TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdoje prasideda kruizų sezonas

2011 05 13 0:00
Šiemet Klaipėdoje apsilankys mažiau laivų, tačiau jais gali atplaukti beveik tiek pat turistų kaip ir pernai - per 30 tūkstančių.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Jūrinis turizmas išsiskiria metų ženklais, kurie nesutampa nei su kalendoriaus datomis, nei su astrologine vasara. Poilsiui ir kelionėms tinkamą metą čia skelbia keleivinė laivyba.

Jau rytoj ankstų rytą į Klaipėdos uostą įplauks pirmasis šiais metais kruizinis laivas - Madeiros saloje registruotas laineris "Princess Daphne", dvelkiantis gaiviu pietų pusrutulio vėju. Naujosios Zelandijos ir Australijos regione kruizus baigęs balandį, prieš keletą dienų jis išplaukė iš Lisabonos į Baltijos jūrą.

Šis klasikinis ekonominės klasės laivas į Klaipėdą atgabens apie penkis šimtus turistų iš Portugalijos. O rudenį jo keliai vėl keisis - jau paskelbtas turistinis maršrutas europiečius kviečia plaukti Singapūro link.

Uostai derina veiksmus

Kad ir koks būtų gegužės pradžios oras, Klaipėda pirmą sezono kruizinį laivą, kaip ir paskutinį rugsėjo mėnesį, visada sutinka iškilmingai, su muzika. Kiek tarp šitų dviejų šventinių akimirkų pasirodys laivų, kiek kartų klaipėdiečiai ir miesto svečiai galės gėrėtis pačiais gražiausiais jūrų laineriais, o kiek jų praplauks pro šalį neužsukę, priklauso nuo tiek daug dalykų, kad jų aprėpti ir ką nors pakeisti viename uoste neįmanoma.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) Rinkodaros skyriaus viršininkė Kristina Gontier sako, kad Klaipėdos savivaldybė, kaip ir kitų Baltijos uostamiesčių, trejus metus dalyvavo Europos Sąjungos finansuojamame projekte "Baltijos kruizai". Jam pasibaigus, šiemet visi nariai susijungė į Baltijos kruizų asociaciją. Į ją įstojo net tie uostai, kurie anksčiau šią sritį plėtojo pavieniui. Nuspręsta, kad negalima mesti pradėto darbo vos jį įpusėjus. Juolab kad ekonomikos krizė pakenkė visiems - net ir klestinčio turizmo miestuose kruizinės laivybos mastas krito 10-15 procentų.

"Pagrindiniai tokios bendros veiklos tikslai - reklamuoti Baltijos regioną kaip visumą, keistis patirtimi ir rengti studijas, analizuoti rinką. Uosto direkcija įsipareigojo savivaldybei sumokėti pusę asociacijos nario mokesčio - per 6 tūkst. eurų. Mes taip pat atlyginame didelę dalį Klaipėdos pristatymo parodoje Majamyje išlaidų", - pasakojo K.Gontier.

Jau nusistovėjo tradicija, kad KVJUD ir Klaipėdos savivaldybė kasmet kartu dalyvauja dviejose pagrindinėse turizmo parodose: pavasarį - Amerikoje, Majamio pasaulio kruizų operatorių parodoje, rudenį - Vokietijoje, Hamburge organizuojamame Europos kruizų verslo renginyje. Kruizinės laivybos rinkodarai uosto direkcija per metus išleidžia 120 tūkst. litų, neįskaitant išlaidų tarptautinėms konferencijoms, kas dveji metai rengiamoms Klaipėdoje ir kituose uostuose.

"Šiemet turistinis sezonas bus be didelių naujovių, tradicinis: vyks amatininkų mugės, įprastos ekskursijos. O laivų sumažėjimo priežastis jau ne kartą nagrinėjome kartu su savivaldybe, senamiesčio verslininkais, terminalo operatoriumi, laivų agentais ir turizmo organizatoriais. Tačiau tikiu, kad, visame pasaulyje didėjant kruizinių laivų ir keleivių skaičiui - o šiemet jų turėtų keliauti apie 6 milijonus, Klaipėdoje taip pat pagyvės turizmas. Todėl visi kartu turime gerai pamąstyti, ką galime padaryti, kad tai nutiktų kuo greičiau."

Statistika verčia sukrusti

Geriausias Klaipėdos turistinis sezonas pagal laivų ir keleivių skaičių buvo 2007 metais - sulaukta 65 laivų ir 35 680 keleivių. Pernai laivų sumažėjo iki 45, bet turistų skaičius skyrėsi tik keliais šimtais. Vis gausiau atplaukia didelių laivų, kuriais gali keliauti po 3 000 ir daugiau turistų.

Todėl ir šiemet, kai numatyta, kad į uostą užsuks tik 39 laivai, keleivių gali sumažėti nesmarkiai. Tačiau KVJUD renka mokestį pagal laivų dydį, o turistų skaičius svarbus tik Klaipėdos verslininkams: turizmo agentūroms, amatininkams, krautuvėlių savininkams.

Pernai rinkliavų iš kruizinių laivų gauta beveik 1,5 mln. litų, o tai sudarė tik apie 1,18 proc. visų uosto direkcijos pajamų. Šiemet, padidėjus krovinių apyvartai, ta dalis bus dar mažesnė.

"Uosto direkcija padarė, ką galėjo: 2004 metais už 20 mln. litų pastatė kruizinį terminalą, trejus metus mažino laivų rinkliavas. Dabar svarstome gautą verslininkų pasiūlymą nuo 2013 metų neimti pirmojo įplaukimo rinkliavos. Bet, pavyzdžiui, Talino uosto rinkliavos 2 kartus didesnės nei mūsų, o keleivių ten sulaukiama 7 kartus daugiau. Vadinasi, tie 350 laivų praplaukia pro šalį ne dėl rinkliavų. Kur uostai yra sostinės, kur daug pasaulio kultūros paveldo, ten netrukdo nei trumpas sezonas, nei prasti orai. O mes esame pramoninis uostas, jam trūksta ir išorinio, ir vidinio patrauklumo. Todėl mes, lietuviai, visi kartu - ir verslininkai, ir valstybės įstaigų atstovai, turime keliskart labiau stengtis, kad keleiviai norėtų čia užsukti, kad mūsų miestas jiems padarytų įspūdį", - apie pastangų suvienijimą kalba A.Drungilas.

Klaipėdos uostui svarbūs ne tik kruiziniais laivais atplaukiantys turistai, bet ir naujos keleivinės linijos į Klaipėdą, pramoginiai laivai - į atkuriamą Šventosios uostą. Kruizinė laivyba - kiekvieno uosto puošmena, vasaros simbolis, tačiau tai tik viena iš jūrinės kultūros dalių. Investicijų į keleivinės laivybos infrastruktūrą grąža labai lėta, todėl ją paspartinti įmanoma tik rinkodaros priemonėmis ir visas miesto turizmo sritis puoselėjant tolygiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"