TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda klaidžioja planavimo labirintuose

2008 02 12 0:00
Klaipėdos uosto kompanijos į krovos modernizavimą per dešimtmetį investavo daugiau kaip milijardą litų.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Pastaraisiais metais išpardavusi visus prie uosto buvusius valstybinius žemės sklypus ir leidusi juose statyti daugiaaukščius pastatus, Klaipėdos valdžia tarsi atkartojo tarybinių laikų planavimo klaidas bei užprogramavo naują gyventojų ir uosto interesų konfliktą.

Klaipėdoje statyti gyvenamosios ir komercinės paskirties namus už 100 metrų nuo uosto, prie pat valstybės nustatytos sanitarinės zonos, leista nuo 2000 metų. Tačiau tokiu pat atstumu nuo gyvenamosios aplinkos planuojama nauja uosto veikla visuomenei atrodo pavojinga. Kodėl egzistuoja skirtingas rizikos suvokimas?

Statymo azarto apimti politikai prieš keletą metų buvo taip užhipnotizuoti aukcionų rezultatų, kad nė sekundės nesureagavo į uostininkų perspėjimus apie gresiančius poreikių konfliktus. Už milijonus litų sklypus nusipirkusioms statybų bendrovėms niekas nedrįso prieštarauti, ką ir kur statyti, kadangi Klaipėda - miestas, kur kitados politikų buvo duotas pažadas, kad čia žmonės gyvens kaip Amsterdame. Vadinasi, turtingai, gražiai ir prie pat vandens. Dabar dangoraižių statytojai butų pirkėjus skelbimuose vilioja galimybe jau nuo 5 aukšto matyti jūrą ir uostą.

Miesto taryboje - prieštara

Klaipėdos uosto kompanijos į krovos modernizavimą per dešimtmetį investavo daugiau kaip milijardą litų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo ir miesto tarybos nario Sigito Dobilinsko, įmonės taiko naujausias technologijas, kad neigiama ekologinė įtaka būtų minimali. Atsižvelgusi į tai, Klaipėdos miesto tarybos valdančioji koalicija praėjusį ketvirtadienį balsavo už jūrų krovinių kompanijos "Bega" parengtą detalųjį teritorijos planą, numatantį naujų maisto ir chemijos produktų terminalų statybas.

Opozicija buvo prieš. Motyvas - per mažai diskusijų su visuomene apie krovinių rūšis ir galimus pavojus. Mat kitoje gatvės pusėje, kaip tik priešais tą vietą, kur aikštelėje numatoma įrengti naujus sandėlius ir krovos linijas, - ką tik baigtas statyti 20 aukštų gyvenamasis namas "Minijos banga", o netoliese - Gandrališkių mikrorajonas.

Žibalo ant politinių žarijų papylė viešą pareiškimą išplatinęs Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyrius. Architektams susirūpinimą sukėlė "Begos" planuojamas iki 30 metrų pastatų aukštis.

"Jeigu šioje teritorijoje iškils tokio aukščio pastatai ir bus taip intensyviai užstatoma, bus darkomas miesto siluetas, ypač nuo marių pusės. Turint omeny, kad aplinkui kyla ir dar kils gyvenamieji namai, jų gyventojams bus užgožta panorama, be to, miesto centre, prie marių, galbūt iškilsiantys gamybiniai statiniai pakenks ir Klaipėdos įvaizdžiui. Jeigu bus įgyvendinti detaliajame plane numatyti sprendiniai, jų poveikis Klaipėdos miesto siluetui ir jo savasčiai bus kur kas stipresnis nei KD komplekso", - nurodė LAS Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Ramunė Staševičiūtė.

"Tai - ne visos architektų bendruomenės nuomonė, tai pareikšta nesusipažinus su teritorijos detaliuoju planu", - "Begos" teisę statyti gynė Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Kęstutis Vaitiekūnas. Pasak jo, statomi pastatai nebus aukštesni už jau esančius "Begos" teritorijoje, kurie uosto kraštovaizdžio nesudarkė.

Vienas smarkiausių uosto plėtros kritikų, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Šulcas per posėdį turėjo prisipažinti, kad pateko į interesų konfliktą - "Bega" per savivaldybių rinkimus yra parėmusi jo partiją. Iš pradžių nusiteikę nedalyvauti diskusijoje, liberalai vis dėlto į ją įsitraukė ir pasisakė prieš uosto verslo planus.

Spaudžiasi prie uosto

"Begos" atvejis - ne pirmas ir, ko gero, ne paskutinis toks per pastaruosius penkerius metus. Būtų galima išvardyti dar kelias uosto įmones, kurių plėtros planai, svarstant juos miesto taryboje, sulaukė panašaus visuomenės dėmesio ar politikų prieštaravimų. Vienais atvejais buvo reikalaujama pasitraukti nuo vandens, kitais, kaip šįkart iš "Begos", krauti konteinerius ar "ką kitką, kas gražu". Tarp naujai iškeptų politikų Klaipėdoje yra ir tokių, kurie reikalavo atsakymo, kokia iš uosto nauda miestui?

Tai girdėdamas S.Dobilinskas replikavo, kad net uosto direkcijai nepalankus Lietuvos laisvosios rinkos institutas yra nustatęs, jog 40 proc. Klaipėdoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto teikia uostas ar su juo susijusios įmonės. O atsikirsdamas į priekaištus, kad "Begos" planai gretimų namų gyventojams padidins oro taršą, jis teigė, jog oponentai painioja santvarkas.

"Tarybiniais laikais žmonės apsigyveno Švyturio gatvėje prie uosto, nes kėlėsi ten, kur jiems davė butą. Dabar statomi namai prie uosto lyg ir būtų norma, nes žmonės gali rinktis, kur gyventi", - sakė S.Dobilinskas.

Reikėtų priminti, kad prieš dvejus metus straipsnyje "Uostą spaudžia komerciniai centrai" LŽ rašė, jog miesto vadovai nekreipia dėmesio dar į 2004 metais uostininkų pateiktą pasiūlymą neformuoti naujų sklypų ir užstatymų Uosto ir Naujosios Uosto gatvių pusėje bent artimiausius 5 metus. Todėl Vitės kvartalo dalyje, patenkančioje į sanitarinę uosto zoną, vietoj kažkada planuotų mažaaukščių namų, skirtų uosto verslui, jau kyla 30 metrų statinių karkasai.

"Begos" direktorius Aloyzas Kuzmarskis pastaraisiais metais taip pat ne kartą iš įvairių tribūnų buvo prašęs nestatyti gyvenamųjų namų priešais jo įmonę. Šįkart A.Kuzmarskis politikams priminė, kad visi uosto kroviniai yra sąlygiškai pavojingi, bet kraunami taip, kad pavojų nekiltų. Jis patikino, kad avarijų "Begoje" per 15 veiklos metų nebūta. "Kroviniai, darantys poveikį aplinkai ir žmogui, nebuvo ir nebus kraunami. O kur uostui plėstis? Rezervinių teritorijų nebėra", - kalbėjo uostininkas, užgautas architektų pareiškimo. Nors iki šiol neteko girdėti, kad kur nors pasaulyje uostas būtų vadinamas vizualinės taršos objektu, Klaipėdoje dar kartą buvo galima įsitikinti, kad šalies jūrų pramonė kai kurių estetų suprantama kaip miesto įvaizdžio gadintoja ir visuomenės gerovės priešas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"