TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdoje degins šiukšlių kalnus

2010 01 25 0:00

Klaipėdos savivaldybė su investuotojais pasirašė sutartį dėl termofikacinės elektrinės statybos ir tikisi tapti komunalinių atliekų tvarkymo lydere.

Nebeliko kliūčių Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) atsirasti naujai jėgainei, kuri iš atliekų gamins elektros energiją ir šilumą.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius ir Suomijos kapitalo įmonės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta po ilgai trukusių derybų pasirašė akcinės bendrovės "Klaipėdos energija" akcininkų sutartį. Šiuo metu 75 proc. "Klaipėdos energijos" akcijų valdo Klaipėdos savivaldybė, 19 proc. - įmonė "Fortum Heat Lietuva".

Kompensacija gyventojams

Derybos dėl modernios jėgainės statybos vyko kelerius metus, pasirašyti sutartį vėluota dėl naujai priimtų įstatymų ir "Klaipėdos energijos" akcininkų pasikeitimų. Anksčiau 19 proc. jos akcijų valdė Vokietijos bendrovė.

V.Žutos teigimu, elektrinės statyba turėtų būti pradėta jau šių metų spalį. Ją baigti numatoma 2013 metų sausį. "Įsipareigojome, kad dėl jėgainės veiklos Klaipėdos regione sumažės atliekų deponavimas sąvartyne", - sakė "Fortum Heat Lietuva" vadovas.

Jėgainėje planuojama pagaminti 40 proc. visos Klaipėdos miestui reikalingos šilumos. Tam per metus būsimoje įmonėje planuojama sudeginti apie 240 tūkst. tonų buitinių ir komunalinių atliekų.

V.Žuta užtikrino, kad LEZ teritorijoje vis dar gyvenantys Lypkių gyventojai turėtų netrukus išsikelti. Dalį jiems iškeldinti reikalingų pinigų, 9 mln. litų, skirs jėgainės statytojai. "Šiuo metu laukiame, kol bus pasirašyta trišalė sutartis su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Vyriausybe. Pastaroji sutarties projektą turi aprobuoti per artimiausią posėdį. Pasirašę sutartį pusę lėšų nedelsdami pervesime į Klaipėdos savivaldybės nurodytą sąskaitą, o ši savo ruožtu pinigus perves lypkiškiams į jų asmenines sąskaitas", - sakė V.Žuta.

Kita suderėtos sumos dalis bus pervesta atsižvelgiant į tai, kaip kitos sutarties šalys vykdys savo įsipareigojimus. Ūkio ministerija lypkiškiams iškeldinti įsipareigojo skirti 2,5 mln. litų, dar 3,5 mln. litų turi skirti Privatizavimo fondas.

Ministras ir biudžetas remia deginimą

Prieš keletą savaičių viešėdamas Klaipėdoje energetikos ministras Arvydas Sekmokas aiškino, kad Vyriausybė teikia prioritetą trims alternatyvios energijos gavybos rūšims: biomasei ir atliekoms deginti, vėjo jėgainių parkams bei geoterminei šilumai.

Pagyręs Klaipėdą, kad ji Lietuvoje tapo šiukšlių deginimo pirmūne ir dar šiemet pradeda statyti termofikacinę elektrinę, apie vienintelę Lietuvoje valstybės lėšomis palaikomą įmonę "Geoterma", kelerius metus stovėjusią prie bankroto slenksčio, ministras sakė: "Geoterma" mums bus kaip mokymo bazė plėtojant geologinius išteklius."

Tokia ministro frazė privertė Klaipėdos merą Rimantą Taraškevičių net pašokti iš savo kėdės ir sušukti: "Pagaliau auksiniai žodžiai! Mokymo bazė! Ir neverskite mūsų pirkti brangios energijos!"

Iki šiol "Klaipėdos energija" privalėjo pirkti Ūkio ministerijai priklausančios "Geotermos" pagamintą šilumą už Vyriausybės nustatytą kainą ir tai esą nesiderino su savivaldybės planais piginti energiją miestiečiams.

Tačiau yra manančiųjų, kad valstybei nebereikėtų kišti pinigų į "Geotermos" tobulinimą, jeigu ši įmonė būtų pavaldi Klaipėdos savivaldybei.

Pastatyti geoterminę jėgainę kainavo 74 mln. litų, paskui ji buvo nuolat tobulinama (pernai tam panaudoti 5 mln. litų - red.), nes sumontuota įranga buvo netinkama, užkalkėję įrenginiai trukdė pasiekti nustatytą galią.

Tvarkys sąvartynus

Nuo sausio 14 dienos Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyne pradedami jo uždarymo darbai. Šis sąvartynas - didžiausias atliekų kalnas Klaipėdos apskrityje. Rekultyvacijos darbai turi būti atlikti per 12 mėnesių, - pranešė už sąvartyno uždarymą ir sutvarkymą atsakinga bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Iš Klaipėdos apskrityje esančių 7 didelių sąvartynų ir 32 nelegalių šiukšlynų šiuo metu liko sutvarkyti 6 objektus. Kiškėnų sąvartynas - didžiausias iš jų. Laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą Kiškėnų sąvartyno rekultivacijos rangovėmis tapo įmonės "Šiaulių plentas" ir "Žemaitijos keliai". Numatytų darbų sąmata - 2,3 mln. litų.

Pusė lėšų bus skirta iš ES Sanglaudos fondo, likusias išlaidas apmokės Vyriausybė ir KRATC.

Sąvartynų rekultivacijos sąnaudos įtraukiamos į vietinės rinkliavos tarifą. "Mums visiems labai brangiai kainuoja senų sąvartynų ir nelegalių šiukšlynų tvarkymas, nes 50 metų šiukšlės buvo verčiamos bet kur ir bet kaip. Laimei, nuo 2009-ųjų visos mūsų apskrities savivaldybės pradėjo vežti atliekas į vieną civilizuotai įrengtą Dumpių sąvartyną ir ateityje tokių problemų spręsti nebeteks", - sakė KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Pernai buvo rekultivuotas dar didesnis - Kalotės sąvartynas, įrengiant dujų pašalinimo ir filtrato surinkimo sistemą. Tai kainavo apie 15,5 mln. litų. Šiemet jame montuojama dujų išgavimo įranga. Iš dujų 15-20 metų bus gaminama elektros energija. Planuojama šioje teritorijoje statyti vėjo jėgaines.

Pradėjus veikti naujai Klaipėdos termofikacinei elektrinei, iš Dumpių sąvartyno bus vežamos senos šiukšlės, atgal į jį - pelenai. Todėl dabartinį modernų dviejų sekcijų sąvartyną vis tiek numatoma plėsti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"