TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kinų ketinimai – į naudą energetiniam saugumui

2015 12 16 6:00
Pranešama, jog kinai ketina investuoti iki 400 mln. eurų ir įsigyti kontrolinį KTE akcijų paketą. LŽ archyvo nuotrauka

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje gana daug triukšmo sukėlė Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) Pekine pasirašytas susitarimas su Pekino energetikos investicijų holdingu.

Pranešus, jog kinai investuotų iki 400 mln. eurų ir ketina įsigyti kontrolinį KTE akcijų paketą, pasigirdo nuomonių, kad toks projektas gali būti nekonkurencingas, taip pat suabejota dėl galimybių kogeneracinėje elektrinėje kūrenti anglis.

KTE atstovai skelbia, kad jiems rasti investuotoją padėjo konsultacinė bendrovė „Energetikos investicijos“, kuriai vadovauja buvęs AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius technikos mokslų daktaras Aloyzas Koryzna. Jis teigia, kad Kauno projektas turėtų įtakos visai Lietuvos energetinei sistemai.

Aloyzas Koryzna: „Pastaruosius kelerius metus pas mus buvo statomi tik maži biokuro vandens šildymo katiliukai.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

– Jūs dvejus metus vadovavote „Lietuvos energijai“, tad gerai pažįstate šalies energetikos ūkį. Kodėl naujos kogeneracinės elektrinės projektas sukėlė tiek triukšmo?

– Mano nuomone, tai emociniai, ne techniniai ir ne ekonominiai vertinimai. Tai, kad sulaukėme tiek dėmesio, yra gerai – vadinasi, projektas tikrai neeilinis. O jeigu ramiai ir racionaliai pažiūrėtume, Pekino energetikos investicijų holdingo (PEIH) atėjimas vienareikšmiškai naudingas ne tik mūsų valstybei, bet ir visam regionui. Į Lietuvą žengtų holdingas, kuriame dirba beveik 3 kartus daugiau žmonių nei visose „Lietuvos energijos“ grupės įmonėse, o valdomas turtas gerokai didesnis nei visos „Lietuvos energijos“ turtas. Tai labai pajėgus investuotojas, mokantis planuoti dešimtmečius į priekį, galintis greitai bei efektyviai realizuoti tokius projektus, kokie valstybinėms Lietuvos įmonėms būtų arba per brangūs, arba per sudėtingi. Pažįstu mūsų energetikos ūkį. Nauja iki 350 MW galios kogeneracinė elektrinė pagamintų apie 20 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Ir gamintų po 2020 metų, kai mūsų kaimynai tikrai nebeturės tokios pigios elektros energijos, kokią turi dabar. Be to, reikia įvertinti, kad tokios stambios įmonės atėjimas sudarys sąlygas pritraukti ir kitų investicijų iš Kinijos į Lietuvą, visų pirma į Kauną. Šiomis galimybėmis susidomėjo Kauno savivaldybės atstovai.

– Apie tai, kad švedai uždarys savo branduolines elektrines, jau kalbėta. Tačiau oficialių Lietuvos energetikos pareigūnų teigimu, skandinavai turi hidroenergijos, plėtoja atsinaujinančių šaltinių energiją. Argi jie turėtų jausti energijos deficitą?

– Taip, skandinavai turi skirtingų elektros gamybos galimybių. Tačiau yra keli niuansai: hidroelektrinės nėra stabiliai energiją gaminantys įrenginiai – tai priklauso nuo sezoniškumo, kritulių kiekio ir kitų kriterijų. Lygiai taip pat, kaip ir vėjo ar saulės jėgainės. Taip, žalia energija labai reikalinga mums visiems. Tačiau stabiliam energijos srautui užtikrinti reikia turėti skirtingų gamybos rūšių. Kogeneracinės elektrinės – viena jų, ir ji pati lanksčiausia, nes tai nebrangūs įrenginiai, palyginti su atominėmis, saulės, vėjo ar biokuro elektrinėmis. Lanksčios, nes apskaičiavęs investicijas gali planuoti, kas kiek laiko galima juos keisti. Pavyzdžiui, pastatai ir naudoji 25–30 metų vienus įrenginius, paskui gali juos keisti efektyvesniais arba pasirinkti kitą kurą naudojančius įrenginius. Taip dabar daro vokiečiai – jie senas ir nebe efektyvias anglimis kūrenamas elektrines keičia naujomis, moderniomis ir efektyviomis. Tokiomis, kurios į aplinką neišmeta jokių kietųjų dalelių. Vokiečiai planuoja, kad naujosios anglių elektrinės veiks apie 30 metų. Paskui jas toje pačioje vietoje keis atsinaujinanti energetika. Manau, ir mes turėtume galvoti apie panašius pragmatiškus projektus.

– Tačiau kalbos apie anglis kelia labai daug emocijų.

– Taip yra dėl nežinojimo arba nenoro palaukti ir susipažinti su išsamia informacija. Anglių deginimo galimybę (galimos kelios kuro alternatyvos) nagrinėjame todėl, kad tai šiuo metu pigiausias kuras pasaulyje.

Šiuo metu Europos Sąjungoje nustatyti labai griežti teršalų išmetimo normatyvai jėgainėms, naudojančioms iškastinį kurą, o Kinijoje neseniai įsigaliojo jėgainių išmetalų reikalavimai, netgi griežtesni už esamus Europos Sąjungoje, taigi kinai savo technologijas jau pritaikė prie naujų sąlygų.

Vaizdžiai sakant, deginant anglis, į atmosferą išmetamos CO2 dujos, tačiau azoto ir sieros junginiai, kietosios dalelės išgaudomos reguliuojant degimo procesą bei panaudojant filtrus ir kitus įrenginius. Visos degimo proceso atliekos – pelenai, šlakas, gipsas sertifikuojamos kaip antrinės žaliavos ir visiškai panaudojamos statybos pramonėje. Taigi pavojaus gamtai deginant anglis nėra, vienintelė problema – CO2 išmetimai, kurie, atrodo, dar bus sugriežtinti po Paryžiaus konferencijos.

Tačiau yra galimybių panaudoti ir CO2, mes nagrinėjame galimybes jėgainės išmetamą CO2 panaudoti dumbliams auginti. Norint užauginti vieną toną dumblių reikia sunaudoti 1,8 tonos CO2. Iš dumblių galima išgauti biologinį dyzeliną arba juos panaudoti pašarų, maisto, vaistų pramonėje. Dumblių auginimo ir perdirbimo tyrimai aktyviai vykdomi visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje (Vilniaus universitete, Kauno technologijos universitete ir Lietuvos energetikos institute). Pasaulyje jau naudojamos pramoninės dumblių auginimo ir perdirbimo technologijos. Tai galėtų tapti viena reikšmingų naujų pramonės šakų Kaune.

– O kaip dėl projekto ekonominio pagrįstumo?

– Tam, kad kas nors galėtų kompetentingai kalbėti apie ekonominį pagrįstumą, reikia prieš akis turėti projektą, skaičiavimus, investicines galimybes ir investuotojų planus. Tie, kas jau dabar pradėjo vertinti projektą, neturi nė vieno iš mano minėtų duomenų.

Pastaruosius kelerius metus pas mus buvo statomi tik maži biokuro vandens šildymo katiliukai. Juos stačiusių verslininkų logika buvo tokia: įdedu kelis milijonus eurų ir tikiuosi per 2–3 metus juos susigrąžinti, o dar per 2–3 metus uždirbti. Ir jokio požiūrio į perspektyvą, jokios kogeneracijos. Pagal Lietuvos energetikos strategiją, pirmiausia reikia gaminti elektrą naudojant bet kokį kurą, o šiluma naudojama kaip antrinis produktas.

Kai investuojama 300–400 mln. eurų, ir tai daro holdingas, turintis elektros gamybos įrenginių, net 5–6 kartus galingesnių, nei šiandien yra visoje Lietuvoje, jis skaičiuoja 20–50 metų į priekį. Tada ir investicijų atsiperkamumas, ir pelningumas jau vertinamas kitaip.

Kinai moka ir analizuoti, ir prognozuoti. Jie mato, kad mūsų regione po 2020 metų pritrūks elektros. Ir žino, kad su savo finansiniais pajėgumais gali pradėti verslą Lietuvoje, Lenkijoje bei kitose ES šalyse. Dabar dar dėl anglių. Pirmiausia norėčiau, kad kiti save gerbiantys specialistai neskubėtų daryti išvadų ar beatodairiškai pultų ginti trumpalaikių verslo interesų. Šiandien turime puikią progą sėsti prie stalo ir diskutuoti.

Vokiečiai, turėdami stipriausią ekonomiką Europoje, skaičiuoja labai pragmatiškai – šalis privalo turėti konkurencingą energiją gera kaina, kitaip negalės konkuruoti su kitomis šalimis. Todėl šiuo metu daugiau kaip 40 proc. elektros energijos generuoja naudodami anglis, rekonstruoja senas anglių jėgaines, stato naujas ir planuoja kelis dešimtmečius jas naudoti.

Ką šiandien turi Lietuva? Jungtis? Puiku, tai labai reikalinga. Tačiau ką mes patys galime pasiūlyti, kad galėtume turėti įtakos tomis jungtimis ateinančios energijos kainai? Kaip įvykdysime reikalavimus sinchroniškai prisijungiant prie Vakarų Europos kontinentinių tinklų, kai Baltijos valstybių energetikos sistema turės dirbti autonomiškai? Jungsime savo senas nenašias jėgaines, jei dar kurios nors bus likusios, ir mokėsime didžiulėmis kainomis?

Šiuo metu beveik nieko neturime – turime labai brangius įrenginius Elektrėnuose, jų gaminama elektros energija tokia brangi, kad naudojami tik avariniais atvejais, Vilniaus ir Kauno termofikacinės jėgainės, ko gero, bus uždarytos jau nuo kitų metų pradžios.

Tad gal pakeiskime situaciją taip, kad mūsų energetinė nepriklausomybė būtų dar tvaresnė. Nauja, efektyvi ir labai moderni kogeneracinė elektrinė būtų labai svari atsvara.

– Kada apsispręsite dėl kuro rūšies?

– KTE generalinis direktorius jau minėjo, kad šiuo metu ant derybų stalo guli trys variantai – dujos, anglys ir biokuras. Suprantame, kad dujos ir biokuras būtų priimtiniausi variantai. Tačiau svarstoma viskas. Tikiu, kad sprendimas bus priimtas per du tris mėnesius. Be to, norėčiau atkreipti dėmesį į kinų investuotojų poziciją – kinų delegacijos vadovas praėjusią savaitę Kaune aiškiai išsakė mintį, kad bus statoma tokio tipo jėgainė, kuriai pritars Kauno gyventojai, miesto ir valstybės vadovai ir kuri visiškai atitiks ES direktyvų reikalavimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"