TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda pasiklydo sanitarinėse zonose

2009 02 02 0:00
Architektai ir toliau projektuoja pastatus gatvėse prie uosto įmonių.
LŽ archyvo nuotrauka

Skirtingai atstumus matuojančius uostamiesčio valdininkus ir architektus siūloma nuo painiavos apsaugoti, nors ir pavėluotai, nauju dokumentu - uosto sanitariniu žemėlapiu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai miesto Visuomenės sveikatos centro (VSC) direktorius Rimantas Pilipavičius pateikė rekomendaciją, kaip išvengti dviprasmybių planavimo dokumentuose. Esą dabar derinti pateikiami teritorijų planavimo ir statybų dokumentai rodo, kad sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) uosto įmonių ir miesto planuose rodomos skirtingai. Išvengti klaidų padėtų vieningas naujais tyrimais pagrįstas sanitarinis uosto žemėlapis.

Neatslūgsta spaudimas.

"VSC jaučia abiejų pusių spaudimą. Siekdamas įvertinti uosto krovos kompanijų keliamą triukšmą ir užterštumą, direktorius siūlo nustatyti visos uosto teritorijos sanitarines zonas, kurios rodytų kiekvienos kompanijos įtaką gyvenamajai aplinkai", - tokio prašymo tikslą apibūdino uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas. Pasak jo, direkcija įsipareigojo sugalvoti techninę užduotį - nustatyti, kas ir už kiek galėtų tokią studiją atlikti.

R.Pilipavičius patvirtino LŽ, kad teikti VSC rekomendacijas verčia dokumentų neatitikimas. Esą daugelis įmonių turi detaliuosius planus, tačiau jie parengti senokai. Veiklos pobūdžiui ir krovos mastui kintant SAZ neužtikrina gyventojų saugumo. O kiti žemės savininkai, neįvykdę reikalavimo įrašyti uosto SAZ į žemės nuosavybės dokumentus, išvengė specialiųjų sąlygų - statybų ar rekreacijos zonų apribojimo.

"Pasitaiko, kad tai pačiai teritorijai pritaikomi skirtingi sprendiniai. Viename plane pastatas patenka į uosto sanitarinės apsaugos zoną, kitame - ne. O juk kalbama apie gyventojų iškeldinimą. Dokumentai prieštarauja vienas kitam, nes kažkas neatliko savo pareigų. Be to, yra tarpų tarp įmonių, SAZ "pakimba ore". Vienur ši zona turėtų tęstis, kitur - nusileisti prie vandens", - aiškino R.Pilipavičius.

Jo nuomone, toks planas turėtų būti rengiamas Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos pavyzdžiu, o tvirtinti jį tektų savivaldybės tarybai. Anksčiau savivaldybės užsakyti ir mokslininkų parengti miesto triukšmo ir oro taršos stebėjimai, rodantys, kad pagrindinis visų negerovių šaltinis yra miesto autotransportas, netiktų - tai esą turėtų būti visai nauja studija.

Dvejopi standartai

Uostininkai dar abejoja, ar naujas tyrimas apgintų ekonominės veiklos teises, todėl išreiškė VSC ir savo pageidavimą - specialistams nustačius žemą taršos lygį uosto teritorijoje, mažinti aplinkos ministro įsakymu anksčiau nustatytą 300 metrų SAZ normatyvą.

Uosto verslininkai neatsistebi, kodėl per trejetą pastarųjų metų buvo suprojektuota ir neapdairiai pristatyta gyvenamųjų ar komercinės paskirties namų uosto deklaruotose SAZ ar prie pat jų.

Kita vertus, naujasis dokumentas, be fizikinių ir cheminių rodiklių, išryškintų klestėjusio nenuoseklumo ar net valdininkų korupcijos paveikslą.

Uosto ir miesto santykius iliustruoja istorija, kaip išnyko daugelį metų egzistavusi vadinamoji Švyturio gatvės problema. Prie pat uosto tvoros pokariu darbininkams pastatyti gyvenamieji namai niekur nedingo. Tačiau iš savivaldybės politikų sklidusios kalbos apie būtinas uosto kompensacijas, naujus langus ir net namų griovimą nuslopo, kai greta buvo leista statyti naujus namus.

Kažkada Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos sumanymai įrengti naujus terminalus ir didinti traukinių eismą uosto teritorijos Anglinės kelyne buvo palaiminti tik po to, kai kompanija įsipareigojo palei Švyturio gatvę pastatyti triukšmo slopinimo sienutę, kainavusią ne vieną milijoną litų. Uosto vadovybė net buvo spaudžiama kreiptis į Vyriausybę dėl Švyturio gatvės gyventojų iškeldinimo. Tačiau dabar Klaipėdoje galima grožėtis urbanistinėmis naujovėmis, iškilusiomis dar arčiau uosto tvoros nei senieji namai.

Apsiaustis tęsiasi

Miesto architektų spaudimą pastaruoju metu ypač patiria krovos kompanija "Bega", prie kurios šliejasi komerciškai patrauklios teritorijos. Įmonės vadovas pastebi, kad naujieji nekilnojamojo turto savininkai - ateiviai iš kitų šalies miestų, nekilnojamojo turto bumo metu įsigiję žemės sklypus rezervinėse uosto plėtros teritorijose arba uosto SAZ. O architektai, kaip rodo uostamiesčio stilių sudarkiusių statinių gausa, užsakymų į blogus ar gerus neskirsto. Jie ir toliau projektuoja pastatus gatvėse prie "Begos". Negana to, atsižvelgdama į architektų nuomonę dėl "Begos" terminalų poveikio, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija apskundė teismui Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, pritariantį "Begos" žemės sklypo detaliajam planui, ir reikalauja jį naikinti.

2008 metų pabaigoje į teismą nukeliavęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ieškinys dėl galimai neteisėto naudojimosi žeme prie naujosios Smiltynės perkėlos ir valdininkų sprendimų naikinimo rodo, kad kartais reikia ginti ne miesto gyventojų, bet uosto veiklos teises, nes tvarkantiems žemės klausimus valdininkams nerūpi visuomenės interesai.

Teritorija, kurioje pradedamas statyti keleivių ir krovinių terminalas, dabar iš dalies privati, nors ir prieš dešimtmetį buvo žinoma, kad ji turi būti skirta miesto turistiniams reikalams. Ir jei dabar nepavyktų žemės sugrąžinti uostui, t. y. valstybei, teks sklypus išpirkti. Bet keisčiausia šitoje istorijoje ne tai.

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Klaipėdos savivaldybės administracijos veiklos pažeidimus pastebėjo 2004 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinių teritorijų panaudojimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Jos nuomone, kuri per tiek metų, reikia tikėtis, nepasikeitė, rezervinių teritorijų panaudojimas uosto plėtrai buvo apsunkintas dėl valdininkų kaltės. Susisiekimo ministerija tąkart buvo įsitikinusi, kad Valstybės kontrolės nustatytų pažeidimų išaiškinimas užkirs kelią panašiems piktnaudžiavimams ateityje. Ji klydo.

Byla dėl dviejuose ne kartą perparduotuose sklypuose atsiradusių statinių legalumo po ketverių metų pasiekė teismą, tačiau ar kas kada bus nubaustas, sunku tikėtis dėl veikos senaties ar kitų priežasčių.

O per tą laiką palei uostą buvo privatizuoti nauji žemės plotai nepaisant nei SAZ, nei Valstybės kontrolės nuostatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"