TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda keičia krantinių paskirtį

2011 11 14 8:50

Asmeninis architektų verslas kelia uostininkų nepasitenkinimą ir akvatorijoje skleidžia politinių ratilų. Viešos diskusijos apie bendrus miesto ir uosto valdžios siekius - tik klevo lapas skirtingiems tikslams pridengti.

Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus nariams artimiausiu metu  savo poziciją dėl uosto ekonomikos būtų pravartu išsiaiškinti už uždarų durų. Visuomenė tapo stebėtoja proceso, kai skirtingos viešai reiškiamos nuomonės teritorijų plėtros klausimais kala tarp politikų pleištą.

Liberalų sąjūdžio ideologas Eugenijus Gentvilas, kuriam patikėta tvarkyti uostą ir kuris pagal pareigas pavaldus partijos pirmininkui susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, prakalbo apie veiklos trukdžius ir architektų spaudimą. Nors pavardžių jis nemini, pasigilinus į pretenzijas aiškėja, kad įvairius miesto projektus svarstančios Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) užnugaryje šmėžuoja mažiausiai du jo partijos kolegos - meras Vytautas Grubliauskas ir tarybos narė Ramunė Staševičiūtė, vadovaujanti Teritorijų planavimo komitetui.

Anksčiau nesutarimų būta dėl trijų Baltijos prospekto sankryžų, kurių statyba yra sudedamoji būsimo keleivių ir krovinių terminalo dalis. Projektą, vertinamą 300 mln. litų, stabdo ir brangina savivaldybės specialistų užgaidos vietoj tunelių statyti iškeltas estakadas, kad įvažiuojantieji į miestą matytų Kuršių nerijos panoramą. Trejus metus uosto direkcija rengia ir negali patvirtinti Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Klasco" teritorijos detaliojo plano. O šiuo metu ietys susikryžiavo dėl daugiau kaip 100 mln. litų kainuosiančio naujo muzikinio teatro vietos, nes dabartinis pastatas Danės gatvėje miesto centre - avarinės būklės.

Teatras ant vandens

Prieš keletą metų Vyriausybės nutarimu, Klaipėdos savivaldybei pritariant, iš uosto plano ištrinta įmonės "Laivitė" teritorija vieniems klaipėdiečiams tapo kultūrinių fantazijų poligonu, kitiems - verslo rakštimi.

Uoste turto nusipirkusios bendrovės "Memelio miestas" savininkų planus sustabdė nekilnojamojo turto krizė. Danų pasiūlyta kvartalo vizija dar nepriėjo detaliojo plano etapo, nes investicijoms neturima pinigų. "Memelio miestas" prieš porą metų prašė leidimo krauti grūdus, bet raginanti kuo greičiau imtis statybų savivaldybė tokio leidimo nebedavė. Bendrovės vadovas Darius Anužis teigia, kad iš uosto veiklos norėta užsidirbti projektavimo darbams. "Nedavė tai nedavė krovos leidimo. Išgyvename iš patalpų nuomos. Praktinių veiksmų neatliekame, tik paruošiamuosius planavimo arba, kitaip tariant - protinius, darbus. Dar ne metas pradėti statybas. Uostamiesčio rinka nepajėgi priimti tokio didelio objekto. Biurų ir visuomeninių patalpų yra į valias, todėl statyti kvartalą vaiduoklį būtų neprotinga", - apie  sąstingio priežastis LŽ kalbėjo D.Anužis.

Pasak jo, kvartalo puošmena pagal danų sukurtą viziją turėtų tapti visuomeninės kultūrinės paskirties objektas, kuriam vieta numatyta prie Šiaurės rago Danės krantinėje. "Kaip normalus tortas neįsivaizduojamas be papuošimo, taip miesto kvartalas - be žmonių traukos vietos. Mes norime surasti aukso vidurį, kad sutilptų ir komercinės patalpos, ir kultūra, ir menas", - dėstė "Memelio miesto" atstovas. Bet paklaustas, kaip sureagavo, kai LASKAO paskelbė šios organizacijos inicijuoto konkurso muzikinio teatro vietai parinkti laimėtoją, siūlantį pastatą iškelti virš akvatorijos prie "Memelio miesto" teritorijos, D.Anužis prisipažino: "Buvau nustebęs, kad pastatą suprojektavo akvatorijoje. Ruošiantys konkurso sąlygas architektai manęs klausė, ar neprieštarautume, jei įtrauktų "Memelio miesto" teritoriją kaip konkurso užduotį. Sutikau ir apsidžiaugiau. Nes tai būtų sudedamoji mūsų komplekso dalis."

Architektai rodo polėkius

E.Gentvilas sako Lietuvoje nedirbęs tuo metu, kai "Laivitės" teritorija pakeitė paskirtį - tam būtų karštai prieštaravęs.

Nepritarė tokiam sprendimui ir tuomečiai uosto vadovai, bet į jų protestus Susisiekimo ministerija net nekreipusi dėmesio. Dabar, kai aiškiai matyti, kad pasirinkta teatro ant vandens vieta neatitinka teisės aktų nuostatos dėl krantinių, apibrėžtų Nacionalinio saugumo  ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymuose, valdžios institucijos turėtų situacija susidomėti.

"Negali būti trukdoma vykdyti uostui tiesioginių funkcijų. Juk "Klasco" šalia 19-20 krantinių planuoja intensyvinti veiklą. Tačiau kai kurie architektai šiandien Klaipėdoje daro viską, kad sutrukdytų uosto plėtrai, ir ieško būdų, kaip panaudoti uosto teritorijas. Anksčiau uostas ir miestas sutarė, kad reikia "Klaipėdos laivų remonto" teritorijoje atverti priėjimą prie marių. Tai kodėl nebuvo atsiklausiama teritorijos nuomininkų kairiajame Danės krante, ar jie neprieštarautų teatro vietai? O kodėl negalima statyti teatro prie piliavietės? Kas rengė tas konkurso sąlygas?" - piktai kalbėjo E.Gentvilas. Pasak jo, direkcija dėl šio konkurso, į kurio atrankos komisiją pirmininku buvo įtrauktas meras V.Grubliauskas, parašė griežtą laišką Lietuvos architektų sąjungai, Kultūros, Susisiekimo ministerijoms, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui bei Klaipėdos miesto savivaldybei.

"Architektų fantazijų mes jau prisižiūrėjome. Dabar kai kurių jų neįmanoma įgyvendinti. Klaipėdoje yra architektų, kurie netramdomi reiškia meninius polėkius, nieko bendro neturinčius su realybe. Direkcijos pozicija - neleisti pažeisti įstatymų ir architektų fantazijoms vešėti ten, kur jos negali vešėti", - reiškė emocijas uosto vadovas.

Prieštaringas bendrasis planas

Į E.Gentvilo užduotus klausimus atsakymų toli ieškoti nereikia. Konkurso sąlygas vasarą, kai LASKAO dar vadovavo R.Staševičiūtė, parengė Klaipėdos miesto architektai. Vėliau patys dalyvavo šiame konkurse ir patys išrinko nugalėtoją, vieno iš saviškių - Edmundo Andrijausko architektų biuro - darbą. Tarp komisijos narių, aišku, buvo ir R.Staševičiūtė.

Jos aktyvumas Teritorijų planavimo komitete uostininkus stebina, ypač tais atvejais, kai planavimo darbus atlieka ne Klaipėdos bendrovės, o, pavyzdžiui, Kauno bendrovė "Pramprojektas".

E.Gentvilas pripažįsta, kad teatras - tai paskutinis kantrybės taurę perpildęs lašas, nes jis jau seniau jautęs Klaipėdos architektų spaudimą uostui. Šiemet birželį esą bandyta sužlugdyti "Klasco" plėtros planus, nes pradėtas stabdyti detalusis planas.

Projektą pataisius, kiek įmanoma, pagal Teritorijų planavimo komiteto rekomendacijas ir rengiantis dar kartą teikti savivaldybei, LASKAO ekspertų taryba, kuriai pirmininkavo muzikinio teatro vietos parinkimo konkurso nugalėtojas E.Andrijauskas, spalio mėnesį antrą kartą išsakė nepritarimą planavimo sprendiniams. Ir tokia pozicija visiškai dėsninga - architektai šioje uosto dalyje jau nebemato uosto.

Ekspertų taryba teigia, kad nutarta nepritarti "Klasco" nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano sprendiniams, nes numatomi statyti objektai esą nedera su Klaipėdos miesto istorinės dalies architektūrine aplinka; netinka aklinos tvoros, reikia estetikos; trūksta įstatymų reikalaujamo želdinių kiekio (10 proc. teritorijos); per siauri miesto gatvių ašyse numatyti vizualinių ryšių koridoriai ir panašiai.

Nutarimo reziumė: "Atkreipti Klaipėdos miesto savivaldybės dėmesį į Bendrojo plano p.7.12, kuriame teigiama, kad "planuojant Vitės kvartalą <...> tikslinga keisti teritorijų funkcinę paskirtį, atsisakant sandėliavimo ir gamybinės veiklos".

Nesusikalba tarpusavyje

Naujasis LASKAO pirmininkas architektas Vaidotas Dapkevičius LŽ patikino, kad muzikinio teatro vietos parinkimo konkursas atitiko savivaldybės poreikius, kuriuos esą išreiškė ir už E.Andrijausko teatro modelį balsavęs meras V.Grubliauskas.

"Sprendimą dėl konkurso nugalėtojo priėmė konkurso komisija, o nepriklausomi recenzentai komisijos kompetenciją įvertino kaip neabejotiną. Komisija jokių pastabų dėl nugalėtojų darbų tolesnio įgyvendinimo nepateikė. Dauguma darbų "Memelio miesto" teritoriją įvertino kaip tinkamiausią teatrui. Pirmų dviejų prizinių vietų laimėtojų darbai, kurie siūlė pastatą prie vandens, sutapo su daugumos konkurso viešos ekspozicijos lankytojų išreikšta nuomone. Manau, kad konkurso rezultatai rodo bendrą visuomenės ir specialistų poziciją. Konkurso tikslas (išrinkti tinkamiausią teatro pastatui vietą mieste viešo konkurso būdu) ir vienas iš bendrajame miesto plane numatytų tikslų pasiektas. Ta vieta - teritorija Danės upės žiočių dešinėje", - aiškino V.Dapkevičius.

Jis įžvelgia ir įstatymų užkardas, apie kurias kalba E.Gentvilas, bet mano, kad jas iki derybų su konkurso laimėtoju ir architektūrinio projektavimo įmanoma pralaužti. "Mano asmenine nuomone, esant tokiai situacijai, kai komisijos sprendimu buvo pasirinkta vieta sklypo formavimui - uosto akvatorijos dalis, iki viešųjų pirkimų procedūros detaliajam planui rengti privalo būti priimtas galutinis sprendimas, ar, išreiškiant visuomenės valią, žiemos uosto dalis gali tapti žemyninės dalies tąsa. Šiuo atveju prireiktų politinės valios ir bendro sutarimo tarp šalies, miesto valdžių, specialistų ir uosto direkcijos atstovų dėl uosto ribas nustatančių dokumentų tikslinimo.

Apsisprendus kitaip, svarstytinas ir teatro pastato atsiradimas toje pačioje Danės žiočių teritorijos žemyninėje dalyje, tačiau taip pat arčiau vandens. Toks pasiūlymas buvo pateiktas antros vietos laimėtojų darbe. Tada, kai bus bendras, neprieštaraujantis įstatymams sutarimas dėl konkrečios sklypo vietos, konkurso metu parinktoje Danės žiočių teritorijoje bus galima planuoti tolesnius detaliojo plano rengimo žingsnius. Matau, kad tokios sąvokos kaip "spaudimas" kyla tiek uosto vadovams, tiek ir architektams. Tai požymis, kad nevyksta demokratiškos diskusijos", - teigia LASKAO valdybos pirmininkas V.Dapkevičius.

Diskusijų šiemet būta, tik kas iš jų? Gegužę uosto valdžios iniciatyva surengtas tarptautinis forumas "Miestai ir uostai: bendro kelio beieškant", kurio tikslas - didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir tenkinti bendruomenės poreikius. E.Gentvilas ir V.Grubliauskas pasirašė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad "būtina didinti Klaipėdos uosto ir savivaldybės bendradarbiavimą per įvairius šių valstybės institucijų ir įmonių valdymo modelius, rengti su uostu ir jūriniu verslu susijusius įstatymus, siekti, kad uosto vykdomi socialiniai projektai būtų susiję su jūriniais akcentais, jūrine kultūra, jūriniu kultūros paveldu ir jūrinėmis tradicijomis".

Siūlo iškelti krovą

Architektas E.Andrijauskas, dėl kurio parengto darbo šįkart pažiro uosto vadovybės kritika, LŽ teigė, kad esą visai natūralu, jog ieškant konsensuso pirmiausia visos šalys išsako savo pozicijas, netgi jei jos iš pradžių atrodo ir nesuderinamos. Miesto architektų nuostata, kad miestas turės atsiverti į marias galbūt platesniu ruožu, nesanti nei nauja, nei stebinanti.

"Turime siūlyti miestui ir valstybei geriausią, mūsų manymu, vietą teatrui statyti konkurso stadijoje, net jeigu būtume siūlę privačią teritoriją ar Kairių poligoną. Tai, kad "Laivitės" įlanka yra uosto įstatymo reguliuojama teritorija, tereiškia viena: visoms šalims apsisprendus ten (beje, miesto administracinėse ribose) statyti teatrą, bus būtinas įstatymo pakeitimas - kaip jau 2008 metais jis buvo pakeistas, apsisprendus "Laivitės" teritoriją perduoti miestui, atsisakyti joje gamybos ir krovos", - pažymėjo E.Andrijauskas.

Paklaustas, kodėl vietos spaudoje pareiškęs nuomonę, kad "uosto direkcija prieštaravimų dėl teatro statybos neturi", sakė, kad ją susidarė aptariant konkurso rezultatus. Diskusijoje spalio 27 dieną dalyvavę ir uosto direkcijos atstovai. Tačiau E.Andrijauskas pakartojo aiškinamajame projekto rašte išdėstytą mintį, kad plėtojant projektą svarbiausia bus miesto susitarimas su uosto direkcija ir "Memelio miesto" teritorijos nuomininkais.

O dėl LASKAO ekspertų vetuoto bendrovės "Klasco" teritorijos planavimo dokumento E.Andrijauskas savo įtakos nesureikšmino. Jis sakė, esą Ekspertų tarybos sprendimas - kolegiali nuomonė, todėl ją komentuoti nebūtų etiška. O ji remiasi bendrojo plano siekiamybe gamybą miesto centre riboti.

"Nuo savęs tik galiu pridurti, kad taršos ir triukšmingos uosto veiklos atsisakymas centrinėje miesto dalyje yra natūralus dalykas, vykstantis Europos ir pasaulio miestuose jau ne vieną dešimtmetį. Kokiu būdu kompensuoti krovos potencialo praradimus, žinoma, yra sudėtingas ir ilgas procesas. Tam tikslui pasiekti uostui numatytos rezervinės teritorijos, planuojamas giliavandenis uostas, ieškoma galimybių efektyviau panaudoti turimas ar planuojamas teritorijas ne tokiose jautriose vietose, koks yra Klaipėdos senamiestis", - aiškina E.Andrijauskas.

Architektai turėtų matyti, kad mūsų valstybės nuostatos uosto klausimais neatitinka Europos miestų pozicijos - už atlaisvintas senamiesčių teritorijas suteikti krovos kompanijoms naujos erdvės. Lietuvos sprendimai keičiasi sulig kiekvienais rinkimais į Seimą. Juk&nbsp; visai neseniai Susisiekimo ministerija nutarė atsisakyti ankstesnės Vyriausybės užduoties pasistatyti giliavandenį uostą prie Klaipėdos.

Bendrovės "Klasco" veiklą nuo žiemos uosto krantinių per artimiausius dešimtmečius perkelti nebus kur - rezervinių teritorijų giliausioje savo dalyje uostas paprasčiausiai nebeturi.

Pasigedo žvilgsnio į ateitį

E.Gentvilas sako taip pat esantis miestelėnas, kaip ir architektai, tačiau esą nedera kirsti šakos, ant kurios visi sėdi. "Tam, kad būtų nutiesta Minijos gatvė, uosto direkcija šiemet skyrė 8 mln. litų, kitais metais duos dar septynis. Ar siaurinant uosto veiklą neatsitiks taip, kad miestas turės kompensuoti uostui už prarastas pajamas?" - klausė E.Gentvilas. Tačiau jis sakė neprieštarausiantis, jeigu teatras atsirastų kitoje "Memelio miesto" teritorijos dalyje - arčiau Danės upės. O krantinės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir uždirbti pinigus. Joms rekonstruoti, "Laivitės" tuomečiams savininkams prašant, prieš penkmetį esą buvę investuota 18 mln. litų.

Bet "Memelio miesto" vadovas D.Anužis teigia, kad jas naudoti krovai nebūtų įmanoma be papildomų išlaidų. "Buriuotojai sako - steikite čia dar vieną jachtklubą. Tačiau jachtų dar greitai nebus tiek, kad užpildytų abu veikiančius Klaipėdos jachtklubus ir dar mūsiškį. Tas kaušas, į kurį architektai teatrą "tupdo", ganėtinai sudėtinga laivybai vieta. Krantinės neapsaugotos nuo vėjų, paprastai rudenį čia įsiūbuoja aukštą bangą. Srovė iš Danės vagos užsisuka ir visko iš uosto prineša - netgi 700-800 kilogramų atmušų. Nežinau, kiek uosto direkcija anksčiau investavo į dvi krantines, bet gruntas po jomis smenga, projektinių gylių nepasiekta - galime švartuoti laivus tik iki 3 metrų grimzlės ir prieš kiekvieną burlaivių regatą valome krantinių prieigas", - sako "Memelio miesto" vadovas.

Tačiau D.Anužis, remiantis teatro ant vandens idėją, kritiškai vertina Klaipėdos architektų darbus ir mano, kad nieko neatsitiks, jeigu diskusijos truks dar metus ar kelerius. Forsuoti tokio projekto esą nereikėtų, nes mūsų architektai į ateitį žvelgią ne itin toliaregiškai. Jeigu norima, kad muzikinio teatro pastatas&nbsp; reprezentuotų Klaipėdą kaip modernios visuomenės miestą, tai vizijų autoriai, D.Anužio nuomone, galėtų pasidomėti, pavyzdžiui,&nbsp; Kopenhagos teatro ant vandens technologijomis. Ten pastato projektavimas uosto akvatorijoje turėjo kitą prasmę - parodyti, kaip galima panaudoti ne tik vėjo, bet ir vandens energiją. O juk Europos Sąjunga siekia, kad po 2025 metų kiekvienas didelis visuomeninės paskirties objektas naudotų vidinius energijos šaltinius, todėl ir naujo muzikinio teatro norintiems klaipėdiečiams architektai, jo manymu, turėtų siūlyti pažangias idėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"