TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdai prireikė tranzitinės magistralės

2006 06 05 0:00

Gerinant uosto krovinių gabenimo ir Neringos tranzitą per Klaipėdos miestą valstybei teks investuoti ne vieną šimtą milijonų litų

Kintant Klaipėdos uosto krovinių struktūrai šalies transporto specialistai Susisiekimo ministerijai ir uostamiesčio savivaldybei siūlo pertvarkyti transporto eismą pagal naują schemą. Nors pastebima, kad automobiliais vežamų uosto krovinių miesto gatvėse daugėja nesmarkiai, o jų dalis sraute artimiausią penkmetį neviršys 20 proc., savivaldybės nesutarimai su uostu dėl gatvių tvarkymo ir oro taršos stiprėja.

Be šiaurinio išvažiavimo iš uosto Lideikio ir Liepų gatve į Palangos kelią, kurio tvarkymo paskutinį etapą numatoma baigti 2007 metais, ir perspektyvinio pietinio koridoriaus, lenkiančio krovininę "Draugystės" geležinkelio stotį, Klaipėdai kuo skubiau siūloma įrengti centrinį įvažiavimą ir pagerinti susisiekimą su Neringa.

"Baltijos gaudyklė"

Lengvųjų ir krovininių automobilių judėjimą trimis išilginėmis uostamiesčio gatvėmis apsunkina sankryžos ties Baltijos prospektu. Pastaruoju metu ypač problemiška tapo miesto jungtis su Vilniaus plentu, o dėl gausių avarijų Taikos prospekto žiede, kai automobiliai krenta į pėsčiųjų perėją, ši vieta vadinama "gaudykle".

Specialistų teigimu, Baltijos prospektą tikslinga rekonstruoti įrengiant tiltą ties Vilniaus plentu ir tunelius Taikos prospekto bei Minijos gatvės sankryžose. Šiemet pradės veikti bendrovės "Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalas, dar po trejų metų - naujas keleivių ir krovinių terminalas prie II Smiltynės perkėlos, todėl krovininio transporto Baltijos magistralėje daugės.

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų grupei vadovaujančio Pranciškaus Juškevičiaus, suderinti miesto ir uosto interesus įmanoma, tačiau tai daryti būtina regiono sistemoje, skaidant transporto srautus Klaipėdos aplinkkelyje.

Atseikėta ir ES pinigų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas teigia, jog nuo 2000 metų Klaipėdoje tiesiamas šiaurinis išvažiavimas, turėjęs būti viena pagrindinių Klaipėdos transporto arterijų, jungiančių uosto dalį su Kretingos ir Palangos keliais, praranda paskirtį, nes kroviniai į naftos ir chemijos terminalus gabenami geležinkeliu. Nors poilsiautojų susisiekimas su Melnragės pajūriu pagerėjo, šaldyti kroviniai iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos vežami kitomis gatvėmis.

Investicijos į šiaurinį išvažiavimą sudaro 78 mln. litų, iš jų 55 proc. - valstybės lėšos, 45 proc. - ES fondų pinigai. Uosto įmonės projektui skyrė keletą milijonų litų, tačiau joms ši investicija nebuvo naudinga.

Vyriausybė Baltijos prospektui yra suteikusi tranzito koridoriaus miesto ribose statusą. Pasak Kamarausko, uosto direkcija šiemet iš ES yra gavusi 300 tūkst. eurų projektiniams sprendiniams rengti, o projektavimui numatoma skirti 3 mln. eurų (10,5 mln. litų). Manoma, kad rūpintis Baltijos prospekto rekonstrukcijos finansavimu iš ES 2007-2013 metų biudžeto teks Kelių investicijų direkcijai. Pietinio išvažiavimo iš uosto galimybių studijai parengti ir projektavimo darbams ES ISPA fondas ir uosto direkcija yra skyrę 2 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"