TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėda Vokietijoje ieško turizmo sėkmės kalvių

2016 01 20 6:00
Projekto „Baltijos jūros turizmo centras“ pagrindinis partneris – Meklenburgo-Pomeranijos žemės turizmo departamentas (Vokietija), kuris ES lėšomis ilgą laiką aktyviai populiarino Štralzundą ir kitus UNESCO paveldo miestelius. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Politinės krizės ir suirutė pakeičia pasaulio turizmo krypčių žemėlapį, todėl rami pietinė Baltijos pakrantė sieks pasinaudoti permainų suteikta proga. Konkurencijos dėl turistų maratone atsiliekanti Klaipėda žada veržtis į priekį padedama vokiečių.

Istorinės Klaipėdos krašto sąsajos su Vokietija du dešimtmečius lėmė, kad didžiausią atvykstančių į Lietuvos pajūrį užsienio turistų dalį sudarė vokiečiai, nostalgijos kamuojami senieji „memelenderiai“ ir jų palikuoniai.

Nors šis kraštiečių srautas senka, pernai, Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) duomenims, taip pat daugiausia užsienio svečių sulaukta iš Vokietijos. Tačiau kelia nerimą tai, kad mažėja turistų, atplaukiančių keltais iš Kylio į Klaipėdos uostą. Nors keltų kompanija šį verslo sluoksnį juokais vadina sviestu ant sumuštinio arba razina pyrage, toks stambaus verslo ekonominis pagardas smulkiajam ir vidutiniams regiono verslui yra reikšmingas pajamų šaltinis.

Kaip rodo Klaipėdos TIC apklausa, vidutinės atvykstančių užsienio turistų išlaidos, be viešbučio kainos, sudaro 50 eurų per dieną.

Antras pagal svarbą Klaipėdos krašto turizmo pajamų aruodas – kruizinių laivų keleiviai, kurių pinigai pasklinda po kelių savivaldybių muziejus, turizmo, transporto, maitinimo įstaigas. Todėl pareiškusios norą dalyvauti ES Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos projekte „Baltijos jūros turizmo centras“ pajūrio savivaldybės tikisi, be kitų tikslų, patraukti jaunosios vokiečių kartos dėmesį ir sulaukti daugiau jūrinių turistų.

Steigs koordinavimo centrą

Projekto „Baltijos jūros turizmo centras“ pagrindinis partneris – Meklenburgo-Pomeranijos žemės turizmo departamentas (Vokietija). Ši institucija ES lėšomis ilgą laiką aktyviai populiarino Rostoką, Greifsvaldą, Šveriną ir UNESCO paveldo miestelius Vismarą bei Štralzundą. Prieš keletą metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija iš šio krašto sėmėsi patirties, kaip organizuoti buriavimo uostelių veiklą.

Kad laimėtų ES finansavimą naujam paramos etapui, kasmetiniame Baltijos turizmo forume, Gdanske Lenkijoje, vykusiame pernai rugsėjo mėnesį, vokiečiai pasiūlė įsitraukti į projektą kitų pietinės pakrantės valstybių struktūroms, uostams, turizmo organizacijoms. Septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės, ieškančios naujų turistinės reklamos auditorijų, nutarė dalyvauti kaip vienas partneris – asociacija „Klaipėdos regionas“. Iš viso projektas vienys 8 šalių dalyvius.

Pradėti veiklą „Baltijos jūros turizmo centras“ turėtų nuo šių metų antrojo pusmečio, ji truktų 4 metus. ES finansuojama dalis sudarytų 85 proc. kompensuojamų išlaidų, asociacijai „Klaipėdos regionas“ tektų sumokėti 117 700 eurų. Klaipėdos miesto savivaldybės finansinis indėlis būtų 16 814 eurų, kitų – po 2523 eurus.

Klaipėdos miesto savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė miesto politikams aiškino, kad galima nauda neabejotinai didesnė nei apskaičiuotos išlaidos. Pasak jos, naujo turizmo centro konkrečios veiklos dar nėra apibrėžtos, bet pagal išreikštus tikslus – sukurti turizmo struktūrą turizmo komunikacijai ir bendradarbiavimui tarp Baltijos šalių ir už jos ribų, pakeisti kasmetinį Baltijos jūros šalių turizmo forumą į „idėjų kalvės“ mechanizmą – sustiprintų Klaipėdos regiono įvaizdį ir pridėtų žinomumo.

Šiuo metu aišku, kad vyks savivaldybių turizmo specialistų mokymai, gerųjų patirčių mainai ir kontaktai su turizmo verslo atstovais. Bus leidžiami bukletai, vyks renginys žiniasklaidai. Kita centro veiklos dalis – turizmo tyrimai ir analizė.

Klaipėdos senamiestyje – sąstingis

Didžiausias Klaipėdos rūpestis – atgaivinti senamiestį, tačiau to neįmanoma padaryti be verslo iniciatyvų. Pastatai tuštėja, parduotuvės uždaromos, nes joms trūksta lankytojų, o savininkams – naujų komercinių idėjų. Dėl to skundžiamasi, kad turistai, ypač iš kruizinių laivų, pavieniui išėję pasivaikščioti ilgiau kaip valandą Klaipėdos senamiestyje neužsibūna. Kruizų organizatoriai skatina turistus rinktis grupines keliones ir išbarsto juos po regioną.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai verslininkų pastabas dėl senamiesčio yra išdėstę savivaldybei ne kartą. Ypač pasigendama veiksmų siekiant didinti senamiesčio patrauklumą bei gerinti jo infrastruktūrą. Pažymima, kad yra nemažai apleistų pastatų, kuriems reikia investicijų, bet dabartinė situacija senamiestyje neskatina pastatų savininkų investuoti. Baiminamasi, kad didelių išlaidų reikalaujantys objektai nebus ekonomiškai naudingi. Iš architektų sklindančios idėjos uždengti dalį senamiesčio gatvių stogais sulaukia žodinio pritarimo siūlymams, o jų įgyvendinimas atidedamas ekonomiškai geresniems laikams.

Klaipėdos senamiesčio patriotų, tokių kaip Aidas Kaveckis, įmonės „Friedricho pasažas“, vienijančios 6 restoranus ir viešbutį uostamiestyje, viešbutį Palangoje bei svečių namus Mosėdyje, savininkas kartu su verslininku Aloyzu Kuzmarskiu rekonstravęs burlaivį „Meridianas“ ir šiuo metu atnaujinantis seniausią Klaipėdos, o kartu, ko gero, ir visos Lietuvos, Žaliąją vaistinę, nėra daug. Ilgos grąžos išlaidoms į kultūros paveldą žmonės ryžtasi turėdami stiprų verslą ir uždirbtus milijonus, kai tokia veikla tampa pomėgiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"