TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdoje kuriamas mokslo ir verslo parkas

2007 02 19 0:00
Pasak Klaipėdos universiteto rektorius profesoriaus Vlado Žulkaus, projekte sunkiausia bus suderinti mokslo ir verslo interesus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Klaipėdos universitetas pretenduoja į ES paramą aukštųjų technologijų parkui sukurti. Ekspertai pabrėžia, kad toks parkas būtų į naudą ir uostamiesčio įmonėms.

Jau visai netrukus Ūkio ministerija turės spręsti, kurio šalies universiteto pateikta aukštųjų technologijų verslo slėnio koncepcija yra verta ES investicijų. Šiems tikslams 2007-2013 metais numatyta 1,2 mlrd. litų.

Nors nacionalinėje strategijoje įrašyti tik du šiuo laikotarpiu numatomi kurti žinių ekonomikos branduoliai - Vilniaus universiteto "Saulėtekio slėnis" ir Kauno technologijos universiteto "Kauno technopolis", investicinių projektų finansavimo konkurse gali būti pateiktos 4-5 paraiškos. Tarp jų - Klaipėdos universiteto (KU) "Jūrinis technopolis".

Sutelktų jūrų tyrimus

KU rektorius profesorius Vladas Žulkus neslepia, kad verslo parko idėjos pradininkai buvo vilniečiai, o Klaipėdos mokslininkai kiša pagalius į jų ratus.

"Kai per pirmąjį universitetų projektų pristatyme Ūkio ministerija išdėstė mūsų planą, stojo kapų tyla. Po to pasigirdo kolegų nepritarimas. Tačiau ministerijai nereikėjo įrodinėti, kodėl klaipėdiečiams reikia dalyvauti verslo parkų projekte", - apie universitetų varžybas kalbėjo Žulkus.

KU rektorius įsitikinęs, kad valstybei naudinga turėti vieną centrą, apimantį visas dabar skirtingoms žinyboms priklausančias laboratorijas, atliekančias geologinius, biologinius, geografinius, žuvininkystės ir kitokius tyrimus. Pasak jo, šią mintį palaiko ūkio ministras Vytas Navickas, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, Lietuvos geologijos institutas ir kitos mokslo įstaigos, susijusios su hidrotechninių įrenginių uoste statybomis, jų priežiūra ir jūros krantų tvarkymu.

Verslo slėnį numatoma įrengti šiaurinio KU miestelio teritorijoje. Viename 4,2 tūkst. kv. metrų pastate veiktų 12 mokslinių laboratorijų, techninė biblioteka, derybų, diskusijų centrai, mokslininkų kabinetai. KU rektorius mano, kad "Jūrinio technopolio" įdėjai įgyvendinti neprireiktų labai daug pinigų. Preliminariais duomenimis, reikėtų 11 mln. litų statyboms ir 18 mln. litų mokslinei įrangai.

Naudinga verslui

Jei klaipėdiečių projektas ministerijoje įveiktų pirmąjį barjerą, po dviejų mėnesių iš dalyvių būtų pareikalauta verslo planų ir preliminarių susitarimų su verslo įmonėmis dalyvauti projektą finansuojant.

"Mokslą diegti į verslą - sunkiausia, - pripažino Žulkus, kreipdamasis pagalbos į Klaipėdos apskrities viršininką, regiono miestų merus ir įvairių organizacijų atstovus. - Privaloma projekto sąlyga - kad 20 proc. projekto vertės sudarytų privatus kapitalas. Labdarai niekas neduos daugiau kaip 10 tūkst. litų, verslininkams reikia, kad investicijos pasiteisintų. Jeigu projektu susidomėtų Vakarų Lietuvos statybos organizacijos, jos galėtų tikėtis, kad pasaulyje pripažintų Klaipėdos laboratorijų tyrimai jiems padės laimėti daugiau hidrotechninių darbų konkursų."

Mokslininkų idėją remiantis Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovas Povilas Vasiliauskas įsitikinęs, kad verslininkams naudinga investuoti į KU laboratorijas, nes dabar užsakydami įvairius tyrimus užsienyje jie išleidžia labai daug pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"