TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?

2013 04 03 13:18
Reuters/Scanpix nuotrauka

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius nei tikėtasi.

Didžiulė dalis investicijų, kurias paveiks naujasis Kipro gelbėjimo planas, yra būtent rusiškos kilmės. Taip nuo 40 iki 100 proc. vertės sieksiančios rinkliavos užguls rusiško kapitalo sąskaitas. Iš esmės patvirtintas Kipro gelbėjimo planas bus gerokai skausmingesnis Rusijos bendrovėms nei taip smarkiai sukritikuotas pirmasis variantas.

Statistika – apgaulinga

Daugiausia neaiškumų dėl Kipro krizės mastų Rusijos investuotojams kelia statistinių duomenų tikrumas. Rusijos gyventojams priklauso didžiausia užsienio kilmės indėlių dalis Kipro bankuose – 2012 m. pabaigoje stambieji rusų indėlininkai iš viso laikė 19 mlrd. JAV dolerių indėlių. Šis skaičius neatspindi tikrosios padėties – realus indėlių skaičius gali būti gerokai didesnis, kadangi nemažai rusiškos kilmės kapitalo lėšų pervesta per Europos Sąjungos (ES) šalis: Didžiąją Britaniją, Nyderlandus, Liuksemburgą ir kitas.

Kiek iš tikrųjų nuostolių patirs Rusijos investuotojai, paaiškės tik po pusmečio ar metų. Tikėtina, kad nemažai nuostolių bus patirta Kiprui įgyvendinus tam tikras kapitalo kontrolės priemones. Jomis siekiama apsaugoti šalį nuo staigaus kapitalo pasitraukimo, paskutinėmis kovo dienomis Kiprui atnaujinus bankų sektoriaus veiklą. Prognozuojama, kad ilguoju laikotarpiu Rusijos finansų sektorius patirs daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių nuostolių, šalies korporacijoms sustabdžius paskolų grąžinimą per turimas sąskaitas Kipro bankuose.

Rusija pasiruošusi atremti iššūkius

Rusijos ekonomika turėtų atsilaikyti Kipro problemų keliamam spaudimui, nes bankų (ypatingai valstybinių) politinis užnugaris išliks stiprus, o šalies centrinis bankas yra pasiruošęs bet kada užtikrinti pakankamą bankų sektoriaus likvidumą.

Rusijos politikai atmetė bet kokią galimybę finansiškai paremti Kiprą ir pradėjo svarstyti 2011 m. suteiktos 2,5 mlrd. eurų 4,5 metų trukmės paskolos restruktūrizaciją. Kovo viduryje Kiprui nepavyko sutarti su Rusija dėl šaliai suteiktos paskolos termino pratęsimo ir metinių palūkanų normos sumažinimo dviem procentiniais punktais iki 2,5 proc. Rusijos žinutė yra aiški – nėra jokios garantijos, kad naujai suteikta finansinė parama bus kada nors grąžinta, kai ES bankininkystės sektoriuje vyksta precedento neturintis atvejis.

Rumunijai naudos nebus

Rumunijos oficialūs asmenys ramina investuotojus teigdami, kad ši šalis tiesiogiai nėra priklausoma nuo Kipro problemų. Nacionalinės naujienų agentūros duomenimis, Rumunijos verslas yra įsteigęs apie 5100 ofšorinių bendrovių, registruotų Kipre, o rumunai sudaro trečią pagal dydį imigrantų bendruomenę Kipre po graikų ir britų. Rumunija jau yra nukentėjusi nuo Graikijos bankinio sektoriaus problemų, todėl finansinės problemos Kipre padėties tikrai nepagerins. Kita vertus, Rumunijos bankinis sektorius yra gerokai mažesnis nei Kipro – jis sudaro apie 70 proc. Rumunijos BVP, o tai atitinka vis garsiau skambančią ES lyderių nuomonę, kad bankinis sektorius turi atitikti šalies ekonominį potencialą.

Komentarą parengė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"