventojų iš tikrųjų mažiau, negu surašoma, nes daug emigrantų savo išvykimo nedeklaruoja“, – aiškino profesorius.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje bent kartą per savaitę stiprių alkoholinių gėrimų išgeria 26 procentai 20–65 metų vyrų ir 9 proc. tokio amžiaus moterų.

Kauno medicinos universiteto atlikta apklausa parodė, kad bet kokio alkoholio kartą per savaitę išgeria 50 proc. vyrų ir 12 proc. moterų.

Taigi, tikėtina, gyventojai, išgeriantieji bent retsykiais, nuperka bene dvigubai daugiau, negu statistinis Lietuvos gyventojas – 25–30 litrų gryno spirito atitinkantį alkoholio kiekį per metus (per mėnesį – 2–2,5 litro gryno spirito apie 20 litrų vyno ).

Į Angliją – su buteliais bagažinėje

Lietuvos statistikai neatsižvelgia į galimą alkoholinių gėrimų, kurių Lietuvoje nuperka užsienio turistai bei išsiveža laikinai tėvynę aplankę emigrantai, lygį, nes tokių duomenų neturi. Tai vartojamo alkoholio kiekį mažintų.

Bendradarbiaudamas su „Lietuvos žiniomis“ didžiausias lietuviškas portalas užsienyje Anglija.lt surengė specialią savo lankytojų apklausą. Iš portalui atsakiusių 409 respondentų 68 proc. tvirtino iš Lietuvos alkoholio į Didžiąją Britaniją neatsivežantys, tačiau 24 proc. pripažino įpratę kas kart atsivežti „iš namų“ po 1–4 litrus stipriųjų alkoholinių gėrimų, o likusieji apklausos dalyviai neslėpė atsivežą gerokai daugiau. Tiesa, tokias galimybes turi tik vykstantieji antžeminiu transportu.

Paklausę emigravusių draugų ir giminaičių galime tvirtinti, kad „po dėžę įvairių gėrimų“ maždaug kartą per tris mėnesius lietuvių emigrantai išsiveža ir į Airiją, Norvegiją, kitas šalis. Bet vargu, ar tiek alkoholio, kiek rodo pardavimo skaičiai, telpa jų bagažinėse. Neatmeskime galimybės, kad lietuviškas alkoholis, nematomas nei VMI, nei muitinei, pasiekia visas Europos Sąjungos šalis organizuotai ir reguliariai, kažkam iš to gerai uždirbant.

2013 metais nustatyti alkoholinių gėrimų perskaičiavimo į 100 proc. spiritą koeficientai:

spiritiniai gėrimai – 38,22

alkoholiniai kokteiliai – 8,5

vynas – 12,56

fermentuoti gėrimai – 12,01

alus – 5,62.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Absoliutus alkoholis (perskaituota į 100 proc. spiritą) Lietuvoje 2014 metais, tūkstančiai dekalitrų

Gėrimų rūšisGamyba ir importas (atmetus eksportą)Mažmeninė prekyba
Spiritiniai gėrimai17031399
Kokteiliain. d.47
Vynas516400
Fermentiniai gėrimai633424
Alus 17801564
Iš viso46323834
Teko gyventojui*12,96

*2014 m. Lietuvoje oficialiai buvo vidutiniškai 2,958 mln. gyventojų

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"