TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdai teks derinti interesus dėl teritorijų

2015 12 28 6:00
Klaipėdos miesto  bendrasis planas. LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdoje pradėti rengti uosto ir miesto bendrieji planai pareikalaus iš bendrovės „Sweco“ ir partnerių dvigubai daugiau energijos nei įprastai, nes vieną pasiūlymą teks derinti iš karto su dviem skirtingus teritorinius interesus atstovaujančiais užsakovais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su bendrove „Urbanistika“ pasirašė Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo sutartį, kuria įsipareigojo, kad 2017 metų pabaigoje Klaipėda jau turės naują teritorijų planavimo dokumentą. Šį darbą „Urbanistika“ atliks jungtinėje veikloje kartu su įmone „Sweco Lietuva“. Dokumento parengimas kainuos 290 tūkst. eurų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) šioje srityje jau nužengusi kiek toliau ir jos išlaidos bus gerokai didesnės. Dėl bendrojo plano rengimo rugpjūčio 12 dieną KVJUD pasirašė sutartį su „Sweco Lietuva“, veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su bendromis „Kelprojektas“ ir „Urbanistika“. Sutarties suma 762 300 Eur įskaitant PVM. Subtiekėjai: „Sweco hidroprojektas“ (38 115 Eur), Lietuvos energetikos institutas (27 830 Eur), „Sweco Environment“ (48 400 Eur). Taigi galima teigti, kaip šiame projektuotojų kolektyve pagrindiniais interesų arbitrais teks būti „Sweco“ specialistams. Uosto planą jie turės baigti iki 2017 metų vasaros – metais anksčiau nei atsiskaityti miesto savivaldybei.

Klaipėdos miesto savivaldybės direktorius Saulius Budinas tikisi, kad naujasis planas sukurs daug palankesnes sąlygas miesto plėtrai: „Miesto gyventojai ir verslo atstovai, norėdami keisti veiklos pobūdį, dažnu atveju neprivalės keisti ir teritorijos paskirties, kas, kaip žinome, reikalauja tiek laiko, tiek finansinių išteklių. Šis planas leis lanksčiau ir greičiau vystyti miestą, pritraukti į jas naujų investicijų.“

Miesto meras Vytautas Grubliauskas, prieš porą savaičių dalyvavęs uosto tarybai bendrojo plano rengėjų parengtame situacijos pristatyme „Sweco“ pavadino prokuroru ir advokatu viename asmenyje. Jis sakė pasigedęs supratimo, kad konfliktinė uosto interesų vieta kartu yra konfliktų vieta ir savivaldybei. Miestas riboja uosto plėtrą, o uostas – teršia aplinką ir riboja miestiečių priėjimą prie vandens. Meras projektuotojų klausė, kaip pavyks tai suderinti?

Dvipusio konflikto zona tapusi Minijos gatvė naudojama susisiekimui tarp uosto terminalų. O prie Smeltalės upės įsikūrę gyventojai yra blokuojami geležinkelio. Todėl uosto naudotojai siūlo numatyti buferines zonas tarp uosto ir šalia jo esančių gyvenamųjų teritorijų ir neleisti statyti gyvenamųjų namų šalia uosto. Esą pakanka ir to, kad iki šiol neišspręstos Nemuno gatvės 113 ir 133 namų, patekusių į geležinkelio sanitarinę zoną, problemos. Nesutariama, kas ir už kokias lėšas gyventojus turėtų iškeldinti. Mero teigimu, tai miesto skaudulys, kurio negalima perkelti į naują bendrąjį planą.

Pasak „Sweco“ viceprezidento Aido Vaišnoro, uostas turi stiprinti savo konkurencingumą ne tik didindamas krovinių kiekį, bet ir kurdamas pridėtinę vertę, keldamas efektyvumą, nes atimti teritorijos iš miesto jis negalės, o plėstis į jūrą – nemažas iššūkis.

Po Kalėdų jau ketinama pristatyti ir kai kuriuos uosto bendrojo plano koncepcijos sprendinius. 2016 metais jie bus pradėti derinti su uostamiesčio savivaldybe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"