TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda ieško vietos žuvų turgui

2013 01 25 6:21
Klaipėdos žvejai, pasidairę į užsienio uostų žuvų turgelius, nori, kad uostamiestyje atsirastų vieta, kur galima būtų paragauti ką tik išrūkytų ar iškeptų žuvų. /Vidos Bortelienės nuotrauka

Ar žvejyba Baltijos jūroje ir prekyba žuvimis yra verslas, ar kažkas daugiau nei pinigai, ką galima priskirti etniniam tapatumui ir kultūros tradicijai - Klaipėdoje diskutuojama daugybę metų?

Miestiečių priekaištus, kad pernai pavasarį prie Pilies tilto pradėta prekyba šviežiomis žuvimis vyksta ne kasdien ir vos po kelias valandas, žvejai atremia apgailėtina verslo būkle - seni surūdiję laivai, esant smarkesniam vėjui, iš uosto nė negali išplaukti.

Klaipėdos žvejai tikina padarę viską, kas įmanoma: teikę paraiškas ES paramai ir įsigiję dvi po 250 tūkst. litų kainuojančias parduotuves su ratais, kurių viena kasdien stovi uostamiestyje prie Pilies tilto, kita - trečiadieniais ir šeštadieniais prie "Akropolio".

Prekyba vyksta pernelyg trumpai, nes žuvys greitai išparduodamos. Tai skatina žvejus ieškoti stacionaraus paviljono su saugyklomis ir galimybe ten pat žuvį rūkyti bei kepti.

Dairosi į pastatą

Jūrinės kultūros koordinacinei tarybai, kurią sudaro nusipelnę Klaipėdai žmonės, prekybos šviežia žuvimi koordinatorius Mindaugas Rimeikis išdėstė žvejų pageidavimą turėti prekybai šiltą pastogę.

Jis priminė, kad kartą buvo prašoma miesto tarybos narių kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl Senosios Smiltynės perkėlos pastato perdavimo miestui, bet atsako negauta. Žvejai išgirdo tik Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko nuomonę, kad savivaldybė pirkti pastato neketina.

Senosios Perkėlos pastatas stovi tuščias jau porą metų, kai buvo nuspręsta keltų švartavimo vietą perkelti į kitą Danės pusę prie Šiaurės rago. Už jį prašoma 4 mln. litų. Įvertinę pastato būklę ir reikalingas investicijas verslininkai tokiu pasiūlymu nesigundo.

Savivaldybės kultūros skyriaus specialistas Vidas Pakalniškis mano, kad ištuštėjusiam senamiesčiui būtina sugrąžinti jo funkcijas.

"Teatro aikštė, kur anksčiau vyko turgūs, dabar - tik graži erdvė. Senamiesčiui reikia žuvų turgaus, ypač jeigu to nori žvejai. Ar galėtų Smiltynės perkėla kartu su pastatu būti įtraukta į šį projektą? - klausė V.Pakalniškis.

Smiltynės perkėlos technikos ir saugios laivybos direktorius Rolandas Bučmys pažymėjo, kad pastato išore bendrovė rūpinasi dėl estetinio vaizdo ir žmonių saugumo. Tačiau rekonstruoti statinio vidų, kad jame atsirastų žuvų turgus, taip pat kavinių, būtų per brangu ir įmonei, ir žvejams, ir savivaldybei. "Pigiau žvejams pastatyti naują pastatą kitoje vietoje", - siūlė R.Bučmys.

Tačiau M.Rimeikis patikino, kad tik Senosios Smiltynės perkėlos krantinės pritaikytos švartuotis žvejų laivams, o pardavus pastatą vargu ar kitas savininkas leistų tai daryti. Turgų patraukus į miesto pusę, laivams įplaukiant tektų kelti tiltus.

Klaipėdiečiai esą pripažįsta žuvis esant šviežias tik tada, kai jos parduodamos iš laivo arba prie upės.

Turgus - privalomas

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sakė, kad ji, kaip ir kiti miestiečiai, džiaugiasi, jog prie Pilies tilto atsirado žuvų pardavimo taškas. Mobilus prekybos būdas populiarus ir kituose kraštuose. Ji mano, kad žvejų organizacijai perdavus panaudai pastatą žuvų kainos nesumažėtų, jis paprasčiausiai pavirstų trečia žuvų prekyviete, nes pastatą išlaikyti visuomeninei organizacijai būtų sunku. "Mes turime palaikyti žvejų iniciatyvą, bet prekybai šviežiomis žuvimis reikia ieškoti kitų variantų", - teigė O.Žalienė.

Tokiai nuomonei pritarė ir Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio "Brabander" kapitonas Valdemaras Vizbaras. "Sezoniškumo vis tiek neišvengsime, todėl reikėtų pasitenkinti vagonėliais. Visame pasaulyje egzistuoja ir stacionarūs žvejų turgūs, ir mobilūs - gausiai žmonių lankomose vietose. Išlaikyti pastatą kažkam brangiai kainuos", - svarstė jūrininkas.

Daugelį metų Baltijos žvejų kolūkiui vadovavęs kapitonas Sigitas Šileris tikino, kad rimta prekyba žuvimis yra verslas, o senamiesčiuose žuvų turgūs dažniausiai būna skiriami turistams. "Tai pramoga, šou - aš pats lankydamasis Hamburge kaskart stengiuosi nueiti į jo žuvų turgų, kuris dirba tik sekmadieniais. Įdomu ten pasistumdyti, gal kišenę kas nukirps. Dar prieš dvidešimt metų buvo siūlyta vieną sandėlį prie Danės paversti žuvų parduotuve. Bet mes jau tada apskaičiavome, kad žvejams ekonomiškai tai nenaudinga. Gal neapsistokim prie to pastato, pripratinkime vartotoją ateiti ten, kur miestui pigiau", - agitavo S.Šileris. Jis siūlo, kad savivaldybės dokumentuose atsirastų griežta nuostata, jog prekyba žuvimis prie Danės upės - privalomas paveldo dalykas.

Žvejų atstovai pasiguodė, kad jau pora metų laukia nesulaukia, kada politikai tesės jiems duotą pažadą, kuris įtrauktas į Pilies uosto krantinių koncesijos sutartį, pasirašytą su bendrove "Klaipėdos laivų remontas". Ten numatyta, kad krantinių operatorius įrengs prekybos žuvimis vietą, bet kada tai bus - neaišku.

"Klaipėdos laivų remonto" direktorius Alvydas Butkus LŽ sakė, kad vieną kartą savivaldybei pateikti prekybos vietos eskizai valdininkams netiko, todėl netrukus bus teikiami antrą kartą. Jis žada, kad jau pavasarį prie Pilies tilto, ten, kur dabar stovi žvejų parduotuvė su ratais, atsiras dengtų prekybos stalų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"