TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kinų atėjimo Klaipėdos uosto kompanijos laukia be nerimo

2016 02 22 6:00
Graikijos Pirėnų uoste įtaką plečia kinų jūrinės laivybos milžinė „Cosco Pacifik Limited“. Vidos Bortelienės nuotraukos

Daugėjant Azijos investicijų Europos pramonėje, didžiausių kinų kompanijų žvilgsniai krypsta į Senojo žemyno uostus. Baltijos regione prekybos tiltu gali tapti Klaipėda.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija neseniai pranešė, kad valstybinė Kinijos kompanija „China Merchants group“(CMG) planuoja steigti atstovybę Vilniuje, o jos įmonė, užsiimanti uostų veikla – Klaipėdoje. Įvairiose veiklose dalyvaujančią milžinišką Kinijos kompaniją domina galimybė Klaipėdos uoste įsigyti terminalą, o ateityje dalyvauti vystant Lietuvos išorinį uostą. Nors kinų kapitalo Europos uostuose nėra daug, tačiau plačiai Azijos ekspansijai institucijos stengiasi uždėti teisinių apsaugų ir išlaikyti kapitalo lygsvarą.

Įsitvirtina Graikijoje

Šių metų pradžioje pasklido žinia, kad Graikijos Pirėnų uoste įtaką plečia kinų jūrinės laivybos milžinė „Cosco Pacifik Limited“, privatizavimo konkurse pasiūliusi didžiausią kainą už Pirėnų uosto direkcijos 67 proc. akcijų. Jūrų informacijos portalų duomenimis, sandorio suma gali siekti 700 mln. eurų, kurių pusę sudarytų investicijos į infrastruktūrą per 5 metus. Oficialiai skelbiama, kad sausio 20 dieną susitarta dėl 368,5 mln. eurų. Kinų užmojai statyti naujus terminalus gali paversti Pirėnus greičiausiai augančiu uostu Viduržemio jūros regione.

Honkonge registruota „Cosco“ didžiausiame graikų uoste jau turėjo antrinę įmonę – Pirėnų konteinerių terminalą. Ją įsteigė 2008 metais, po to, kai laimėjo teisę įrengti ir 35 metus naudoti rytinę uosto teritorijos dalį – dvi krantines. Naujienų portale „Chinadaily“ svarstoma, kad „Cosco“ įsitvirtinimas Pirėnų uoste pritrauks kinų kapitalą dalyvauti kituose Graikijos infrastruktūros projektuose, pavyzdžiui, statyti Atėnų logistikos centrą ar Kretos oro uostą.

Antrą pagal dydį Salonikų uostą Graikijos vyriausybė planuoja privatizuoti 2017 metais, pagrindiniu pretendentu iš anksto įvardijama danų kompanija „APM Terminals“, kuri, kaip prieš kelias savaites sakė Pirėnų privatizavimo konkursą komentavęs šios kompanijos atstovas, esą neketino varžytis su kinais, nes Pirėnų uostas jai neatrodęs perspektyvus.

Graikijos privatizavimo programa apima 3,5 mlrd. eurų vertės valstybinių objektų, tačiau realiai tikimasi gauti trečdaliu mažiau. Prastą krizės krečiamos valstybės ekonominę situacija kinai stengiasi pasukti savo naudai, kol Vakarų Europos kompanijų investicijos aplenkia prasiskolinusią Graikiją.

Paskatinta sėkmės „Cosco“ žvalgosi toliau po Viduržemio jūrą ir, „Chinadaily“ žiniomis, nusitaikė į Kipro Limasolio uostą, kuriuo dar domisi Dubajaus (JAE) kompanija „DB World“ bei Filipinų konteinerių terminalas. Čia kinai subūrė grupę iš 13 dalyvių, ketinančių statyti konteinerių ir daugiafunkcinius terminalus. Prieš mėnesį Kipre apsilankęs Kinijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad nori salą paversti Viduržemio jūros konteinerių skirstymo centru.

Kinų verslo milžinė CMG šiemet netoli Minsko pradeda statyti Kinijos–Baltarusijos pramonės parką, iš kurio prekybos koridorių ties per Lietuvą.

Klaipėda – patogi prekybai

Kita kinų verslo milžinė CMG prieš keletą metų taip pat surado silpnesnę ekonominę vietą ir nišą investicijoms Europoje, nors ir už ES ribų, bet vos už 300 kilometrų nuo Klaipėdos uosto. Baltarusijoje, netoli Minsko, šiemet pradedamas statyti Kinijos –Baltarusijos pramonės parkas kelią prekybos koridoriui planuoja tiesti per Lietuvą.

Teritorijų investicijoms CMG ieško po visą pasaulį. Skelbiama, kad ji tapo didžiausia investuotoja Šri Lankoje, kai antrinė įmonė „China Merchants Holding International“, kuri šį mėnesį atidaro atstovybę Klaipėdoje, įsigijo 85 proc. Kolombo uosto akcijų. Už įsipareigojimą investuoti 500 mln. dolerių į 7 mln. vienetų (TEU) pajėgumo Colombo konteinerių terminalo infrastruktūrą kinams suteikta teisė terminalą valdyti 35 metus.

CMG turi 23,5 proc. konteinerių terminalo Rytų Afrikoje, Džibutyje, akcijų, kurias nupirko už 185 mln. dolerių iš terminalą stačiusios „DP World“, taip pat valdo terminalą Vakarų Afrikoje – Lagose. Neseniai paskelbta apie „China Merchants Holding International“ planus įsigyti 49 proc. akcijų iš Prancūzijos laivybos kompanijos „CMA CGM“, valdančios 20 konteinerių terminalų Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose ir Pietų Korėjoje.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus kinų planų grėsmės Lietuvai neįžvelgia. Anot jo, netekę girdėti, kad ir kiti Europos uostai kinų bijotų. Priešingai, jis mano, kad Klaipėdai pasisekė, kad ji sulaukė tokio dėmesio, nes Vakarų Europos investuotojų Klaipėdos uostas esą netraukia. Nors uosto įmonėse yra estiško, baltarusiško ir šveicarų-italų kapitalo, bet dominuoja lietuviškas, todėl kinų kapitalui vietos čia tikrai atsirastų.

„Girdime rimtus partnerių kinų ketinimus plėtoti ne tik logistikos, bet ir gamybos sektorių. Klaipėdos uoste didėtų apyvarta nepriklausomai nuo to, ar tai būtų žaliavos, ar prekės“, – sakė A. Vaitkus. Jis užsiminė, kad apie kinų atėjimą į Klaipėdos uostą buvo diskutuota ir Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijoje. Aiškintasi, ar išorinio uosto statyba siejama tik su kinais. A. Vaitkus teigia, kad tiek dabar dirbančios uoste kompanijos, tiek ateinančios naujos į išorinį uostą turėtų lygias teises, nes visiems uosto naudotojams turi būti užtikrintos vienodos sąlygos. Ne mažiau svarbu, anot uosto vadovo, Europoje išlaikyti saugias kapitalo proporcijas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"