TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda ieškos požeminio vandens

2016 09 22 6:00
Vilhelmo kanalas šiuo metu nenaudojamas laivybai, o vandenvietės apsaugos zona – kliūtis uosto planams. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Mažėjantis Klaipėdos uostamiesčio gyventojų skaičius, žmonių taupumas ir senkantis vandens vartojimas pramonėje gali tapti postūmiu atsisakyti 3-iosios vandenvietės, aprūpinančios pietinius miesto kvartalus Minijos vandeniu. Tai neatitinka Europos reglamentų, bet įrengti naują šaltinį iki šiol trukdė žinybų nesutarimai.

Prieš metus Klaipėdos uosto taryboje atnaujintos diskusijos dėl pietinių teritorijų prie Vilhelmo kanalo, maždaug 290 ha, panaudojimo pagaliau pasiekė praktinių veiksmų etapą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD), pasirašiusi susitarimą su savivaldybės įmone „Klaipėdos vanduo“ ir pasikonsultavusi su Lietuvos geologijos tarnyba, šį mėnesį paskelbė atvirą konkursą pirkti geologinės inžinerijos paslaugas, kurių tikslas – parengti 3-iosios vandenvietės iškėlimo galimybių studiją.

Pasikeitė situacija

Apie 3-iosios vandenvietės likimą ir 24 km ilgio Klaipėdos (Vilhelmo) kanalo perspektyvą kalbama jau du dešimtmečius. Iš pradžių – dėl prastos paviršinio vandens kokybės, vėliau, kai už dešimtis milijonų litų vanduo buvo pagerintas, – dėl plačios apsaugos zonos, skiriančios perspektyvines uosto teritorijas nuo pramoninio užnugario. Tai vienintelė Lietuvoje tokio masto vandenvietė, tiekianti gyventojams chemiškai išvalytą upės vandenį. Tačiau pastarąjį dešimtmetį jo vartojimas mieste sumažėjo perpus.

„Klaipėdos vandens“ duomenimis, 3-iosios vandenvietės projektinis pajėgumas – 40 tūkst. kubų per parą, bet faktiškai vartotojams tiekiama mažiau negu pusė šio kiekio. Todėl savivaldybė, į uosto planus pietinėje dalyje daug metų žvelgusi iš padilbų, šįkart pokyčiams pasirengusi. Su sąlyga, kad už tai neteks primokėti.

„Klaipėdos vanduo“ iš 1-osios ir 3-iosios vandenviečių (2-oji dėl vandens pertekliaus uždaryta 2010 metais) tiekia vandenį ne tik Klaipėdos miestui, bet ir Gargždams, Priekulei bei aplinkinėms gyvenvietėms. „Klaipėdos mieste daugėja tuščių butų, vandens vartojimas mažėja, bet mes kompensuojame tą kiekį naujais klientais rajone. Abi miesto vandenvietės išnaudoja kiek daugiau negu pusę galimybių, per piką – iki 70 procentų. Tokia apkrova jos galėtų veikti dar 20 metų. Bet neprieštaraujame, kad uostas kitoje vietoje mums įrengtų naują vandenvietę, analogišką pagal našumą ir kokybę 3-iajai. Tegul atiduoda raktus, o baldus patys perkeltume. Tokias sąlygas ir surašėme derindami su uostu techninę galimybių studijos užduotį“, – kalbėjo „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius Leonas Makūnas.

2015 metų įmonės veiklos metiniame pranešime nurodyta, kad didesnio vandens pardavimo gyventojams 2016 metais nebeplanuojama, nes paslaugų vartotojų gausėjimas neatsveria gyventojų skaičiaus mažėjimo. Kaip rodo pramonės ir kitų įmonių tendencijas, joms daugiau parduoti vandens taip pat nenumatoma. O sąnaudos šiemet pučiasi: dėl vandens išteklių mokesčio padidėjimo 270 tūkst. eurų ir dėl 5 proc. pakeltų atlyginimų. 2015 metais „Klaipėdos vanduo“ gavo 109 tūkst. eurų grynojo pelno, o šiemet gali patirti nuostolių.

L. Makūnas patikino, kad pirmąjį pusmetį nuostolių pavyko išvengti, bet nepaneigė, jog vanduo gali brangti. Kol kas įmonė nesikreipė į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, nes jos parengtas naujas kainų skaičiavimo modelis vis dar stringa.

Ieškos požeminės gyslos

KVJUD infrastruktūros direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad galimybių studija bus finansuojama uosto lėšomis. Vėliau ketinama ieškoti pinigų kitiems žingsniams. „Pirmiausia turime sulaukti atsakymo, ar galima, o paskui domėsimės, kiek tai kainuos, kokie galimi finansavimo šaltiniai. Reikia varianto, kad vanduo nebrangtų“, – aiškino V. Paukštė. Anot jo, dalis atlaisvintos teritorijos būtų naudojama miesto poreikiams, dalis – uosto.

Priminus, kad vandenvietę norėta iškelti ir prieš 20, ir prieš 10 metų, bet sumanymo atsisakyta dėl kosminės kainos, KVJUD atstovas patikslino, jog anuomet nagrinėti tik paviršinio vandens tiekimo vamzdynu variantai, o šįkart bus ieškoma ir požeminio vandens. Be to, per tą laiką sumažėjo vandens, kurio reikia Klaipėdai, kiekis.

KVJUD konkurso sąlygose reikalaujama pateikti tris alternatyvas: 1) išanalizuoti 50 km spinduliu apie Klaipėdą geriamojo požeminio vandens išteklius, kurių bendras kiekis turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. kubinių metrų per dieną; atlikti vandens analizę, geriamojo vandens ruošimo sąnaudas ir numatyti grėsmes; 2) išanalizuoti paviršinio vandens išteklius, sudėtį ir tiekimo sąnaudas; 3) ištirti kitas geriamojo vandens išteklių tiekimo galimybes. Pritarus vienam iš variantų, reikėtų nustatyti jo plėtojimo sąlygas ir kainas, įvertinti statybos, žemės sklypo ir kitas išlaidas. Trečiasis etapas apimtų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir naudos skaičiavimą. Numatyta darbo trukmė – pusantrų metų (510 dienų).

Uosto planams trukdo ne tiek Vilhelmo kanalas, kurį siūloma pritaikyti turistinei laivybai, o ekologiniai apribojimai, apimantys dalį pietinės uosto plėtros teritorijos, net prie Kuršių marių numatomą statyti rekreacinę valčių prieplauką. Atsižvelgti į juos turėjo ir SGD dujotiekio rangovai. Todėl vamzdžiai buvo kišami po Vilhelmo kanalu ir tiesiami per vandenvietės sanitarinę zoną.

L. Makūno nuomone, ta vieta, kertanti uosto ir komercines teritorijas, tinkamiausia ne tik sandėliams, bet ir gamykloms statyti, kaip daroma kituose moderniuose uostuose. Bet už tai uostas turėtų pasirūpinti vandens tiekimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"