TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda nyksta ir skursta

Nedarbo lygis uostamiestyje yra vienas mažiausių šalyje - 8,6 proc., tačiau šis rodiklis gerėja ne tiek dėl stabilesnės ekonomikos, kiek dėl katastrofiškai nykstančio registruotų gyventojų skaičiaus.

Kol Klaipėdos savivaldybės valdininkai triūsė ruošdami 2012-2014 metų strateginės veiklos planą ir skaičiavo išlaidas socialinei gerovei kelti, 2011 metų gyventojų surašymo duomenys atskleidė, kad trečias pagal dydį Lietuvos miestas, negalutiniais duomenimis, teturi  161 tūkst. 264 žmones.

Per dešimtmetį Klaipėda tarp didžiųjų Lietuvos miestų neteko didžiausios gyventojų dalies - 16,4 procento. Šis rodiklis viršija Klaipėdos apskrities vidurkį, kuris sudaro 12,6 proc., o daugiau gyventojų prarado tik Skuodo rajono savivaldybė - 19 procentų.

Ankstesnio gyventojų surašymo 2001 metais duomenimis, kuriuos skelbia Statistikos departamentas (SD), Klaipėdoje buvo registruoti 193 tūkst. gyventojų. Per dešimtmetį prarasta 31 tūkst. 690 klaipėdiečių - tai vienas "miegamasis" kvartalas, arba tiek, kiek gyvena vidutiniškai viename kaimiškame Lietuvos rajone.

Uostamiesčio smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkas Aras Mileška atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybė dokumentuose tebevaizduoja turinti 177 tūkst. 823 gyventojus - tiek SD buvo priskaičiavęs 2011 metų pradžioje. Tačiau po surašymo jų rasta 16 tūkst. 559 mažiau. Tokia paklaida esą neleidžia teisingai įvertinti nei esamos situacijos, nei grėsmių ir trukdo numatyti efektyvias priemones joms sušvelninti.

Dvi nedarbo pusės

Per metus Vakarų Lietuvoje nedarbas sumažėjo trečdaliu. Sausio 1 dieną Klaipėdos apskrityje vyrų nedarbas siekė 9,5 proc., o moterų - 10,3 procento. Jaunimo nedarbas sudarė 6,4 procento. Šis ganėtinai teigiamas rodiklis iš tikrųjų perspėja apie jaunų žmonių išvykimą ieškoti laimės į užjūrį.

2012 metų sausio 1 dienos duomenimis, Klaipėdos teritorinės darbo biržos klientais buvo 23,5 tūkst. bedarbių. Gruodžio mėnesį į šią įstaigą kreipėsi 3 tūkst. bedarbių - 6 proc. mažiau nei lapkričio mėnesį. Nedarbo draudimo išmoka paskirta 1044 bedarbiams - 44 bedarbiais daugiau nei lapkritį.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje gruodžio mėnesį užregistruota tūkstantis laisvų darbo vietų, skirtų Klaipėdos teritorinės darbo biržos aptarnaujamai teritorijai. Specialistams tarpininkaujant esą padėta įsidarbinti nuolatiniam darbui ir pagal terminuotas darbo sutartis 2 tūkst. asmenų - 8,4 proc. daugiau nei praeitą mėnesį.

Be to, į "aktyvios darbo rinkos politikos priemones", t. y. - įvairius mokymus, subsidijuojamas vietas ir kt., gruodžio mėnesį nukreipti 255 asmenys. Verslo liudijimą iki 6 mėnesių įsigijo 232 asmenys, iš jų 12-ai suteikta verslo liudijimo mokesčio kompensacija.

Didžiausias nedarbas Klaipėdos apskrityje fiksuojamas Skuodo (14,7 proc.) ir Šilutės rajonuose (13,2 proc.), o mažiausias - Neringoje (4,4 proc.). Klaipėdos mieste nedarbas siekia 8,6 procento.

Tačiau Klaipėdos pramonininkų asociacijos vadovas Leonas Makūnas teigia, kad bendras bedarbių skaičius tikros darbo situacijos nerodo - jau seniai trūksta visų rūšių specialistų. Esą paskelbus konkursą į vieną darbo vietą atsiranda dešimtys pretendentų, tačiau tinkamesnių geriausiu atveju atsirenkami vienetai. Ir tuos žmones dar reikia mokyti darbo vietose.

Labiausiai uostamiestyje trūksta kvalifikuotų laivų korpusų suvirintojų ir surinkėjų, tolimųjų reisų vairuotojų, netgi virėjų. Eilinių jūrininkų ima stigti net kariniuose laivuose. Gruodžio viduryje karo laivų flotilėje lankėsi Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai ir ieškantys darbo jaunuoliai, apie trisdešimt 18-34 metų žmonių, kurie buvo agituojami rinktis profesionalią karo tarnybą.

Verslo lygis smunka

Klaipėdos savivaldybė strateginiame plane nurodo sieksianti  nedarbą sumažinti iki 4 procentų. Ir tai, ko gero, pati lengviausia užduotis, nes nestabdomi aktyvūs žmonės renkasi alternatyvą - darbą užsienyje. Kur kas sunkiau, kaip pastebi A.Mileška, sumažinti gyventojų metinės kaitos rodiklį iki 1. Tai utopija, nes kasmet šis rodiklis iki šiol buvo neigiamas.

Pasak jo, dėl prarastų gyventojų, jeigu vidutinį jų darbo užmokestį vertintume 2172 litais (toks oficialus Klaipėdos miesto atlyginimo lygis), uostamiesčio biudžetas netenka 123 mln. litų pajamų ir šie nuostoliai progresyviai auga.

"Tendencija pagal migracijos tempą Klaipėdos miestą prilygina prie tokių savivaldybių kaip Skuodo, Akmenės ar Šilalės. Dėl gyventojų sumažėjimo verslas kasmet netenka 627 mln. litų pajamų. Visa tai tik dalis neigiamų socialinių reiškinių. Emigraciją savo ruožtu dar labiau skatina nepatraukli socialinė ekonominė situacija mieste", - teigia A.Mileška.

Klaipėdos savivaldybėje 2011 metais buvo įregistruota 519 mažų ir vidutinių įmonių, 11 proc. daugiau nei 2010 metais. Tačiau išregistruotos 469 įmonės, o tai - 72 proc. daugiau nei prieš metus. Nors džiaugiamasi, kad balansas esą vis dar teigiamas, esą Klaipėdos mieste verslumo lygis padidėjo 2,8 proc., jau seniai laikas dėl verslo būklės kelti aliarmą.

A.Mileška pažymi, kad net ir teigiamus rodiklius iškreipia netinkamas atskaitos taškas - kur kas didesnis už esamą gyventojų skaičius. Pavyzdžiui, mažėjant gyventojų priskaičiuojamas didesnis tiesioginių užsienio investicijų kiekis žmogui. Savivaldybės duomenimis, 2010 metais vienam Klaipėdos gyventojui teko vidutiniškai 13 tūkst. 309 litai, arba 11 proc. daugiau nei 2009 metais. Pagal šį rodiklį Klaipėda lenkė Kauno miestą ir Lietuvos vidurkį. Įvertinus gyventojų skaičiaus netikslumus, 2011 metais Klaipėda pagal investicijas vienam gyventojui, ko gero, jau priartėjo prie Vilniaus lygio.

2011 metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, su kuria savivaldybė sieja visas naujų darbo vietų kūrimo viltis, pasirašyta tik viena sutartis, nors verslo sąlygomis domėjosi daugiau kaip 50 potencialių investuotojų. 2012 metais planuojama bent su penkiais iš jų pasirašyti sutartis. Tačiau tuomet uostamiestis dar stipriau pajustų specialistų stygių.

Išsikelia į užmiestį

Klaipėdą iš kitų miestų išskiria tai, kad savivaldybę veikia ne tik žmonių išvykimo į užsienį tendencija. Pastaraisiais metais smogė ir vietinė migracija - būstų atsitraukimas nuo pramonės teritorijų. Vis daugiau praturtėjusių šeimų persikrausto gyventi į ramesnes apylinkes, o dirbti važinėja į Klaipėdą. Kartu su jais į rajonus "išvažiuoja" ir fizinių asmenų pajamų mokesčiai.

Per dešimtmetį tarp surašymų gyventojų skaičius beveik nepakito tik Neringos savivaldybėje, o Klaipėdos rajone jis 7,5 proc. padidėjo dėl atsiradusių naujų gyvenamųjų kvartalų - žmonių čia padaugėjo 3,4 tūkst. - iki 49 tūkst. 637 gyventojų. Minios "kaimiečių" kasryt automobiliais iš visų pusių skuba į Klaipėdą, o vakare spūstyse leisdami dūmus į orą dūzginasi namo į užmiestį ir keikia Klaipėdos administraciją dėl viadukų trūkumo.

Prieš porą metų uostamiesčio apylinkių naujakuriai ėmė garsiai skųstis dėl viešojo transporto trūkumo. Todėl prieš metus rajono ir  miesto savivaldybių tarybos pasirašė bendradarbiavimo sutartį 5 metams, pagal kurią derina autobusų bei maršrutinių taksi tvarkaraščius.

Nuo 2011 metų rugsėjo atsirado du nauji priemiestiniai maršrutai: Klaipėdos universitetinė ligoninė-Žaliasis Slėnis ir Atgimimo aikštė-Karklė. Pirmojo keleivių srautai jau po pirmo mėnesio pranoko transportininkų lūkesčius. Rugsėjį juo važiavo 1302 keleiviai, turintys elektroninius transporto bilietus, o spalį - jau 1791. Tuo metu Karklės maršrutu važiavo atitinkamai 678 ir 885 keleiviai. Nuo 2012 metų vasario arba kovo numatomi dar du nauji maršrutai: Klaipėda -Šimkai ir Klaipėda-Jokūbavas. Pastarasis vėliau gali būti pratęstas iki Vaitelių ir "Rasos" sodų. Ten irgi daugėja nuolatinių gyventojų.

Tuo pat metu pietinėje miesto dalyje jau kelinti metai naujakurių šurmulio nesulaukia dešimtys naujų namų, o jų statytojai vienas paskui kitą skelbia bankrotus.

Sensta ir skursta

Klaipėdos miesto biudžetas 2011 metais negavo 5 mln. litų planuotų pajamų iš mokesčių ir nesuteiktų paslaugų, iš jų 1,6 mln. litų - fizinių asmenų pajamų mokesčio.

Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė teigia, kad į biudžetą surinkta 393 mln. litų pajamų. Tai, kad negautos lėšos nesiekia 1,5 proc. plano, rodo sugebėjimą gana tiksliai įvertinti savivaldybės būklę. Dėl tokio menko minuso nereikėtų nerimauti. Planų nevykdymo atvejų būta ne kartą, nors 2010 metų biudžetas buvo išskirtinis - viršytas su kaupu.

Tačiau koks šių metų pajamų planas, ji LŽ dar negalėjo atsakyti, nes kaip tik šiuo metu esą vyksta skaičių dėliojimo procesas. Savivaldybės administracija yra nurodžiusi skyriams planuoti dešimtadaliu mažesnes išlaidas visoms priemonėms. Manoma, kad siūlomas tvirtinti biudžetas bus mažesnis už pernykštį iki 20 mln. litų.

Uostamiesčio gyventojai, kaip ir visos Lietuvos, sparčiai sensta ir skursta. Savivaldybės žiniomis, mieste gyvena per 33 tūkst. senyvo amžiaus asmenų, o tai sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų. Tačiau pagal SD statistiką pensinio amžiaus žmonių turėtų būti apie 50 tūkst. - maždaug 40 proc. visų gyventojų. Toks fiziškai aktyvaus sluoksnio plonėjimas paskui save žemyn tempia ir verslumo lygį, nors savivaldybė vis dar įžvelgia esant priešingai.

SVV bendruomenė siūlo Klaipėdos valdžiai atidžiau pasižiūrėti į miesto socialinį veidrodį ir kuo daugiau investuoti į jaunimo verslumo ugdymą. Esą verslininkus būtina ugdyti kaip sportininkus - nuo mažens. 

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius Klaipėdos mieste didėjo, nors, kaip rodo Klaipėdos darbo biržos statistika, bedarbių trečdaliu mažėjo. Pašalpas gaudavo 2009 metų pabaigoje 1902 asmenys, 1072 šeimos; 2010 metų pabaigoje - 6330 asmenų, 3828 šeimos; 2011 metų  pabaigoje - 11728 asmenys, 7162 šeimos.

Skaičiai

SD duomenimis, 2011 metų pradžioje 100-ui 15-59 metų Klaipėdos miesto gyventojų teko 22 vaikai ir 31 pagyvenęs asmuo (šalyje - 24 vaikai ir 34 pagyvenę). Toks visuomenės senėjimo procesas turi įtakos ir neįgaliųjų skaičiaus didėjimui. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijas gaunančiųjų gyventojų Klaipėdoje per 2007-2010 metų laikotarpį padaugėjo 2,6 proc. (nuo 39,4 tūkst. iki 40,4 tūkst. asmenų).

Klaipėdos mieste praėjusiais mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 21 206 mokiniai, t. y. 12 proc. mažiau nei 2008-2009 metais. Lietuvoje šis skaičius per dvejus metus atitinkamai sumažėjo 10,5 procento. Per metus Klaipėdoje sumažėjo 2 mokyklomis - iki 50 - ir 4 iš jų buvo neužpildytos.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius tuo pat laikotarpiu padidėjo 2, iki 45; 100-ui vaikų tenka 97 vietos. Tačiau problemų sukelia netolygus ikimokyklinio ugdymo įstaigų išsidėstymas mieste, t. y. jų ypač trūksta šiaurinėje miesto dalyje.

Mažėjant miesto gyventojų, Klaipėdos ligoninėse tenkantis lovų skaičius 10 tūkst. gyventojų yra pats didžiausias visoje Lietuvoje, nors dėl senėjimo ir prastėjančios visuomenės sveikatos ligoninėms pacientų netrūksta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"