TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdai neranda augimo stimuliatorių

2012 04 23 8:06

Didieji uostamiesčio mokesčių mokėtojai nežarsto pažadų, kad darbo vietų daugės ir biudžetas pilnės.

Klaipėdos valdžia nebežino, kaip miestą budinti iš depresijos. Nors jūrų pramonė ir transportas vaduojasi iš sąstingio, demografinės permainos ir valstybės mokesčių politika esą atėmė iš savivaldos galimybes teikti pagalbą nykstančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Kabinasi už verslo

Uostamiesčio gamyba maitina išorės verslus, tačiau pramonė pastaruoju metu nedidina darbuotojų skaičiaus. Kita vertus, patys politikai nesutaria, kokiu keliu Klaipėdai žengti į priekį: pramoniniu ar turistiniu. Užsitęsę svarstymai artina situaciją, kai miestas, pasak administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, neturės iš ko gyvuoti.

Nors savivaldybės biudžeto, kuris siekia maždaug 350 mln. litų, įplaukų surinkimo planas pirmąjį ketvirtį buvo vykdomas, žmonės pyksta, kad miesto valdžia niekam neturi pinigų. Pagrindinis savivaldybės pajamų šaltinis - gyventojų pajamų mokestis. Jo dydis kasmet kinta, šiemet Klaipėdai palikta 70 proc. šių mokesčių. Tačiau mažėjant gyventojų Klaipėdos biudžetas traukiasi.

Du pagrindiniai instrumentai, kuriuos galima valdyti savivaldybėje, tai žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Tačiau už uosto žemę, kuri taip pat savivaldybės dalis, mokestį gauna valstybė.

Vietinių rinkliavų sumažėjo 5 kartus - iki milijono litų, dėl to esą negalima užtikrinti nei eismo, nei žmonių saugumo įrengiant vaizdo kameras. "Jau kelinti metai investicijų iš biudžeto jokių nedarome, tik iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Miestas kasmet pritraukia apie 70-80 mln. litų investicijų, tai nėra mažai. Šiuos pinigus atiduodame verslui, o jis kuria darbo vietas ir taip atsiranda pajamų biudžetui. Šiemet planuojame surinkti tiek lėšų, kiek ir pernai. O pernai jau buvo atsivėrusi skylė", - teigė J.Simonavičiūtė. Ji mano, kad miesto gelbėjimo perspektyva - privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė. Tačiau pastebi, kad visuomenė tokia bendradarbiavimo forma vis dar nepasitiki - tai rodo ir apskųsta "Švyturio" arenos koncesijos sutartis.

Vicemero Artūro Šulco manymu, uostamiesčio įmonių veiklos rezultatai neturi tiesioginio poveikio Klaipėdos biudžetui, nes Lietuvoje nėra regioninės savivaldos. Meras Vytautas Grubliauskas su kartėliu pripažįsta, kad Vilniuje egzistuoja tik dvi nuomonės - "arba mano, arba neteisinga".

Trūksta skrydžių

Jau ne pirmus metus Klaipėdos pramonės ir amatų rūmai bei Pramonininkų asociacija skambina varpais Susisiekimo ministerijai, kad ši pritrauktų naujų linijų į Palangos oro uostą. Verslininkai tiesioginių skrydžių, ypač į Vokietiją, trūkumą dabar nurodo kaip bene pagrindinę verslo plėtros rakštį.

Pasak Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) direktoriaus Eimanto Kiudulo, Vakarų Lietuvos regionas tarptautiniams investuotojams yra nepatrauklus dėl prasto susisiekimo. Klaipėdos LEZ ir visame regione kuriami tik gamybiniai cechai, o atstovybės mieliau renkasi Vilnių, turintį jungtis su Vakarų Europa. Klaipėda esanti nepatraukli ir dėl to, kad čia nėra tarptautinės mokyklos, kurioje galėtų mokytis užsieniečių vaikai. Trečioji priežastis - darbo jėgos trūkumas, nes dabar visur susiklosčiusi "struktūrinė bedarbystė".

Tačiau savivaldybė teigia nepajėgianti ką nors pakeisti, ypač dėl regiono atskirties. Jau vykę keletas susitikimų su Palangos oro uosto vadovybe, tačiau tikro verslo plano iki šiol niekas nėra matęs. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas anksčiau aiškino, kad vienai oro linijai atidaryti reikia 3 mln. litų investicijų, iš jų 2 mln. litų esą turėtų sumesti savivaldybės. "Pasitarę su pajūrio turizmo verslo ir Ūkio ministerijos atstovais pasiūlėme, kaip padidinti keleivių srautą. Palanga galėtų pritraukti 3 skrydžių kryptis, o tai dar 30-50 tūkst. keleivių per metus. Gal pusė jų būtų verslo atstovai, tačiau atvyktų net 25 tūkst. turistų, kurie, mūsų skaičiavimais, viešėdami išleidžia vidutiniškai po 200 eurų. Jie regione paliktų 10-20 mln. litų per metus. Kad būtų galima pradėti derybas su bendrovėmis, reikia investicijų. Galime siūlyti kad ir nulinį oro uosto paslaugų mokestį, bet bendrovės sako, kad joms to neužtenka", - tąkart aiškino R.Vaštakas.

Klaipėdos valdžios atstovai mano, kad gaivinti Palangos oro uostą turėtų privatus sektorius. Tačiau verslininkai atkerta, kad Palangos oro uosto ekonomiką turi remti savivaldybės ir pati valstybė, nes tai jos infrastruktūros dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"