TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kino teatrai pilnesni, jų savininkai - sotesni

2006 08 16 0:00

Dėl į kino teatrus vėl plūstančių žmonių šiemet kino rinkos pajamos gali padvigubėti

Pasak svetainės kiną www.kinas.info vyriausiojo redaktoriaus Simono Bartkaus, tokią tendenciją leidžia prognozuoti nuolat didėjantis žiūrovų skaičius - parduotų kino bilietų skaičius didėja kiekvieną mėnesį.

"Pagrindinė priežastis, dėl kurios kino rinka plečiasi, - gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir vis didėjanti lėšų dalis, kurią šeimos gali skirti kokybiškoms pramogoms. Vis dėlto negalima tokios plėtros tapatinti tik su šalies ekonominės būklės gerėjimu: daugėja kino salių, komerciniai kino teatrai įgyja daugiau patirties ir randa tinkamą kainodarą bei imasi rinkodaros veiksmų, kurie duoda maksimalią naudą pritraukiant žiūrovus", - sako Bartkus.

Bendros kino rinkos pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais sudarė 12,37 mln. litų - 70,1 proc. buvo didesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Praėjusiais metais Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,22 mln. lankytojų ir sumokėjo į kasas 13 mln. litų.

Kino platintojų asociacijos duomenimis, per septynis pirmuosius 2006 metų mėnesius Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,189 mln. žiūrovų - tai yra 81 proc. daugiau nei analogišku 2005 metų laikotarpiu. Pastebima, kad žiūrovų skaičiaus didėjimas kino teatruose šiais metais kur kas didesnis nei bendras kino rinkos pajamų didėjimas, nes pastaraisiais metais vidutiniškai kino bilieto kaina sumažėjo beveik 1 litu.

2005-ųjų pabaigoje Kaune, o 2006-ųjų pradžioje Klaipėdoje buvo atidaryta po daugiasalį kino centrą. Pasak kinas.info kino rinkos analitikų, tokia padėtis yra dėsninga: visame pasaulyje vienaekranius kino teatrus keičia komerciniai "multipleksai", įsikūrę miegamuosiuose rajonuose arba šalia didžiųjų prekybos centrų. Užsienyje išlieka tik gilias tradicijas turintys arba dotuojami vieną ekraną turintys kino teatrai.

Kauno mieste statomame "Akropolio" prekybos centre kino žiūrovams duris atverti turėtų dar vienas daug salių turintis kino centras. Be to, kino teatrų plėtra planuojama ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų kino žiūrovų beveik kasmet nuolat mažėjo, o vidutinė bilieto kaina kiekvienais metais kilo. 2000-aisiais vidutiniškai kino bilietas kainavo 7,9 lito, o 2004-aisiais jau 10,8 lito. Piką vidutiniškai už bilietą išleidžiama suma pasiekė 2005-ųjų pavasarį, kai žiūrovams už bilietą teko mokėti beveik po 12 litų. Nuo tada bilieto kaina pamažu mažėja.

"Nors kino rinkoje nėra didelės konkurencijos, kino teatrai kiekviename mieste kovoja dėl žiūrovų dėmesio su kitais pramogų būdais, piratine kino produkcija, per televiziją rodomais ar nuomojamais videofilmais. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų maksimali bilieto kaina į paprastą kino seansą sostinės kino centruose siekė net 20 litų, dabar ji sumažėjo kone ketvirtadaliu", - sakė Bartkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"