TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Kitąmet gyventojų mokesčių našta mažės nežymiai

2013 12 03 11:33
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Didžiosios dalies dirbančių šalies gyventojų sumokama mokesčių suma kitais metais, palyginus su 2013-aisiais, mažės, bet nežymiai. Skaičiuojant nuo darbo užmokesčio fondo, mažiausiai uždirbantiems mokesčių našta palengvės 1 proc. punktu, o aukštesnes pajamas gaunantiems mokesčiams tenkanti pajamų dalis sumažės, tik jei jie turi vaikų. Tai parodė lapkričio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.

Šiais metais 1000 litų neatskaičius mokesčių gavusio netaupančio ir finansinių įsipareigojimų neturinčio gyventojo atveju pagrindiniams pajamų ir vartojimo mokesčiams buvo skirta 54 proc. darbo užmokesčio fondo (1312 Lt/mėn.), apimančio darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, arba kiek daugiau nei 700 litų per mėnesį. Tuo tarpu vidutinį mėnesio atlyginimą - 2305 litus neatskaičius mokesčių – uždirbusio gyventojo mokesčių dalis nuo darbo užmokesčio fondo – 3024 litų - siekė 57 proc. arba 1728 litus.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, įvertinus 2014 m. numatytus mokesčių pakeitimus, prognozuojama, jog mažiausiai uždirbantys mokesčiams skirs 13 litų, o vidutinį darbo užmokestį gaunantys - 11 litų per mėnesį mažiau.

„Nuo kitų metų pradžios mokesčiams tenkanti pajamų dalis mažės dėl 100 litų augančio neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD). Vis dėlto jo poveikį grynųjų pajamų padidėjimui gali pajusti ne visi, nes kitų metų pavasarį taip pat didėja akcizai alkoholiui ir tabakui. Tad negalintiems atsisakyti žalingų įpročių, gali tekti papildomas pajamas, kurias lems NPD didėjimas „paaukoti“ išlaidų dėl padidėjusių akcizų kompensavimui“, − komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Dėl NPD sukuriamo mokesčių progresyvumo uždirbančiųjų daugiau nei 3850 Lt per mėnesį mokestinė našta mažės tik tuo atveju, jei asmuo ar šeima augina nepilnamečių vaikų. Mat papildomas NPD, taikomas tik tėvams auginantiems nepilnamečius vaikus, nuo 2014-ųjų sausio 1 d. didės 100 litų – iki 200 litų už pirmą vaiką.

„Skaičiuojama, kad dėl papildomo NPD didėjimo šeimos, kurią sudaro du suaugusieji, gaunantys vidutinius darbo užmokesčius, ir vienas nepilnametis, mokesčiams tenkanti pajamų dalis, palyginus su šiais metais, sumažės beveik 1 proc. punktu arba 27 litais. Tai nedidelis pokytis, tačiau ir šios sumos nederėtų „pamesti“ kasdienių išlaidų eilutėse ar išleisti žalingų įpročių finansavimui“, − sakė O.Bložienė.

Jos teigimu, mažiau vartoja, taigi ir mažiau mokesčių sumoka, turintys finansinių įsipareigojimų ar taupantys. „Todėl bene racionaliausias būdas išnaudoti grynųjų pajamų padidėjimą, kuris prognozuojamas ne tik dėl NPD pokyčių, bet ir dėl vidutinio darbo užmokesčio augimo bei teigiamų tendencijų darbo rinkoje, yra kaupimas, pavyzdžiui, pensijai“, − teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.

Asmeninių finansų instituto ekspertų skaičiavimais, vidutinį darbo užmokestį gaunantis lietuvis per mėnesį 369 litus arba 16 proc. bruto atlyginimo sumoka pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 320 litų gyventojo pajamų mokesčio (GPM), 138 litus privalomojo sveikatos draudimo įmokos (PSDĮ), 112 litų akcizų ir 69 litus mokesčio Sodrai formomis. Tačiau didžiausią sumą – beveik 719 litų - sudaro darbo jėgos mokesčiai, kuriuos už darbuotoją sumoką darbdavys.

„Šiais metais Pasaulio banko iniciatyva atlikta mokesčių analizė parodė, kad iš 185 pasaulio šalių, kurias jie analizavo, tik 13-oje darbo jėgos mokesčiai, kuriuos moka darbdaviai, yra didesni nei Lietuvoje. Aukštas darbo jėgos apmokestinimas trukdo ne tik investicijų į šalį pritraukimui, bet taip pat neigiamai veikia ir darbo jėgos pasiūlą, paklausą, darbo rinkos skaidrumą ir pan.“, − sakė O.Bložienė.

Jos teigimu, NPD didinimas yra tik nedidelis žingsnis teisinga kryptimi mažinant darbo jėgos mokestinę naštą. „Tačiau šiuo atveju ji šiek tiek mažėja tik mažiausias pajamas gaunantiems bei nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms, todėl reikia ieškoti būdų, kaip šią naštą sumažinti ir daugiau uždirbantiems, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Tai skatintų darbdavius kurti geriau apmokamas, aukštesnės kvalifikacijos darbo vietas, o darbuotojus pasilikti dirbti Lietuvoje“, – teigė finansų ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"