TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdoje švartuosis jūrų milžinai

2011 01 24 0:00
Į Klaipėdos uostą nuo 2009-ųjų pradėjo plaukti vidutiniai konteinerių laivai, o šiemet laukiama okeaninių milžinų.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Atsigaunančios laivybos kompanijos pasirinko Klaipėdos uostą, nors jis dar nevisiškai pritaikytas priimti milžiniškus okeaninius konteinerinius laivus.

Ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, mažindamos dėl laivų prastovų patiriamas išlaidas ir nuostolius, laivybos kompanijos jungėsi, vienos kitoms pardavinėjo naujus laivus, senesnius pjaustė, versdami į metalo laužą, mažino linijų skaičių ir retino grafikus. Iki tol kompanijas apėmusi didelių konteinerinių laivų statybos manija atsimušė į prekybos sąstingį. Laivų statyklos išgyveno skaudžią verslo pertrauką, ne viena jų dėl to bankrutavo. Tačiau jau nuo praėjusių metų vidurio pasigirdo žinių, kad sustabdytas didžiausių pasaulyje 17-18 tūkst. sąlyginių dėžių (TEU) talpinančių laivų statybas numatoma tęsti.

Didžiųjų diktatas

Krovos ir logistikos naujienų tarnybos (IFW) duomenimis, 20 didžiausių pasaulio konteinerinių kompanijų per 2010 metus padidino rinkos dalį nuo 79 proc. iki 83 proc., joms priklausančių laivų kiekis per metus padidėjo 9,1 proc. - iki 4849, o jų talpa pasiekė 12,3 mln. TEU (2009 metais - 10,8 mln. TEU, 2008 metų pabaigoje - 10,6 mln. TEU).

Kompanijos "Maersk Line" ir MSC ("Mediterranian Shipping Company") išliko lyderės. Pirmosios dalis kiek smuktelėjo iki 14,5 proc., tačiau ją nusigriebė MSC, padidinusi savo dalį nuo 10,9 proc. iki 12,6 procento.

Ši didelių laivų perteklių turinti kompanija pakeitė savo strategiją ir į Klaipėdos uostą, kuriame jos partnerė "Terminal Investment Limited" (TIL) 2008 metais rudenį įsigijo laivų krovos bendrovę "Klaipėdos Smeltė", pradėjo siųsti vis didesnius, nors ir pustuščius, konteinerinius laivus.

Tačiau laivybos gigantams Klaipėdos uostas dar ne visiškai pritaikytas. Ankstesni šios bendrovės savininkai įrengė iki 250 tūkst. TEU apyvartos terminalą, bet TIL ir MSC partnerystė "Klaipėdos Smeltės" planus apvertė aukštyn kojomis. Į 2006 metais atidarytą terminalą iš pradžių atplaukdavo iki 2,5 tūkst. TEU laivai, o šiemet jau planuojami iki 7 tūkst. TEU laivų įplaukimai.

Iki tol aiškinta, kad į uosto vidurį, iki "Klaipėdos Smeltės", galima leisti plaukti tik iki 11,5 metrų grimzlės laivams, ne ilgesniems nei 235 metrai, kad liktų pakankamai vietos apsisukti.

Dėl TIL reikalavimų ir po šios kompanijos atstovų vizito pas premjerą Andrių Kubilių uosto gylio parametrus nuspręsta keisti. Mokslininkai tam pritarė. Todėl šiemet uosto ruožą prie "Klaipėdos Smeltės" planuojama platinti ir pradėti gilinti, kad kanalas būtų 14 metrų gylio.

Pagal pradinius TIL užmojus, iki 2016 metų konteinerių apyvarta per "Klaipėdos Smeltę" turi pasiekti 750 tūkst. TEU, iš kurių 550 tūkst. TEU būtų perkraunami neišvežant iš teritorijos. Jie mažesniais laivais būtų plukdomi į Rygą, Taliną, Gdanską ir kitur. Esą papildomi 2 mln. tonų krovinių Klaipėdos uostui atneštų iki 2 mlrd. litų pajamų. Tiesa, krizė neatsižvelgė į kompanijos įsipareigojimus 2009 metais atgabenti beveik 200 tūkst. TEU, o 2010 metais - dar daugiau, ir juos perpus nurėžė. Užpernai "Klaipėdos Smeltė" krovė 87 tūkst. konteinerių, pernai - 118 tūkst. TEU.

Laukia metus

Pasak "Klaipėdos Smeltės" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, šią savaitę lauktas milžinas "MSC Mira", turėjęs tapti bandymo Klaipėdos uoste sukurti MSC konteinerių veiklos centrą (angl. - hub) pradininku, neatplauks. "Metus laukėme leidimo įplaukti okeaniniam laivui, o dabar nežinia kiek lauksime paties laivo. Pakeliui į Klaipėdą jis patyrė techninių gedimų ir dabar remontuojamas doke Portugalijoje. Laukiame patikslinimų dėl tolesnių veiksmų", -apgailestavo R.Juška.

2000 metais statytas "MSC Mira" yra 277 metrų ilgio, 40 metrų pločio ir 12,2 metro gramzdos laivas, talpinantis per 6 tūkst. TEU. Šiuo metu jis yra prie Lisabonos, Setubos uosto laivų remonto įmonėje.

Tai pats ilgiausias konteinerinis laivas, kuriam uosto kapitonas išdavė leidimą įplaukti į Klaipėdos uostą. Sprendžiant pagal paskutiniųjų metų judėjimo grafiką į Baltijos jūros uostus jis nėra užsukęs, pernai plaukiojo tarp Vakarų Europos ir Pietų Amerikos.

2009-ųjų gruodį "Klaipėdos Smeltės" prašymu 273 metrų ilgio laivas nebuvo įleistas, bet pernai, išvalius uosto įplauką, tokio ilgio laivui vienkartinį leidimą uosto kapitonas kartą buvo išdavęs. Deja, TIL žadėta eksperimento pradžia nuo rugpjūčio vis buvo atidėliojama. Pastarąjį kartą "Klaipėdos Smeltė" į uosto kapitoną kreipėsi gruodžio pabaigoje. Papildomai uoste išmatavus vandens lygį leidimas buvo pakartotinai išduotas. Laivo laukta maždaug sausio 20 dieną.

Iki šiol ilgiausi uosto istorijoje konteinervežiai buvo 2009 metų rugpjūtį ir rugsėjį atplaukę "MSC Nikita", ilgis 257,48 metro, ir "MSC Aniello", ilgis 259,5 metro. Pirmojo plotis buvo 30,6 metro, antrojo - 32,2 metro, abiejų gramzda - apie 13 metrų.

Tiki perspektyva

MSC spaudimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) dėl naujų uosto gylio ir kanalo pločio parametrų tęsiasi jau dvejus metus. Keletą kartų poveikiui sustiprinti buvo siunčiami vidutinės talpos laivai, uosto kapitonui kėlę daug rūpesčių dėl jų apsisukimo. Tačiau ketinimų rimtumui pagrįsti ir įžvelgdama konteinerių apyvartos perspektyvą 2010 metais TIL nemažai investavo.

Spalį "Klaipėdos Smeltė" įsigijo ir sumontavo mobilų uosto kraną "Liebherr LHM 500". 104 tonų keliamosios galios ir 51 metro strėlės ilgio kranas bus naudojamas 3-4 tūkst. TEU talpos laivams iškrauti, o esant poreikiui - ir didesniems. Kartu su kranu nupirkti du konteinerių griebtuvai, kurių kiekvienas gali pakelti du dvidešimties pėdų konteinerius ir paspartinti krovos procesą. Taip pat įsigyti du itališki konteinerių krautuvai "Fantuzzi".

Įrengus antrąją terminalo dalį, bendrovė numato įsigyti STS tipo kranus, skirtus 6-9 tūkst. TEU talpos okeaninių laivų krovai. "Pernai į techniką investavome 12 mln. litų, o šiemet numatoma per 70 mln. litų investicijų į konteinerių aikštelę, mechanines dirbtuves ir uostinius kranus, kurie bus naudojami 20 metų", - kalbėjo įmonės vadovas.

"Klaipėdos Smeltės" giliavandenių krantinių linija statoma trimis etapais. Pirmasis truko iki 2006-ųjų - tų metų vasarą buvo atidarytas konteinerių terminalas. Antrąjį etapą, pasak R.Juškos, bendrovė savo teritorijoje planuoja baigti šiemet rugpjūtį, mat uosto direkcija 2010-ųjų gruodį numatytas objekto pabaigtuves taip pat atidėjo pusmečiui. Tačiau šis vėlavimas esą pateisinamas, nes dėl atlikto poveikio aplinkai vertinimo teko keisti techninį projektą.

Atlikus darbus, konteinerių terminalo krantinių ilgis sieks 1045 metrus. Išgilinus Klaipėdos uosto laivybos kanalo vidinę akvatoriją ir naująsias krantines iki 14-14,5 metrų, "Klaipėdos Smeltė" bus pasiruošusi priimti 6,5-7 tūkst. TEU talpos konteinerinius laivus kaip Šiaurės jūros uostų terminalai.

Siekia konkuruoti

Uostininkai Klaipėdoje neturi vienos nuomonės, kada ir kiek reikėtų investuoti valstybės lėšų į privačios kompanijos nuomojamą infrastruktūrą - krantines. Vienų požiūriu, investicijų reikia nusipelnyti, nuolat būti uostui naudingam. Kiti mano, kad investicijos privalo sukurti verslui startą. Uosto vadovybė vis dėlto norėtų išlikti per vidurį: esą investicijos turi būti adekvačios rinkliavoms, bet kartu reikėtų atsižvelgti, kad jos valstybei grįžta ir netiesiogiai - per darbo vietas ne tik uoste, bet ir už jo ribų. Be to, uostas negauna lėšų iš valstybės investicijų programos, taigi galima tvarkytis lanksčiau. Jei vienas verslo planas užstrigęs, pinigų galima skirti kitam.

Todėl džiaugiamasi, kad "Klaipėdos Smeltės" savininkų verslas, nors ir atsilikdamas nuo grafiko metus, juda į priekį.

Pasak KVJUD infrastruktūros direktoriaus Vido Karolio, valstybės investicijos į "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminalo antrąjį etapą, baigiamą šiemet, sudarys 76 mln. litų. Trečiajam etapui, į 96-100-ąją krantines, gilinimą ir dviejų kelio lygių sankryžą, numatoma skirti dar apie 100 mln. litų. Iki 2006 metų, statant konteinerių terminalui 82-89 krantines, buvo panaudota apie 30 mln. litų ir 18 mln. litų investuota į geležinkelius.

KVJUD generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad TIL ir laivybos milžino MSC sprendimas ateiti į Klaipėdą ir paversti mūsų uostą "habu" priimtas pačiu laiku - dar iki įsibėgėjant krizei. Po metų tokio sprendimo galėję ir nebūti, nes visame pasaulyje dirbančios kompanijos žvalgėsi ir į Rygą. Dar vienas MSC terminalas Baltijos jūroje yra įrengtas Sankt Peterburge.

Nepaisant didelių KVJUD išlaidų, tikimasi, kad stiprių partnerių buvimas gerokai pakels Klaipėdos uosto, kaip konteinerių krovos lyderio Baltijos šalyse, įvaizdį ir sukurs galimybes konkuruoti dėl konteinerių su pagrindiniu varžovu - Rygos uostu.

2010 metais dviejuose Klaipėdos uosto konteinerių terminaluose perkrauta 294 954 TEU, t. y. 18,9 proc. arba beveik 47 tūkst. TEU daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Nors rekordinių 2008 metų lygio, kai apyvarta buvo pakilusi iki 373 tūkst. TEU, nepavyko pasiekti. Be to, pagrindiniu traukos centru vis dar išlieka senasis Klaipėdos konteinerių terminalas, į kurį plaukia nedidelės talpos, vadinamieji fideriniai, laivai. Šio terminalo pajėgumas - iki 450 tūkst. TEU.

Latviai nenusileis

Rygos uoste, kur tarpusavyje konkuruoja jau 3 operatoriai (Baltijos konteinerių terminalas, RUT ir RCT), pasiektas 254 474 TEU rezultatas net 39,1 proc. geresnis nei 2009 metais. Tačiau Rygos konteinerių krova atsilieka nuo Klaipėdos 40 tūkst. TEU.

Latviai dar iki krizės buvo paskelbę, kad statyti Rygoje giliavandenį konteinerių terminalą numato kompanija "Transkonteiner", priklausanti Rusijos geležinkelių bendrovei. Ji yra pagrindinė Rygos uosto konteinerių terminalų partnerė. Iš pradžių kalbėta apie 2 mln. TEU. Tačiau pernai rudenį planus apsvarsčius iš naujo, terminale prognozuojamas 1 mln. TEU mastas.

Latvijos sostinės uosto perspektyvos tampriai susijusios su Maskvos poreikiais. Viena vertus, tokia vartojimo rinka iš šalies atrodo kaip tvirtas pamatas latvių verslo planams. Kita vertus, tai gana rizikingas projektas dėl plečiamo Ust Lugos uosto užmojų perimti iš Baltijos šalių Rusijos krovinius, tarp jų ir konteinerius, kai toks terminalas bus pastatytas.

Baltijos uostų organizacijai pateiktame pranešime nurodoma, kad investuoti į objektą numato Rusijos nacionalinė konteinerių kompanija (NCC), valdanti terminalus Sankt Peterburgo, Novorosijsko ir Iljičiovsko uostuose. Dėl vidinių akcininkų nesutarimų dvejus metus Ust Lugos konteinerių terminalo statybos pradžia buvo įšaldyta, bet pernai liepą paskelbta, kad pasikeitus akcininkams ieškoma geriausio terminalo modelio. Visi Ust Lugos uosto plėtojimo planai Rusijos vyriausybės sprendimu turi būti baigti įgyvendinti iki 2018 metų.

Komentuodamas Latvijos žiniasklaidai 2010-ųjų rodiklius, Rygos uosto valdybos pirmininkas Andris Ameriksas teigė, kad statyti naują konteinerių terminalą skatina Klaipėdos uosto konkurencija. Kanalą prie naujos uostui priskirtos teritorijos Dauguvos upės vagoje Kundzinsala, kuri yra daug arčiau jūros nei senasis Rygos uostas, planuojama pagilinti iki 16-17 metrų, o tai rodo latvius taip pat nusitaikius į okeaninius laivus. Ir netgi didesnius, nei laukiama Klaipėdoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"