TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Klaipėdos aplinkkeliams - Gargždų užkarda

2009 11 16 0:00
Klaipėdos uostą pripažinus kaip svarbų valstybei, transporto koridoriui reikalingos žemės klausimą teks analizuoti Vyriausybėje ir Seime.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Klaipėdos uostą valstybei pripažinus ekonomiškai svarbiu projektu, tokią deklaraciją teks pagrįsti sprendimais, nes rajono politikai nesutinka įtraukti į bendrąjį planą perspektyvinių transporto komunikacijų trasų, kol paaiškės, ko iš tikrųjų reikia visuomenei.

Beveik 10 metų Klaipėdos apskrities bendrąjį planą rengiantiems jo autoriams, bendrovei "Atkulos projektai", liko įveikti paskutinį slenkstį, kad galėtų dokumentą teikti Vyriausybei. Su dauguma savivaldybių tartis sekėsi, bet gauti Klaipėdos rajono savivaldybės pritarimą sprendiniams - lyg kalnus nuversti.

Jau dabar pasigirsta abejonių, ar toks planas naudingas, kai kiekvienas rajonas ateitį įsivaizduoja savaip. Gali būti, kad dėl Klaipėdos interesų įstrigęs teritorijų planavimas net nebus baigtas iki ateinančios vasaros, kai apskrities ribų nebeliks. Pasak plano autorės Laimos Janulienės, ji privalo formaliai baigti darbą. Bet prieš tai reikia žinoti, ar palikti brėžiniuose anksčiau pažymėtus, o dabar ginčytinus sprendinius, pavyzdžiui, Klaipėdos viešajam logistikos centrui ar geležinkelio aplinkkeliui numatytas vietas.

Klaipėdos kaimų teritorijos, išsidėsčiusios palei kelius į uostamiestį, šiuo metu virtusios naujakurių gyvenvietėmis ir asmenų, sugebėjusių atsikelti į pajūrį žemes, privačiomis komercinėmis valdomis. Taip atsirado didžiulis ir įtakingas "širšių lizdas". Netyli ir senbuviai, prarandantys žemdirbystės tradicijas ir besimokantys gauti naudos iš pramonės planų. Visi naudojasi tuo, kad kol nėra patvirtintų rajono ir apskrities bendrųjų planų, nurodymų dėl rezervinių teritorijų, taigi steigti sodybas ar kitaip tvarkytis privačioje žemėje niekas negali uždrausti.

Nenori naujų kelių

Klaipėdos rajono vyriausioji architektė Vida Vytienė LŽ sakė, kad rengiant rajono generalinį planą iš gyventojų ir įstaigų buvo sulaukta apie 2 tūkst. pasiūlymų, o pradėjus jį derinti ir svarstyti su visuomene, tai vyksta ir dabar, - vėl 1,5 tūkstančio. Pagal įstatymo numatytą terminą (iki 2009 metų pabaigos) patvirtinti dokumento, jos nuomone, nepavyks. Naujas orientyras - vasaros pradžia.

Gargždų mero Vaclovo Dačkausko teigimu, dauguma gyventojų nepritaria ir nepritars Klaipėdos planams tiesti naują geležinkelio aplinkkelį per jų žemes. Žmones ant kojų sukėlė kadaise į planavimo dokumentus įrašyta sąvoka "pavojingi uosto kroviniai". Jie esą gabenami per Klaipėdos centrą, o aplinkkelis užtikrintų miesto saugumą. Išvydę popieriuje nubrėžtą aplinkkelio liniją nuo Gargždų į Rimkus, priemiesčių žmonės esą buvo šokiruoti ir "prispaudė" vietos politikus.

Rugpjūčio pabaigoje rajono taryba priėmė sprendimą "nepritarti Klaipėdos apskrities bendrajame plane siūlomai alternatyvai tiesti naują geležinkelio atšaką šalia Gargždų ir Klaipėdos rajono teritorijoje plėtoti tik esamus geležinkelius". Atsižvelgdami į gyventojų nuomonę, jie prieštaravo ir kitiems Klaipėdos miesto siūlymams dėl transporto plėtros. "Mes norime išgirsti Vyriausybės poziciją", - situaciją apibendrino meras.

Anot apskrities viršininko Arūno Burkšo, rajoną "užgauna" tai, kad Gargždai yra tik priedėlis prie uostamiesčio. Tačiau, jo manymu, kartais prireikia kietų sprendimų konkretaus žmogaus atžvilgiu, kai norima patenkinti valstybės interesus. Projektavimo klaidų Klaipėdos apskrityje pridaryta tiek daug, kad dabar nereikėtų jų gausinti.

Keturios pajūrio savivaldybės yra pasirašiusios draugystės sutartį, apskrityje gyvuoja Regiono taryba, bet pastaruoju metu stiprėja nuomonė, kad aštriausi teritoriniai ginčai liautųsi tik tada, jei pasibaigus apskričių likvidavimo procesui Klaipėdos miestas būtų formaliai išplėstas.

Geležinkelio vizija

Apskrities vadovybė, sukvietusi gretimų savivaldybių atstovus pasitarti, Klaipėdos rajono merui V.Dačkauskui siūlė raminti gyventojus ir nebijoti to, ko gal net nebus. Nauja trasa nuo Kretingos į Rimkus galėtų būti nutiesta anksčiausiai po kokių 15-20 metų. Bendrajame plane kaip pagrindinė perspektyvinė trasa yra numatoma pietinė jungtis - nuo Šakių per Jurbarką ir Tauragę. Gargždų variantas - tik nagrinėtina galimybė. Be to, aplinkkelis eitų kuo arčiau aukštos įtampos linijų ir kuo toliau nuo žmonių sodybų.

L.Janutienė patikino, kad bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" aiškios pozicijos dėl šio kelio nėra išreiškusi. Atsakymuose nurodoma, kad geležinkelininkai susitelkę prie kitų projektų. Tačiau Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika tvirtino, kad net tada, jei to geležinkelio ir išvis nebus, rajono bendrajame plane transporto koridoriaus grafinį sprendinį pažymėti būtina.

"Jau turime pakankamai pavyzdžių, kai žemės reforma susikirto su valstybės tikslais. Koridoriuje gali atsirasti ne tik geležinkelis, bet ir produktotiekis, gal net kitokių komunikacijų. Todėl žemes rezervuoti ir išreikšti valstybinį požiūrį - būtina", - kalbėjo A.Mureika.

Jam pritarė ir logistikos specialistas profesorius Vytautas Paulauskas. "Norim ar nenorim, perspektyva uostui reikalinga. Jo pajėgumas didės nuo dabartinių 30 iki 50 mln. tonų. Krovinius atvežti ir išvežti būtina. Geresnio pralaidumo reikia ne dėl to, jog gabenami naftos kroviniai, o todėl, kad daugėja sunkiasvorių traukinių, ilgai važiuojančių per miestą. Naujas trasas numatyti reikia. Tik studija atsakytų, kuri linija kainuotų pigiau", - įsitikinęs V.Paulauskas.

Atsakymo, ar reikalinga nauja atšaka į Klaipėdos uostą, "Lietuvos geležinkeliai" kartą jau ieškojo. 2003 metais atlikus studiją nustatyta, kad išlaidos aplinkkeliui gali siekti apie 400 mln. litų, todėl bendrovė tokių planų atsisakė. O pietinio kelio varianto - Šakių su Pagėgiais jungties, apie kurią daug kalba uosto naudotojai, niekas garsiai nesvarstė.

Jei Klaipėdos rajono taryba nepersigalvos, prieštaraus, kad būtų analizuojama aplinkkelio alternatyva, apskrities viršininko administracija grasina netvirtinti Klaipėdos rajono bendrojo plano. "Esant nesutarimui planą atiduosime tvirtinti Vilniuje, o sostinė kai brėš, tai geriau nebus", - perspėjo apskrities valdininkai.

Klaipėdos savivaldybės atstovų nuomone, reikalingas uostui plėtoti žemes kada nors valstybei išpirkti vis vien teks. O kokias teritorijas, kada ir už kiek - lems finansiniai šalies prioritetai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"