TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdiečiai planuoja terminalą

2010 06 15 0:00
Pastačius terminalą ties šiauriniu molu ir jį pailginus būtų užkirsta galimybė toje vietoje
statyti giliavandenį išorinį uostą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos universiteto mokslininkai ir uostamiestyje veikiančių jūrų krovos kompanijų atstovai nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pradėti konkretūs suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo darbai. Ties Kiaulės nugara

Apvaliojo stalo diskusiją apie terminalo projektą surengė Klaipėdos universiteto (KU) asociacija "Baltijos slėnis". KU profesorius, buvęs tolimojo plaukiojimo kapitonas Vytautas Paulauskas, išnagrinėjęs įvairių tipų Europos uostuose veikiančių suskystintų gamtinių dujų terminalus, pateikė Belgijos Zebriugės uosto pavydį. "Zebriugėje toks terminalas veikia netoli įplaukos kanalo. Jie dujas atsiplukdo iš Alžyro. Man pavyko sužinoti, kad 1000 kubinių metrų dujų belgams kainuoja tik 100 JAV dolerių. Vėliau Zebriugėje dujos perpilamos į mažesnius dujovežius ir eksportuojamos į kitus Europos uostus. Aišku, belgai jas parduoda jau brangiau", - dėstė V.Paulauskas.

Profesoriaus manymu, Klaipėdoje dujų importo terminalą būtų galima statyti dviejose vietose: netoli šiaurinio molo, ties vadinamąja nuline krantine, arba pietinėje dalyje, ties Kiaulės nugaros sala.

"Pirmasis variantas turi du trūkumus. Toje vietoje pastatytos dujų saugyklos, kita terminalo infrastruktūra užkirstų kelią giliavandenio uosto statyboms. Be to, jis būtų labai arti Melnragės gyvenamųjų namų. O netoli uosto vartų prišvartuoti dujas atplukdę dujovežiai kliudytų kitiems į uostą įplaukiantiems laivams. Todėl pietinis variantas, mano manymu, priimtiniausias. Terminalas būtų įrengtas toli nuo gyvenamųjų rajonų, toje vietoje nėra privačių žemės sklypų. Reikėtų tik pagilinti uosto farvaterį, kad galėtų apsisukti didieji, iki 12-13 metrų grimzlės dujovežiai', - siūlė profesorius V.Paulauskas.

Jis pridūrė manąs, kad ir kuri vieta būtų pasirinkta, šio objekto statybos vis tiek sulauks didelio visuomenės pasipriešinimo. V.Paulausko manymu, būsimojo terminalo pajėgumas turėtų būti apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

Trukdys kabelis

KU Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo instituto mokslininkas Saulius Gulbinskas, išnagrinėjęs šiaurinį ir pietinį variantus, taip pat pastebėjo daugybę trūkumų. "Terminalą pastačius šiaurinėje dalyje, reikėtų nutiesti vamzdyną iki magistralinio dujotiekio, kuris yra Klaipėdos miesto prieigose. O tam tektų iškirsti ne vieną hektarą miško, be to, vamzdis eitų pro gyvenamuosius rajonus. Pietinėje dalyje tos problemos nebūtų, tačiau įrengus naujas krantines bei pagilinus farvaterį, susiaurėtų sąsiauris tarp Kuršių marių ir uosto, kiltų grėsmę žuvų migracijos keliams bei Kuršių nerijos krantams. Be to, dujotiekis susikirstų su kitomis planuojamomis energetinėmis jungtimis. Turiu galvoje būsimąjį elektros kabelį iš Švedijos, kuris su Lietuva susijungtų būtent šioje vietoje", - perspėjo S.Gulbinskas.

Būtingė netinka

Už terminalą pietinėje uosto dalyje pasisakė ir Arvydas Vaitkus, koncerno "Achemos grupė" logistikos direktorius. Jo manymu, čia didelių investicijų neprireiktų, mat dujovežiai galėtų švartuotis prie specialaus laivo, atliekančio siurblio, šildytuvo ir rezervuaro funkcijas. Iš jo dujos esą būtų pumpuojamos iš karto į magistralinį vamzdyną.

"Buvo tirtas ir vadinamasis Būtingės variantas. Tačiau reikiamas dugno gylis, kurio užtektų didiesiems dujovežiams, yra tik 8 km nuo kranto. Tokio ilgio vamzdyną nutiesti jūros dugnu kainuotų nebe milijonus, o milijardus litų. Todėl pietinis variantas būtų priimtiniausias", - reziumavo jis.

Pasiūlymams suskystintų dujų terminalą statyti pietinėje Klaipėdos uosto dalyje pritarė ir uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Suskystintos ar suslėgtos?

Tačiau Energetikos ministerija, kuri ir kuruoja suskystintų gamtinių dujų importo terminalo projektą, šį objektą norėtų matyti šiaurinėje uosto dalyje, AB "Klaipėdos nafta" teritorijoje. Kad projektas būtų sparčiau įgyvendintas, prieš mėnesį buvo pakeistas naftos terminalo vadovas. Juo tapo Rokas Masiulis.

Romas Švedas, energetikos viceministras, "Klaipėdos naftos" valdybos pirmininkas, neslėpė, kad naujajam vadovui iškeltas uždavinys iki 2012 metų įmonės teritorijoje pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.

KU surengtoje diskusijoje dalyvavęs susisiekimo ministro patarėjas Rolandas Bražinskas apgailestavo, kad į renginį neatvyko Energetikos ministerijos atstovai. "Nacionalinėje energetikos strategijoje ir jos įgyvendinimo 2008-2012 metų plane numatyti uždaviniai parengti suskystintų gamtinių dujų importo terminalo Lietuvos poreikiams įrengimo galimybių studiją. Mano žiniomis, tokia galimybių studija, kainavusi beveik pusę milijono litų, baigiama rengti. Tačiau ji yra labai konfidenciali. Net aš, turėdamas leidimą dirbti su slapta informacija, nežinau, kas joje parašyta. Be to, galutinai dar neapsispęsta, kokias dujas importuosime - suslėgtas ar suskystintas. Kadangi tai yra skirtingos technologijos, tai ir joms priimti reikia visiškai skirtingų terminalų. Manau, kad dėl to apsisprendimo ir delsiama", - sakė R.Bražinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"