TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda skilo į tris dalis

2014 12 05 6:00
Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Sovietmečiu palei Kuršių marias ištiestas uostamiestis kaktomuša atsidaužė į neteisingo planavimo klaidas, dėl kurių šeimos su vaikais atsisako komunalinių patogumų ir traukiasi į užmiestį, o uostas be plėtros ploto dūsta.

Rengiantis keisti Klaipėdos bendrąjį planą, galiosiantį dar trejus metus, atlikta dabartinio dokumento stebėjimo studija išryškino dalykus, kurie ir nebuvo visai netikėti. Dėl uosto veiklos miestas perspektyvus ekonomiškai, bet urbanistinės raidos srityse – chaosas. Planavimas išsiderino. Kompanijų „Sweco Lietuva“ ir „Kauno planas“ žvilgsnis iš šalies į situaciją patvirtino, kad Klaipėdos rykštė yra ne gyventojų emigracija į užsienį, o vidinė migracija iš skurdesnės pietinės dalies į prestižinę šiaurinę ir aplinkinių Klaipėdos bei Kretingos rajonų kaimus.

Projektuotojai neslepia, kad jiems į akis ryškiai krito kai kurių sklypų paskirtys pagal privačius interesus. Jie teigia, kad naujame plane skirstymo į sklypus geriau netaikyti. Tikslinga nustatyti paskirčių zonas ir neriboti veiklos taip griežtai, kaip buvo, nes gyvenimas keičiasi greičiau nei dešimtmečiui rengiamas planas.

„Sweco Lietuva“ pažymi, kad Klaipėdoje susiformavo paradoksali situacija, kai uostas, pagrindinis miesto gyvybingumą užtikrinantis struktūros elementas, nebeturi galimybių plėsti teritorijos, o miestas negali išnaudoti turimo potencialo kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, plėtoti naujas veiklos rūšis – turizmą ir rekreaciją.

Uostas – pinigai

Kvartaluose tarp Baltijos prospekto ir Rimkų geležinkelio stoties dar sovietmečiu įsikūrę klaipėdiečiai visada žinojo esantys pagrindinė pramonės varomoji jėga. Dabar ir architektai prakalbo apie besiformuojantį savotišką getą, kuriame trūksta „gyvenimo kokybės“, o dėl žemesnio gyventojų išsilavinimo čia tarpsta nusikalstamumas. Tai atspindi ir būsto kainų skirtumai, netgi naujos statybos.

Laisvosios ekonominės zonos iš rytų ir uosto iš vakarų suspaustų pietinių rajonų patrauklumą padidinti galėtų nebent nauji traukos objektai prie Kuršių marių ir jau antrą kartą projektavimo stadijos neįveikiantis pietinis aplinkkelis.

Jau kuris laikas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) ir savivaldybei aiškinantis planavimo prioritetus, gyventojai priima asmeninius teritorinius sprendimus. Nuo darbo vietų Klaipėdoje toli nebėga – tik šiek tiek atokiau už rytinės savivaldybės ribos. Ir išvyksta kartu su mokesčiais. Be to, pastatyti namą rajone kainuoja pigiau, negu įsigyti naują butą mieste, kaip teigia specialistai.

Bendrojo plano monitoringą atlikę projektuotojai nurodo, kad per pastaruosius 25 metus Klaipėdoje gyventojų sumažėjo 22 proc., o Klaipėdos rajone padaugėjo 14 procentų. Ypač ta tendencija sustiprėjo pastarąjį dešimtmetį. “Kiek mieste statybų mažėja, tiek rajone daugėja. Plėtros zonų atsiranda ten, kur infrastruktūra apgailėtina. Matome, kad Klaipėdos įtakos teritorijoje kuriasi 3 miestai. Ir ta priemiesčių infrastruktūra gali būti sukurta tik iš Klaipėdos gyvenamųjų kvartalų gyventojų pinigų – tai neteisinga“, - pristatydamas monitoringą visuomenei kalbėjo projektuotojas Mindaugas Pakalnis.

Uostui kyla problemų dėl logistikos, gyventojams – dėl oro taršos ir triukšmo. Būtent todėl aplink Klaipėdą atsirado chaotiško užstatymo žiedas, kur persikelia iš miesto pasitraukiantys gyventojai. Dabar Klaipėdos transporto konfliktas su gyvenamąja zona gali būti panaikintas tik brangiais infrastruktūros sprendiniais ir kompensacinėmis priemonėmis gyventojams.

Miesto ekonominė sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo uosto veiklos sėkmės - tai konstatuoja urbanistikos specialistai. Jie daro išvadą, kad Klaipėdos bendrasis planas neatitinka pagrindiniam miesto dokumentui keliamų reikalavimų nei turiniu, nei forma ir yra keistinas. Bet ar pavyks jį suderinti su valstybei svarbiu uosto plėtros planu, kurį numatoma parengti bent metais anksčiau, neaišku.

Prieiga prie marių

Klaipėdos miesto tarybai teks iš naujo svarstyti 2007 metais priimtą sprendimą dėl teritorijų mainų su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Tuo metu uosto užteršto grunto aikštelei reikalingas sklypas šalia tarptautinės perkėlos buvo perduotas už įsipareigojimą pastatyti valčių prieplauką – sukurti naują rekreacijos vietą. Pirmoji kliūtis buvo užsitęsęs teritorijos perdavimas, antroji – pinigų stygius motyvuojant tai įstatymo pataisa dėl prievolės KVJUD išmokėti dividendus, o trečioji – su SGD terminalui dujotiekį statančios kompanijos užimtu sklypu. „Uosto direkcija nėra atsakinga už SGD dujotiekio statybos darbus, todėl negali prognozuoti jų pabaigos“, - miesto tarybos posėdyje politikams aiškino KVJUD vadovas Arvydas Vaitkus.

Kai 2010 metais prieplauka buvo suprojektuota ir netgi parinktas rangovas, už 38,5 mln. litų įsipareigojęs pastatyti objektą per 30 mėnesių, sutarties vykdymas buvo sustabdytas. Šių metų lapkričio 21 dieną rangovas pats sutartį nutraukė, nes stabdymo laikas baigėsi darbams taip ir neprasidėjus. Jis yra pateikęs KVJUD 4,2 mln. litų pretenziją ir dabar, ko gero, kreipsis į teismą. A. Vaitkus politikus ragino nesidairyti į praeitį ir pratęsti sutarties terminą. Pastatyti tokį socialinį objektą esą uosto garbės reikalas.

Pietinėje uosto dalyje vykstant kardinalioms permainoms, kurias atspindės šiuo metu rengiamas uosto bendrasis planas, nauja pramoginė prieplauka galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2020 metais, tačiau ne tokia, kokia buvo suprojektuota prieš 5 metus, o patraukta į marias ir pritaikyta ne tik valtims, bet ir visiems vandens pramogų mėgėjams. O svarbiausia – pigiau išlaikoma, nes dėl siūlomo apsauginio slenksčio operatoriui nereikėtų skirti kasmet po 1,5-2 mln. litų sąnašoms valyti. "Pasitikiu miesto pragmatizmu – abi šalys siekia to paties tikslo. Statant uosto infrastruktūrą reikia arba viską daryti gerai, arba nedaryti nieko“, - kalbėjo A. Vaitkus.

Bet kai kurie politikai, vos prieš kelias dienas susipažinę su niūriomis urbanistinės raidos išvadomis apie pietinę miesto dalį, suabejojo, ar KVJUD garbės pažadu galima pasitikėti, nes garantijų, kad valčių prieplaukai bus skirti naujo finansinio laikotarpio ES pinigai, dar nėra.

Klaipėdos savivaldybės nepasitikėjimą uosto projektais užaštrino ankstesnės valdžios netesėti pažadai siekiant labai greitai gauti SGD terminalo statybos leidimus. Buvo sutarta, kad keturi uostamiesčio infrastruktūros projektai bus pripažinti valstybinės reikšmės: 50 metrų baseino statyba, pietinis aplinkkelis, Klaipėdos pilies bastionų kompleksų atkūrimas ir žiedinių Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija. Iš jų tik naujojo baseino statyba pripažinta valstybės reikšmės projektu ir jam numatyta skirti 20 mln. litų. Pietinės miesto dalies gyvenamoji aplinka nuo to tikrai nesikeis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"