TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdoje - pilkųjų mėnesių sezonas

2010 03 01 0:00
Kiekvieną vasarą Klaipėdoje apsilanko pusšimtis laivų, tūkstančiai turistų pasklinda po senamiestį, kuriame nėra ką veikti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Uostamiestis mėgina konkuruoti su Vilniumi dėl konferencinio turizmo verslo, tačiau iniciatorių pastangas apsunkina Palangos oro uosto tiesioginių oro tiltų su Europos miestais trūkumas.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) generalinio direktoriaus Viktoro Krolio teigimu, į gegužės 13-14 dienomis uostamiestyje rengiamą didžiulę tarptautinę konferenciją "Baltijos jūros regiono investicijų ir verslo kontaktų forumas" tikimasi pritraukti iki trijų tūkstančių žmonių. Renginiai - verslo kontaktų mugės, konferencijos ir diskusijos - vyks įvairiose Klaipėdos universiteto erdvėse, o svečiai turėtų užpildyti visus miesto viešbučius. Dėl šio tarptautinio renginio Klaipėda pernai iki spalio rungėsi su vilniečiais. Tik argumentai, kad dauguma regiono projektų ir verslų yra aktualūs būtent pajūriui, padėjo įveikti konkurentus iš sostinės.

Per ambasadas reklamuojamas renginys, pasak V.Krolio, užsieniečius sudomino. Į jį pakviestas Europos Komisijos energetikos komisaras, atvyks ir Lietuvos vadovai. Verslo renginiai bus mokami.

Taip tarptautinė konferencija paankstins turistinį sezoną. Į uostamiesčio populiarinimo akcijas raginami įsitraukti visi, ypač dirbantieji aptarnavimo srityje. Dabar laikotarpis nuo metų pradžios iki vasaros neva yra pilkas, nieko Klaipėdoje nevyksta, išskyrus vietos kultūrinius renginius, o viešbučiai vegetuoja.

Senamiestis negyvas

Pirmąkart, Vilniaus pavyzdžiu, Klaipėdos PPAR surengtuose verslo pusryčiuose kalbėtasi apie tai, kaip priartinti Klaipėdą prie turistų.

Uosto direkcijos atstovas Artūras Drungilas pažymėjo, kad skatinant kruizinę laivybą nuveikta nemažai. Be to, Vyriausybei jau pateiktas projektas dėl laivų rinkliavas sumažinimo, kai laivas antrąkart per sezoną įplaukia į uostą. Sumažinus rinkliavą, bus galima tikėtis daugiau didžiųjų kruizinių lainerių, kurie per sezoną įplaukia į Baltiją 2-3 kartus. Pastaruoju metu kiekvieną vasarą Klaipėdoje apsilanko pusšimtis laivų, kuriais atplaukia per 35 tūkst. turistų. Kaskart pusė keleivių, iki tūkstančio žmonių, nuo 9 valandos ryto pasklinda po senamiestį, kuriame esą nėra ko veikti.

Todėl A.Drungilas siūlė smulkiesiems verslininkams patiems užsiimti senamiesčio gaivinimu, kad turistams akių nebadytų tuščios vitrinos su užrašais "išnuomojama" ar "parduodama". Uosto direkcija, jo teigimu, ne ta institucija, kuri turi skatinti turizmą, bet jeigu atsirastų patrauklių renginių, ji finansiškai prisidėtų.

Reaguodami į pastabą dėl apleistų ar tuščių pastatų, verslo atstovai prieštaravo, esą senamiestį žlugdo Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Dėl jo draudimų ar neišduodamų leidimų daryti pakeitimus namai vaiduokliai kaip stovėjo, taip ir stovi metų metus nenaudojami.

Miesto meras Rimantas Taraškevičius taip pat neslėpė apmaudo dėl tuščių vitrinų, tačiau jis sakė, kad dar neišaušo diena, kai savivaldybė galės atleisti patalpų savininkus nuo turto mokesčių miesto biudžeto sąskaita.

"Savininkai patys ten veiklos nevykdo, tik laukia, kad kas ateitų ir uždirbtų ir sau, ir jiems pinigus", - kalbėjo R.Taraškevičius. Jis susirinkusiuosius ramino, kad nereikia savęs menkinti ir graužtis neva Klaipėdai trūksta patrauklumo.

Siūlo pakentėti

Verslininkų nuomone, pilkąjį sezoną praskaidrinti galėtų įvairios tarptautinės konferencijos, kurias rengtų Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos, uosto ir savivaldybės administracijos, Klaipėdos universitetas.

Tačiau viešbučių atstovai pabrėžė, kad atvykstamajam turizmui labiausiai trukdo sunkumai patekti į miestą. Norint miestą reklamuoti, reikia aiškiai pasakyti, kaip į jį atvykti.

Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė kalbėjo, kad tradicinį susisiekimą šiaurės Vokietijos kryptimi įvairiais būdais bandoma atkurti. Vedamos derybos su privačių lėktuvų savininkų asociacija, taip pat su kitomis struktūromis. Svarstyta, jog sprendžiant uostamiesčio pasiekimo problemą vertėtų siekti, kad Palanga taptų tarpine oro linijų stotele. Turizmo organizatoriai atkreipė dėmesį, kad Kaunas ir Vilnius remia savo oro uostus dotacijomis. Tačiau V.Krolis į tai atsakė, kad vokiečių prašymas paremti oro liniją milijonine suma Klaipėdai pasirodė ne pagal kišenę.

R.Taraškevičius viliasi, kad Klaipėdos turizmo rinka po dvejų metų atsigaus natūraliai, nes atsirasią naujų laisvalaikio vietų: bus pastatyta sporto ir pramogų arena, sutvarkyta buvusio Tabako fabriko teritorija prie Jono kalnelio, baigtas įrengti Pilies uostas, prasidės piliavietės atkūrimo darbai.

Klaipėda buvo praradusi viltį gauti Europos Sąjungo paramos pinigų Pilies konferenciniam centrui sukurti, tačiau dabar ji sušvitusi vėl. Taip pat numatoma keisti estetinį senojo turgaus veidą. Yra verslininkų, siūlančių jį paversti antruoju "Friedricho pasažu". Tai gausiai lankoma vieta, pripažinta Klaipėdoje viena patraukliausių komercinių erdvių, pajėgiančių konkuruoti su "Akropolyje" įsikūrusiomis kavinėmis. Tačiau turgaus paskirties, R.Taraškevičiaus manymu, ši vieta nepraras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"