TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda bandys judinti žemės rinką

2015 12 21 6:00
Klaipėdos senamiestyje pilna pastatų vaiduoklių ir piktžolėmis apaugusių sklypų, kurie buvo parduoti ar išnuomoti prieš dešimtį ar daugiau metų, tačiau iki šiol investicijų nesulaukę. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Vangūs uostamiesčio ir puikūs Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto reikalai atspindi gyventojų atsitraukimą nuo pramonės. Merdinti Klaipėdos miesto istorinė dalis investicijų nesulaukia ir dėl sustabarėjusių teisės aktų.

Bendrovės „SWECO“ atlikto tyrimo duomenimis, Klaipėdos mieste daugiabučių namų statybos tempai 2013–2014 metais smarkiai sulėtėjo, baigtų statyti butų naudingasis plotas nukrito iki maždaug dešimties tūkstančių kvadratinių metrų. O Klaipėdos rajono savivaldybė, nors daugiabučių ten nestatoma visai, pagal vieno ir dviejų būstų pastatus uostamiestį lenkia kelis kartus. Todėl lyginant savivaldybes pagal naujų butų skaičių, 2013 metais rajone įgytas gyvenamųjų namų statybos pagreitis ima badyti miesto politikų akis. Pernai šalia Klaipėdos pastatyti 466 butai, mieste – 347, nors tuščių sklypų gyvenamajai statybai ir suplanuotų kvartalų uostamiestyje nestinga.

Užduotis – atsijoti vaiduoklius“

Priemonių pritraukti investuotojų į NT rinką ieškantis Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas, pasižvalgęs po apmirusį senamiestį, jau ne pirmą kartą svarsto, kaip mieste išlaikyti gyventojus.

Administracijos prašoma per 2016 metus privatizuoti suplanuotus sklypus Giruliuose netoli geležinkelio, prie Girulių miško Lanrenciškių kvartale bei prie Šiaurės prospekto. Taip pat siūloma išnuomoti 99 metams išskirtinius sklypus Smiltynėje, kur pagal detalųjį planą numatyta atkurti istorinius pastatus, karčemą ir Strandhalę (kavinę restoraną), bei Junkerių kvartalą senamiestyje, Tomo g. 26.

Klaipėdos senamiestyje pilna pastatų vaiduoklių ir piktžolėmis apaugusių sklypų, kurie buvo parduoti ar išnuomoti prieš dešimtį ar daugiau metų, tačiau iki šiol investicijų nesulaukę. Kad panašus likimas neištiktų naujų aukcionui perduodamų NT objektų, į nuomos sąlygas siūloma įrašyti papildomų reikalavimų. „Galėtume nustatyti konkrečias sklypų nuomos sąlygas. Pavyzdžiui, gauti statybos leidimą per 3 metus, jei objektas nepastatomas per 7 metus, sutartį nutraukti“, – posėdyje kalbėjo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas. Jam antrinęs Valdemaras Anužis pasitarime dalyvavusios Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjos Saulenės Narkuvienės klausė: „Jei miesto centre išnuomotame sklype auga meldai, negi nėra jokio sutarties nutraukimo būdo? Dabar senamiestis atrodo lyg būtų išdaužytais dantimis“.

S. Narkuvienė teigė, kad atsijoti spekuliantus sklypus pardavinėjant – neįmanoma, apriboti savininkus neleidžia teisės aktai. Galimybė įrašyti papildomų reikalavimų yra tik nuomos sutartyse, tačiau iki šiol to nebuvo daroma. „Apleistų sklypų savininkams surašomi protokolai, šie susimoka pusę baudos ir kurį laiką gyvena ramūs. Bandėme nutraukti sutartį su Tilžės gatvės kampo nuomininku, nuėjome iki kasacinio teismo, bet bylą vis tiek pralaimėjome“, – dėstė praktiką valdininkė.

Ji pastebėjo, kad valstybės politika – žemę parduoti, nes gaunama didelė kaina, pusė pinigų keliauja į valstybės, pusė – į savivaldybės biudžetą. Tačiau S. Gentvilas atkirto, kad Klaipėdos savivaldybė nesiekia gauti kuo daugiau pinigų, nes tikslas – atgaivinti senamiestį ir užstatyti namais kvartalus. Užsienyje vyrauja praktika objektus turistinėse ar istorinėse vietose parduoti už simbolinę kainą, kad į juos ateitų investicijos. Lietuvoje, pasak S. Narkuvienės, dėl tokio modelio tektų kreiptis į Seimą.

Rajone gyventi geriau

NT rinkos atstovai Klaipėdoje įžvelgia disbalansą tarp investicijų į pramonę ir miesto objektus.

Klaipėdoje praėjusią savaitę vykusioje diskusijoje apie regiono plėtrą kalbėta, kad praėjusiais metais iš daugiau kaip 460 mln. eurų investavusių 150 verslo subjektų (kiekvienas – ne mažiau kaip milijoną eurų), daugiausia – į paslaugų sektorių, į Klaipėdą nukreipė tik tik aštuntadalį šių pinigų.

Uostamiestis pralaimi konkurencinę kovą dėl investicijų netgi artimiausiems kaimynams, o viena iš priežasčių – nepatrauklūs pastatai. Iš anksto baiminamasi, kad iš didžiausių uostamiestyje numatomų 2016 metais parduoti objektų, buvęs policijos pastatas Jūros g.1, neseniai tapęs nenaudojamu ir turintis paveldosauginių apribojimų, investuotojų gali nesudominti, jeigu administracinė paskirtis nebus pakeista į komercinę ar mišrią. Panaši situacija ir dėl kito policijos pastato prie „Akropolio“. Tačiau pakeisti pastatų paskirtį būtų įmanoma tik parengus naują Bendrąjį planą, kurį tvirtinti numatoma 2018 metais. Todėl yra didelė tikimybė, kaip rodo kitų Turto banko pardavinėjamų pastatų patirtis, kad šiemet policijos padalinius sukėlus į vieną naują pastatą, Klaipėdoje padaugės namų vaiduoklių.

Nors diskusijoje dalyvausi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė ragino NT vystytojus nebijoti įsigyti kultūros vertybėms priskirtų pastatų, kurių restauravimui investuotojai gali gauti iki 100 proc. lėšų kompensacijų, vargu ar tai kam nors Klaipėdoje įkvėpė optimizmo.

Didėjant kontrastui tarp kapitalo svorio uoste ir investicijų miesto savivaldybėje, kuri šiemet net nepaveja pajamų plano dėl prasto gyventojų pajamų bei NT mokesčio surinkimo, neabejojama, kad politikų nepasitenkinimas dėl gyventojų persikėlimo į priemiesčius ir pajamų ištekėjimo į rajoną aštrės vis labiau.

Šiemet atliktame Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrime, nustačiusiame savivaldybių indeksus, buvo pažymėta, kad Klaipėda praranda investuotojų susidomėjimą, ir tai viena iš priežasčių, kodėl uostamiestis, kelis metus pirmavęs, šią poziciją užleido Vilniui.

O tarp mažųjų savivaldybių Klaipėdos rajonas reitinge pakilo – kartu su Kauno rajonu Klaipėdos rajono savivaldybė surinko daugiausia balų. Ir sėkmė slypi ne tik tame, kad pavyko privilioti užsienio investicijų, bet ir ta, kad gyventojų rajone per metus, kaip suskaičiavo tyrėjai, padaugėjo 1,5 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"