TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kinus į darbą kviečia per pažintis

2010 10 04 0:00
Kinijos piliečiai į Lietuvą paprastai atvyksta pagal darbdavio kvietimą, gavę leidimą atlikti konkrečias pareigas.
LŽ archyvo nuotrauka

Norą laikinai apsigyventi Lietuvoje kasmet pareiškia apie 300 kinų. Šios šalies žmonės dažniausiai atvyksta į mūsų kraštą užsidirbti gamindami maistą arba prekiaudami.

Šiemet išduoti 1169 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje. Iš jų tik 89 - kinams. Gerokai daugiau nei pusė šių leidimų - 59 - išduota dirbti restoranų virėjais. Tai pranešė darbo birža.

Daugiausia kinų imigravo į Lietuvą 2008 metais. Mūsų šalies Migracijos departamento duomenimis, tada buvo gauti 649 kinų prašymai laikinai apsigyventi mūsų krašte. Tais metais, darbo biržos duomenimis, buvo išduoti net 546 leidimai kinams dirbti Lietuvoje. Beveik ketvirtadalis jų ruošė maistą - prieš porą metų leidimus dirbti tokį darbą gavo apie 124 virėjai.

Atsiveža kulinarų

"Kai kas Lietuvoje klaidingai mano, kad imigrantai vagia darbo vietas nedarbo išvargintame krašte. Tačiau, atidarius naują kinų restoraną, jame dirba tik pora kinų tautos atstovų, o kartu su jais darbo gauna būrys lietuvių", - LŽ tikino Jūratė Vang, kelis kinų restoranus turinčios kompanijos "Vanlifa" direktoriaus pavaduotoja. Ji mano, kad lietuvių kulinarų, kurie specializuotųsi gaminti kinų maistą, trūksta, todėl ir samdomi kinai. Pagal Europos Sąjungos (ES) principą tik tada galima kviesti darbuotoją iš ES nepriklausančios, vadinamosios trečiosios šalies, jeigu neatsiranda nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris galėtų dirbti siūlomą darbą.

Pasirodo, nėra lengva užduotis susirasti ir iš tokios tolimos šalies pasikviesti į darbą Lietuvoje tikrai gerą specialistą. J.Vang pasakojo, kad tai dažniausiai daroma per pažintis arba teiraujamasi tos šalies kulinarijos mokyklose. "Kad kviečiamą žmogų iš Kinijos prikalbintum atvykti į Lietuvą, taip pat reikia pažinčių ar rekomendacijų - jie bijo galimos apgaulės, todėl bet kaip ir bet kur nevažiuoja", - pasakojo moteris.

J.Vang žodžiais tariant, neišmintinga samdyti kinus iš pietinių Kinijos regionų. Mat šie esą įpratę gauti geresnius atlyginimus, todėl atvykę į Lietuvą jais nesitenkina ir taikosi pabėgti į Vakarų Europą. O šiaurinės Kinijos gyventojai esą skurdesni, todėl ir lietuviškas atlyginimas jiems patinka.

Beje, didžiausioje šalies turgavietėje Gariūnuose yra daug kiniškų prekių, bet, priešingai nei daug kas mano, nerasite pačių kinų. "Nėra pas mus kinų, yra vietnamiečiai", - LŽ teigė UAB "Jurgena" administratorius Vytautas Miškinis. Pasak jo, kadaise, turgaus gyvavimo pradžioje, kinai čia taip pat dirbo. Dabar, administratoriaus nuomone, jų nėra, nes norint prekiauti turguje, reikia įsigyti verslo liudijimą.

Užsidirba būstui

J.Vang neigia lietuvių baimę kurstantį mitą, kad į mūsų šalį paskui įdarbintus kinus plūsta imigrantų lavina, kai vienas atvykėlis paskui save neva pritraukia dar tuziną giminaičių. J.Vang teigia, kad tai draudžia įstatymas. Migracijos departamento duomenimis, vos 1-2 proc. imigrantų iš Kinijos atvyksta su šeimomis. "Jie čia, Lietuvoje, mato laikiną darbo vietą, kurioje užsidirba pinigų ir grįžta namo, retas pasilieka", - komentuoja J.Vang. Jos žiniomis, kinai, grįžę namo iš darbo svečiose šalyse, dažniausiai perka naują būstą.

Ponia Jūratė LŽ pasakojo, kad Vilniuje dirbantys atvykėliai iš Kinijos daugiausia mokosi kalbėti rusiškai ir lenkiškai. O kituose šalies regionuose dirbantys kinai bando kalbėti ir lietuviškai. Tačiau moteris neslepia, kad net ir tokios pastangos pritapti mūsų krašte ne visada padeda. Esą jų pasirodymo vietose sulaukiama daug vietos gyventojų šnairų žvilgsnių ir net muštynių su vietiniais "patriotais".

Verslo sąlygas suvienodina inspektoriai

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, kinų restoranus ir parduotuves laiko neišvengiamais konkurentais. Jos įsitikinimu, lietuvių verslininkų nepasitenkinimą kelia didžiausių investicijų iš Kinijos sulaukianti sritis - prekyba.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų balandį Kinijos investicijos Lietuvoje siekė 8,7 mln. litų, iš to didžiausia dalis - 3,8 mln. litų teko didmeninei ir mažmeninei prekybai.

Z.Sorokienės įsitikinimu, kinų prekybos centruose gausu veiklos pažeidimų: ji girdėjusi, kad ten nenaudojami kasos aparatai, neišduodami čekiai, nenurodoma prekių kiniškos kilmės. Ji pasakoja, kad tai paskatino lietuvius smulkiuosius verslininkus kreiptis į valstybės institucijas ir inicijuoti patikrinimų bangą kinų prekybos įmonėse. Asociacijos pirmininkė tikina, kad Lietuvos verslininkai nesiekia išstumti kinų iš rinkos, tik skatina juos užsiimti teisėta veikla ir nori vienodų konkurencijos sąlygų.

Faktai

Krizės išvakarėse Lietuvoje laikinai dirbo gerokai daugiau kinų nei dabar. Daugiausia - statybos sektoriuje. Pernai juos pakeitė kinai verslininkai ir prekybininkai - Lietuvoje buvo įsteigta beveik trisdešimt kiniškų aprangos ir tekstilės parduotuvių. Jos buvo atidarytos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje, veikė Alytuje, Mažeikiuose, Marijampolėje ir mažesniuose miestuose.

Nekintanti kinų veiklos sritis buvo ir lieka maitinimo įstaigos, kur dirba kinai virėjai.

2007 metais, kai visose srityse trūko darbuotojų, Klaipėdos uosto įmonės pradėjo dairytis specialistų ir Kinijoje. Kelios kinų grupės į Lietuvą atvyko 2008 metais ir 2009 metų pradžioje. Tačiau atėjus pasaulinei krizei šių darbuotojų laivų gamyklose sumažėjo.

Kaune ir Vilniuje nekilnojamojo turto rinkos pakilimo metu 2007-aisiais dirbo ne vienas šimtas kinų statybininkų. Buvo kilę keli incidentai dėl Kinijos piliečių, kurie atvykę į Lietuvą negavo pažadėto darbo ir pinigų, kai kuriems būdavo nemokama už darbą.

Migracijos specialistų žiniomis, į Lietuvą per tarpininkus atvažiuojantys dirbti kinai 2008 metais už tokią galimybę mokėdavo po 35-40 tūkst. litų. Jie tikėdavosi Lietuvoje gauti 2 tūkst. litų, tačiau kai kurie įkliūdavo į sukčių pinkles arba teuždirbdavo po 200-300 litų per mėnesį.

Ne visais atvejais įsidarbinantys užsieniečiai privalo kreiptis leidimo į darbo biržą, todėl ši neturi duomenų, kiek kinų dirba prekybos sektoriuje. Kinijos piliečiai į Lietuvą paprastai atvyksta pagal darbdavio kvietimą, gavę leidimą atlikti konkrečias pareigas. Pagal galiojančius įstatymus leidimai yra nepratęsiami, ir užsienietis po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos.

Bet kinai ieško būdų, kaip teisėtai pasilikti šalyje. Dažniausiai jie įkuria nuosavas maitinimo arba prekybos įmones. Tokiems savininkams nereikia darbo biržos leidimo norint ką nors įdarbinti. Tad jie save įdarbina toje pačioje virtuvėje arba parduotuvėje ir tęsia veiklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"