TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kinai renkasi sausumos kelią

2011 01 25 0:00
Kelyje tarp Lietuvos ir Kinijos yra kelios valstybės, kurios taip pat nori savo uostams kinų krovinių.
LŽ archyvo nuotrauka

Baltijos šalių uostai džiaugiasi atsigavusia užsienio prekyba. O modeliuodami perspektyvą brėžia vektorių Azijos link - kaip ir visa jūrinė Europa.

Pastaruoju metu uostininkai liovėsi skųstis, kad trūksta krovinių. Net ir Kaliningrado verslininkai per transporto forumą pernai rudenį, pasak jo dalyvių, nebereiškė pretenzijų Lietuvai kaip anksčiau dėl tranzito blokados. Šio uosto apyvarta ūgtelėjo 11,6 proc., iki 13 mln. tonų, nors ir neprilygo ankstesniam beveik 15 mln. tonų rekordui.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Eugenijus Gentvilas dideliu laimėjimu vadina tai, kad ekonomikos krizė paskatino Lietuvos transportininkus kalbėti ta pačia kalba dėl komercinių krovinių gabenimo sąlygų šalies viduje. Tačiau tautinės savimonės įtaka uostininkų ir geležinkelininkų sutartinei ne tokia jau didelė - kompromisus ar nuolaidas skatina liesesnė ekonomika ir verslui būtinas pelno siekis.

Iki Kinijos - toli

Kad ir kokie būtų Baltijos šalių uostų rekordai, į žvalgybą nuolat vykstančioms ir vienu metu turą po kelis Baltijos uostus rengiančioms kinų delegacijoms įspūdžio jie nedaro. Pietryčių Azijos megapolių verslas mato vieną kryptį - Baltijos jūrą. Tačiau Klaipėdai nepavyks taip greitai kooperuotis su kaimynais latviais ar kaliningradiečiais, kaip kad susitarė tuneliu per Baltiją susijungti skandinavų Kopenhagos ir Malmės uostai. Jie prieš keletą metų prekybos geografijoje pasiskelbė esantys vienas taškas, siūlantis Pietryčių Azijos gamintojams patrauklią trigubą Skandinavijos rinką.

Susisiekimo ministras E.Masiulis, kai jam buvo priminta apie premjero 2010 metais iškeltus uždavinius pritraukti Kinijos krovinių, Klaipėdoje kalbėjo: "Tokie dalykai nepadaromi labai greitai. Tikslas išlieka, bet tai susiję su galimybėmis pritraukti labai didelių laivų. Todėl kalbame ir apie sausumos tranzitą - vakarinės Kinijos dalies krovinių vežimą per Kazachstaną, Rusiją ir Klaipėdą. Čia reikalingi politiniai susitarimai, kitų šalių infrastruktūros plėtra, o tai nepriklauso nuo Lietuvos. Mes galime pasiūlyti tikrai geras sąlygas, bet tarp Lietuvos ir Kinijos yra kelios valstybės, kurios turi savo interesų - jos lygiai taip pat nori savo uostams pritraukti kinų krovinių. 2010 metais teko porą kartų lankytis Kinijoje, susitikti su verslo delegacijomis, transporto ministru. Su Baltarusijos transporto ministru Kinijoje pasirašėme sutartį dėl tokio koridoriaus kūrimo, prie jos turėjo prisidėti Rusija ir Kazachstanas. 2010 metų lapkričio mėnesį sutartį turėjo pasirašyti visos penkios šalys, deja, Rusijos ir Kazachstano ministrai neatvyko, susitarimo dėl sausumos tranzito pasirašymas atidėtas." Lietuvai esą nieko kito nebelieka, tik laukti, ką ir kada nuspręs pagrindiniai projektų partneriai.

Sprendimas - Rusijos rankose

Praėjusiais metais Rusijos geležinkelių bendrovė paskelbė esanti suinteresuota didinti konteinerių vežimo iš Kinijos į Vakarų Europą mastą. Bendrovės interneto svetainėje pranešimas spaudai skelbė, kad 2011-2012 metais planuojama svarstyti investicijas, reikalingas pirmojo etapo darbams - tiesti naują geležinkelio atšaką per Ukrainą ir Slovakiją iki Austrijos sostinės Vienos.

Geležinkelio statybą esą numatoma pradėti 2013 metais, o dar po trejų metų juo jau būtų galima organizuoti komercinių traukinių judėjimą. Alternatyva jūriniam keliui būtų ekonomiška dėl sutaupyto laiko. Krovinių transportavimas sutrumpėtų nuo 28-30 parų plukdant jūra iki 13-14 dienų vežant traukiniais. Konteinerio gabenimo kaina, pasak Rusijos geležinkelių vadovo Vladimiro Jakunino, sumažėtų apie 1000 JAV dolerių. "Vertiname šį projektą kaip centrą įvairiems verslams pritraukti, kad jie sukurtų galingą transporto logistikos sistemą", -teigė V.Jakuninas. Rusijos geležinkeliai nurodo, kad penktadaliu padidėjęs konteinerių srautas Transsibiro magistrale paskatino nagrinėti klausimus, susijusius su Kinijos šiaurės-vakarų regiono krovinių gabenimu į Rusiją, Vengriją, Vokietiją, Lenkiją ir Baltijos šalis. Tačiau adekvačių investicijų visų pirma reikalauja Tolimųjų Rytų kryptis - Transsibiro ir Baikalo-Amūro magistralės.

Projekto oponentai mano, kad plukdyti konteinerius jūra vis tiek bus pigiau 10-15 proc., be to, nėra prastovų stotyse, nebent Rusijos geležinkeliai suteiktų daug nuolaidų. Pastaruoju metu Kinijos tranzitas laivais siekia 15-20 mln. dėžių (TEU) per metus, o sausuma - tik 400 tūkst. TEU.

Nebelikę daug laiko diskutuoti, kas pigiau, ir nagrinėti rusams kylančius klausimus. Kinija savo kroviniams į Europą renkasi dar vieną kelią, aplenkiantį Rusiją ir Baltijos šalis.

Sujungs geležinkelio tunelis

Praėjusių metų pabaigoje specializuoti geležinkelių leidiniai ir Bulgarijos nacionalinė televizija pranešė, kad netrukus bus pasirašomas Kinijos, Turkijos ir Bulgarijos susitarimas dėl greitųjų traukinių, kurie bus naudojami Kinijos prekėms gabenti į Europos Sąjungą ir kitur, geležinkelio statybos. Pasak Bulgarijos transporto ministro Aleksandro Cvetkovo, trišalis dokumentas numato, kad traukiniai vyks tuneliu po Bosforo sąsiauriu. Per pusantrų metų numatomas pastatyti tunelis pirmą kartą geležinkeliu sujungs Aziją ir Europą. Traukiniai judės maksimaliu 250 kilometrų per valandą greičiu. Šiuo metu jau statoma greitųjų traukinių linija tarp Ankaros ir Stambulo, vėliau planuojama ją pratęsti į Bulgariją ir kitas Europos šalis.

Dalyvauti Tolimųjų Rytų linijos projekte Bulgariją ir Turkiją Kinija oficialiai pakvietė spalį po Kinijos geležinkelių bendrovių, Kinijos ir Bulgarijos transporto ministrų derybų Pekine.

Dar anksčiau, 2010 metų pradžioje, Pakistano geležinkelių ministerija pranešė, kad su Iranu ir Turkija nagrinėja 20 mlrd. JAV dolerių geležinkelio projekto Islamabadas-Teheranas-Stambulas tiesimo ekonomines galimybes. Sudarytas konsorciumas geležinkeliui tiesti į Kiniją. Islamabado-Pekino projektas esą būtų pirmasis Kinijos-Europos krovininės linijos jungties etapas. Geležinkelio trasa tęstųsi 6500 kilometrų. Iš jų 1900 kilometrų eitų per Pakistaną, 2570 kilometrų - per Iraną, o likusieji 2036 - Turkijos teritorija.

Grįžtant prie Klaipėdos uosto ir Kinijos prekybos galima teigti, kad reikalai nėra visai beviltiški. Kai kurios bendrovės, "VPA Logistika" ir kitos, turi konkrečių kinų kompanijų užsakymų. Pasak E.Gentvilo, kai bus pateikta uosto statistika pagal šalis, pamatysime, kad Kinijos krovinių dalis 2010 metais labai išaugo. Ir ne tik dėl kinų prekių importo, bet ir dėl eksportuojamų į Kiniją Baltarusijos kalio trąšų.

Klaipėdoje juokaujama, kad toliausiai bendradarbiaujant su kinais pažengta leidybos versle. Transporto žurnalas "Jūra. More. Sea", pasak jo redaktorės Zitos Tallat-Kelpšaitės, nuo šių metų bus leidžiamas ne tik Lietuvoje trimis tradicinėmis kalbomis, bet ir Kinijoje kinų kalba.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"