TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdą užtvindys kruiziniai laivai

2014 05 08 6:00
Pirmasis šiais metais į Klaipėdą atplaukia italų laineris „Costa Pacifica“. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Šiemet į Lietuvos uostamiestį kruiziniai laivai turėtų atplaukti 65 kartus - tiek užregistruota, laukiama 50 tūkst. turistų, arba trečdaliu daugiau negu pernai, o nauja tai, kad trys laineriai švartuosis prie ką tik pastatyto centrinio terminalo pirso.

Jūrinį sezoną Klaipėdos uoste šiandien, gegužės 8-ąją, atidaro 13 denių italų laivas „Costa Pacifika“, kuriame telpa per 3700 keleivių. Jį užbaigti spalio 3 dieną turėtų Bahamose registruotas nedidukas motorlaivis „Astor“, atplukdysiantis maždaug 500 vokiečių turistų.

Neabejojama, kad Klaipėdai pavyks pralenkti iki šiol paties geriausio istorijoje 2007 metų kruizinio sezono rezultatus, kai 65 laivais atplaukė 36 866 turistai, nes daugiau bus didžiųjų lainerių. Nuo šių metų tokiems laivams, kurie anksčiau netilpdavo kruizinių laivų terminale ir turėdavo tenkintis krovai pritaikyta uosto teritorija, siūlomos naujo universalaus centrinio terminalo 80-81 krantinės, tad situacija gali keistis į gera. Pernai kruiziniai laivai įplaukė 40 kartų, sulaukta 33 tūkst. keleivių. Išankstinė laivų registracija jau rudenį rodė, kad 2014 metais reikia tikėti naujo rekordo. 2013-aisiais uostas iš kruizinių laivų surinko 1,36 mln. litų rinkliavų, šiemet tikisi gauti iki 2 mln. litų, tačiau tai tik 1 proc. visų uosto pajamų.

Patarimas - išsiskirti rinkoje

Prisimindami kruizinės laivybos parodą Amerikoje, Majamyje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Arvydas Vaitkus ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas pažymėjo, kad pagrindinis pasaulio jūrinio turizmo renginys padeda suprasti šio verslo schemą ir mastą. Kruizinės laivybos rinkoje sukasi 110 mlrd. JAV dolerių, iš jų 33 milijardus sudaro darbo užmokesčio fondas, yra sukurta 775 tūkst. tiesiogiai su turizmu susijusių darbo vietų.

„Klaipėdos uosto stendas sulaukė daug parodos lankytojų. Su Majamio uostu pasirašėme bendradarbiavimo memorandumą. Ypač pradžiugino kompanijos „Carnival Corporation“ dėmesys mūsų uostui - jis atveria itin plačias galimybes. Ši kruizinės laivybos grupė užima pusę pasaulinės rinkos ir turi 10 kruizinių linijų. Būtent jai priklausantis laivas „Costa Pacifica“ ir atidaro šių metų kruizinių laivų sezoną Klaipėdoje. Kitas grupės laineris „Ocean Princess“ aplankys mūsų uostamiestį du sykius. Kruizų keleiviai - tai nauda miestui, pajamos verslo bendruomenei. Jeigu šiemet, kai laivai atplauks 65 kartus, nieko nekeisime, ypač kruizų terminalo prieigose, ateinantys metais nebus tokie džiugūs“, - pabrėžė A.Vaitkus.

Jam įstrigo tai, kad Naujojo Orleano uoste klaipėdiečiai gavo patarimą apsilankyti senamiesčio Burbono gatvėje, kuri garsėja barais, striptizo klubais ir įkaušusių lankytojų siautuliu. „Tokia yra viena šio miesto turizmo koncepcijų. Nenorėčiau, kad Klaipėdoje atsirastų „girta“ gatvė. Esame gintaro kraštas, tad koncepcijų, manau, galima rasti, - svarstė A.Vaitkus. - Svarbu sutvarkyti terminalo prieigas ir visomis priemonėmis gaivinti senamiestį.“

„Kruizų operatoriai mums patarė kurti savitą koncepciją, paryškinti istorinius miesto skirtumus, dviejų laikotarpių paveldo mišrainę. Vokišką istoriją jau išmokome pateikti, o sovietinę – dar ne. Reikia kurti sovietmečio ekspoziciją, pavyzdžiui, slėptuvėje, rodyti tarybinę techniką“, – kalbėjo A.Drungilas.

Ilgiausias – 317 metrų

Kiekvieną turistinį sezoną uostai vertina pagal galimybes priimti pačius didžiausius – per 300 metrų ilgio - kruizinius laivus. Iki šiol Klaipėda tokių nematė. Bet jau po mėnesio mūsų uostas rengiasi fiksuoti naują laivybos rekordą. Kaip rodo registracijos žurnalas, birželio 17-osios rytą, 7 valandą, į Klaipėdą turi atplaukti prabanga tviskantis 317 metrų ilgio laineris su Maltos vėliava „Celebrity Eclipse“, vieną kartą, nuo birželio 14-osios, keliaujantis po Baltijos jūros uostus. 2010 metais Vokietijoje statytu įspūdingu laineriu gali plaukti iki 2850 turistų. Jis jau užregistruotas tam pačiam maršrutui ir 2015 metais. Beje, 13 dienų kruizo po Skandinavijos šalių sostines ir Sankt Peterburgą, pakeliui aplankant Vokietijos ir Baltijos valstybių uostus, bilietai kainuoja, nelygu kajutės, nuo 2324 iki 5721 JAV dolerių.

Anksčiau didžiausias kruizinis laivas, 294 metrų ilgio „Constellation“, Klaipėdoje lankėsi 2005 metų birželio 1 dieną. Vėliau 290 metrų ilgio laineriai tapo įprasti, antai „Costa Pacifica“ šiemet įplauks net 7 kartus. Vidutinio dydžio kruizinių laivų, kurių ilgis viršija 175 metrus ir kuriais plaukia iki 2000 keleivių, bus galima pamatyti daugiausia. O pats mažiausias, bet prašmatnaus interjero 1960 metais statytas ir užpernai atnaujintas, bus 74 metrų ilgio ir 110 keleivių vietų turintis motorlaivis Serenissima“ (anksčiau vadintas „Andrea“). Užpernai jį iš švedų įsigijo rusų kompanija „Volga Dream“, organizuojanti keliones upėmis. Laivo registracijos uostas iki sezono pradžios nebuvo nurodytas.

Pats didžiausias šių metų Baltijos kruizų laineris – 330 metrų „Royal Princess“ - į Klaipėdą neužsuks, nes čia jį būtų pernelyg sudėtinga apsukti. Ilgiausias pasaulyje kruizinis laivas „Allure of the Seas“ siekia 360 metrų, o dar 4 „mega“ klasės laineriai yra 339-345 metrų ilgio.

Per vasarą Klaipėdoje galėsime stebėti daugiau kaip 20 skirtingų kruizinių laivų. Skaičiuojama, kad vienas turistas pas mus palieka 50-100 eurų. Kituose uostuose, kur yra daugiau galimybių pinigams išleisti, skaičiai kur kas įspūdingesni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"